Mums visiems atrodo, kad gerai pažįstame savo kraštą su narsias protėvių kovas prieš kalavijuočius menančiais piliakalniais, su ežerais ežerėliais, miškais, kalvomis, bažnyčiomis, čia gimusiais įžymiais žmonėmis, nepaprastai gražia ir daininga aukštaičių uteniškių tarme.
Visada Jūsų laukia UTENA - vienas seniausių Lietuvos miestų. Mažai kas žino, kad Utena senesnė už visas sostines - Vilnių, Kauną ir netgi Trakus. Tai miestas, viliojantis savo ežerais, vinguriuojančiomis, tarpusavyje persipynusiomis upelėmis, parkais, poilsio zonomis, garsus savo istorija, meno žmonėmis, kultūros renginiais, vienomis didžiausių šalyje įmonėmis, gaminančiomis pieno, mėsos gardumynus, garsėjančiomis trikotažo ir kitais gaminiais.
Keliaujant po Utenos kraštą
Tačiau stebėdami filmuotus vaizdus, kartu keliaudami per rajono miestelius ir gyvenvietes, tikimės, būsite maloniai nustebinti naujų atradimų, kažko labai brangaus širdžiai, kažko galbūt jau primiršto, o gal ir netikėto. Kas seniau lankėtės, pamatysite, kad patys miesteliai pasikeitę, atsinaujinę, tačiau saugantys ir savo senąsias vertybes.
Kuktiškės ir Saldutiškis
Besigrožėdami KUKTIŠKĖMIS priešais bažnyčią pamatysite naujai pastatytą paminklą čia kunigavusiam kardinolui Vincentui Sladkevičiui. O gal dar nesate matę prie miestelio tvenkinio išdygusio skulptūrų parko? Daug energijos ir širdies į šių objektų gimimą įdėjo jų sumanytojas Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas. Būtinai aplankykite E. SALDUTIŠKIS taip pat turi kuo pasipuikuoti - svečius maloniai pasitinka didingas dvaro pastatų kompleksas ir buvę Šaulių namai, kuriuose dabar įsikūręs UKC Saldutiškio skyrius. Saldutiškio istorija neatsiejama nuo siaurojo geležinkelio.
Leliūnai, Sudeikiai ir Daugaliai
Iš Utenos pasukus Kauno link, už 3 km nuo miesto stūkso jo pradžių pradžia - Narkūnų piliakalniai. Vaizdingu keliu pravažiavus Antalgę, Pakalnius, iš toli nušvis bažnyčios bokštas, pranešdamas, kad LELIŪNAI jau čia pat. Ar šiandienos, ar ateities Leliūnai nebūtų tokie garsūs be Puodžių karaliaus Vytauto Valiušio keramikos muziejaus, be jo sukurtų originalių keramikos darbų ir surinktos senovinės kolekcijos. Įspūdingai atrodo ir išlikę buvusio dvaro pastatai. Minėdami SUDEIKIUS pirmiausia įsivaizduojame jaukią poilsinę vietą, prisiglaudusią prie gražuolio Alaušo krantų. Tačiau ir apylinkės nenusileidžia savo vaizdingumu ir įdomybėmis - čia ir Bikuškio dvaras, ir Sirutėnuose skulptoriaus Jono Šimonėlio po atviru dangumi įkurtas akmens skulptūrų parkas, apie kurį dabar ten gyvenantis ir kuriantis jo brolis skulptorius Valentinas Šimonėlis atsiliepia kaip apie titanišką darbą. DAUGAILIŲ miestelio centre pasitinka paminklas ,,Dievui ir Tėvynei“, poilsio ir pramogų zona, medinė bažnyčia, o iki jos pastatymo ant netoliese esančio piliakalnio dar XVII a. stovėjo senoji bažnyčia ir buvo laidojami mirusieji. Jei miestelio centre pasuksi į kairę, pro bažnyčią, pasieksi Salaką, jei važiuosi tiesiai, pateksi į Juknėnus ir aplankysi Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinę-etnografinę sodybą - jaukią ir išpuoselėtą akims, turtingą ir dvasingą širdžiai.
Tauragnai, Užpaliai ir Vyžuonos
TAURAGNAI turi kuo didžiuotis - tai ir giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras, ir jo papėdėje garbingas protėvių kovas menantis Taurapilio piliakalnis, Minčiagirė su etnografiniais kaimais ir išlikusiais pilkapių kauburėliais. Šv. Florijono, ugniagesių gelbėtojo, išlakia skulptūra pasitinka Šventosios upės į dvi dalis padalinti, turtingi savo istorija ir gamtos grožiu UŽPALIAI. Nuo žalčio Vyžo skulptūros prasideda VYŽUONŲ miestelis. Žmonės garbino dievaitį Vyžą, akmeninė jo galva įmūryta ir baltutėlės miestelio bažnyčios sienoje. Akį patraukia knygnešio Antano Radzevičiaus raudonų plytų namas bei atsiveriantys nuostabūs gamtos vaizdai. Tarp jų įsikūrusi originali skulptoriaus, dailininko Algirdo Indrašiaus sodyba-muziejus. Prie tilto per Vyžuonos upę iš abiejų gatvės pusių stovi seni maži namukai - tai Vyžuonų žydų palikimas.
Istorijos prie Utenos
ISTORIJOS PRIE UTENOS papasakos apie gražias priemiesčio gyvenvietes, kaimus, bažnytkaimius. Prie pat miesto tyvuliuoja poilsiautojų ir žvejų pamėgta Klovinių užtvanka. Iš toli šviečia Jotaučių dvaro raudonplyčiai rūmai bei seniūnijoje gražiausiai tvarkoma Vaikutėnų gyvenvietė. Biliakiemyje saviškį ir svečią pasitinka ne tik kukli medinė bažnytėlė, bet ir vienas seniausių ir didžiausių Lietuvos gamtos paminklų - riedulys, vadinamas Biliakiemio Puntuku. Gražios poeto Alfonso Nykos-Niliūno gimtųjų Nemeikščių apylinkės, su jo atminimo įamžinimui pastatytu kryžiumi ir kitais pagarbos ženklais.
Jonas Šiožinys: Gyvenimas ir kūryba
Lietuvos poetas, prozininkas, žurnalistas, vertėjas Jonas Šiožinys (1915-1987) gimė Šiožinių kaime ir pastoviai ten gyveno 1915-1938 m., o vėliau atvykdavo atostogauti.
J. Šiožinys 1938-1940 m. dirbo Marijampolės spaustuvėje, 1940 m. - žurnalo „Liaudies sveikata“ redakcijoje, 1941-1943 m. - Antalieptės bibliotekoje, 1946-1953 m. - Mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje. 1954 m. baigęs Vilniaus bibliotekinį technikumą, iki 1957 m. studijavo bibliotekininkystę Vilniaus universitete. 1957-1976 m. dirbo laikraščio „Lietuvos pionierius“ redakcijoje.
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1934 m. vaikų spaudoje. Bendradarbiavo leidiniuose „Jaunasis ūkininkas“, „Šaltinėlis“, „Žiburėlis“, „Žvaigždutė“, nuo 1934 m. - „Karys“, „Jaunoji karta“, „Lietuvos ūkininkas“. Išvertė rusų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų poetų kūrinių.
1989 m. J. Šiožinio gimtojoje sodyboje atidengtas žymaus tautodailininko - medžio skulptoriaus Stasio Karanausko sukurtas ąžuolinis stogastulpis.
Nuodėguliai: Kaimo istorija ir tradicijos
Nuodėguliai - nedidelis kaimelis, įsikūręs 12 km į šiaurės rytus nuo Utenos, abipus kelio, nuo seno jungusio Jotaučių ir Degsnio dvarus. Pagal Nepriklausomos Lietuvos administracinį paskirstymą priklausė Utenos apskrities Daugailių valsčiui (dabar Daugailių seniūnijai), Sudeikių parapijai.
Rašant šią kaimo istoriją, remtasi vyresniosios kartos žmonių prisiminimais bei iš jų tėvų ar senelių girdėtais pasakojimais: Jadvygos Novodvorsaitės (gim. 1902 m.), Emilijos Šapokienės (gim. 1873 m.), Antano Šapokos (gim. 1898 m.), Teklės Šapokienės (gim. 1901 m.), Igno Tamošiūno (gim. 1900 m.), Bronės Tamošiūnaitės (gim. 1903 m.), Jono Žalalio (gim. 1918 m.), Genės Mitalienės (gim. 1927 m.), Angelės Kazokienės (gim. 1906 m.), Kazimiero Pakalnio (gim. 1925 m.), Veronikos Novodvorskienės (gim. 1905 m.), Stasio Karaliaus (gim. 1915 m.), Onos Leipuvienės (gim. 1933 m.), Kazio Šiožinio (gim. 1918 m.) ir Barboros Urvelytės (gim.
Nuodėgulių kaimo žemes iš trijų pusių supa lapuočių arba mišrūs miškai: šiaurėje ošia Šėšelių miškas, rytuose stūkso Vinkšnynių raisto plotai, pietrytinėje pusėje - lapuočių miškeliai - Degsnelės, pietuose - Mičiūniškis, Tabokinis, Kastuliškio krūmai, pietvakariuose - Ažulunkelių miškelis.
Kaimo struktūra ir gyventojai
Nuodėgulių kaimas nebuvo vientisas - jį sudarė dvi dalys: Nuodėguliai ir Bajorai. Šiauriniame jo gale buvo prisiglaudusios valstiečių sodybos, pietiniame - turtingesniųjų, laikiusių save bajorais. Bajorams priklausė aštuoni ūkininkai. Tai Stanislovas Novodvorskis, Antanas Novodvorskis, Jurgis Šeduikis, Adomas Šiožinys, Vincas Šiožinys, Jonas Mieliauskas, Jurgis Šiožinys ir Stasys Šiožinys.
Seniausiai žinomi Nuodėgulių kaimo gyventojai (XIX a. pabaigoje) - 14 sodybų šeimininkai: Pečiūra, Palepšys, Sipavičius, Šapoka, Aismantas, Pimpė, Garšva, Tamošiūnas, Valaika, Snarskis, Šeduikis, J. Mieliauskas, Adomas Šiožinys ir Vincas Šiožinys.
Kodėl Nuodėgulių kaimas pavadintas tokiu juodu vardu? Sunku šiandien tiksliai atsakyti į šį klausimą. Tačiau galima spėti, jog vardo kilmė susijusi su degimu. Matyt, kadaise šiose apylinkėse būta didelių gaisrų, o gal dirbama žemė atkariauta iš miškų, juos deginant…
Kaimo keliai ir kapinaitės
Kaimo laukuose gerų kelių nebuvo, tik paprasti lauko keliukai. Rytiniame kaimo laukų pakraštyje, ant gražios kalvelės, protėviai parinko vietą kapinaitėms. Iš tolo žalių beržų fone matėsi iškilus akmeninis kryžius. Niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kieno atminimui jis buvo pastatytas.
Kaimo laukai ir upeliai
Nuodėgulių kaimo laukai nelabai derlingi, bet malonūs akiai banguojančiomis kalvomis ir kloniais, aplink ošiančiais miškais.
Daugailių apylinkės
Šv. Antano Paduviečio bažnyčia liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų, kryžminio plano, dvibokštė. Apsidė penkiasienė. Vidus 3 navų. Yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. 2018 m.
Daugailių piliakalnis - archeologinis paminklas, esantis 300 m. XVII a. pabaigoje ant piliakalnio buvo pastatyta pirmoji Daugailių bažnyčia, o jos šventoriuje buvusios kapinės. 1990 m. liepos 15 d.
Miestelio centre stovi 1938 m. pavasarininkų pastatytas paminklas „Dievui ir Tėvynei", skirtas 550 - osioms Lietuvos krikšto metinėms, Katalikiškosios jaunimo sąjungos „Pavasaris" 25 - erių metų sukakčiai, Lietuvos nepriklausomybės 20 - mečiui ir 15 metų Daugailių pavasarininkų kuopos veiklai paminėti. 2006 m. gegužės 30 d.
Rytiniame miestelio pakraštyje yra daugailiškių amžinojo poilsio vieta - Daugailių kapinės. 1996 m. pabaigoje Daugailių kapinėse palaidota vienas iš seniausių Lietuvos kariuomenės savanorių ir kūrėjų daugailiškis Jonas Valiukėnas. 1990 m. iš Irkutsko buvo atvežti ir palaidoti tremtinio Kazimiero Kilbausko palaikai (1885 - 1949m.).
1919 m. liepos-rugpjūčio mėn. netoli Balčių (Zarasų r.) vyko įtemptos kovos tarp Lietuvos kariuomenės savanorių ir bolševikų. 1919 m. rugpjūčio 23 d. Balčių dvaro laukuose žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės leitenantas Jurgis Sidaravičius (1900-1919 m.). Palaidotas Daugailių kapinėse. Po mirties apdovanotas Vyties kryžiumi.
Žymūs kraštiečiai
Zastrono vienkiemyje 1913 m. lapkričio 10 d. gimė Bronius Kviklys - Lietuvos ekonomistas, teisininkas, žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas. Išvažiuojant iš Daugailių seniūnijos į Zarasų rajono teritoriją, pakelėje pastatytas koplytstulpis, skirtas žymiems Kvyklių šeimos nariams enciklopedininkui Broniui Kvikliui, garsiam medikui Valdui Kvikliui ir pedagogui, visuomenės veikėjui Mečislovui Kvikliui.
Velaikiai - istoriko Prano Čepėno gimtinė. Pranas Čepėnas gimė 1899 metų balandžio 4 dieną Velaikių kaime. 1980 m. spalio 3 d. Filosofijos mokslų daktaras kun. Juozapas Čepėnas gimė 1880 m. spalio 31 d.
Jokūbas Šimkevičius - gydytojas, medicinos veikėjas, humanistas. Gimė 1775 m. liepos 3 d. Raseinių raj. 1806 m. lenkų kalba parašė pirmąjį Lietuvoje chirurgijos vadovėlį “Teorinės ir praktinės chirurgijos mokslas”, pirmąjį pediatrijos vadovėlį “Mokslas apie vaikų ligas”, 1810 m. 1818 “Veikale apie girtuokliavimą” jis aprašė alkoholizmo rūšis ir pirmasis Lietuvoje pradėjo propaguoti blaivybės idėjas.Mirė 1818 m. lapkričio 18 d., palaidotas Taukelių kaimo kapinaitėse.
Mečislovas Reinys gimė 1884 m. vasario 5 d. Madagaskaro vienkiemyje, Daugailių parapijoje. 1990 m. M. Reinio tėviškėje, Madagaskaro vienkiemyje, prie keliuko į sodybą pastatytas medinis kryžius.
Poetas Jonas Šiožinys gimė 1915 m. liepos 9 d. Šiožinių kaime. Mirė 1987 m. liepos 18 d. Palaidotas Vilniuje.
Kaimo gyvenimo iššūkiai
Daug sunkių dienų teko išgyventi Nuodėgulių kaimo žmonėms. Tai ir ėmimas į rekrūtus, ir karai. Karo laikais didelė nelaimė jauniems vyrams - ėmimas į rekrūtus.
1919 metais kaimą užplūdo bolševikai, reikalavo pastočių. Jei negaus, žadėjo visas trobas sudeginti. Umbražius Garšva „tris trajienias” (devynerius metus) atbuvo seniūnu. Jis ir dabar derėjosi su bolševikais, rinko kiaušinius ir kepė kiaušinienę kareiviams, kad jie nenuniokotų kaimo.