Jono Kazakevičiaus Sodybos Istorija Ilčiūnuose: Kaimo Gyvenimas ir Praeities Pėdsakai

Pačiame rajono pakraštyje, Subačiaus seniūnijoje, prie kelio į Pajuostį (Panevėžio r.), tebėra Ilčiūnų kaimas. Aplinkui ošia to paties pavadinimo miškas. Per kaimą teka Bražiukas, dešinysis Vašuokos intakas. Prieš septyniolika metų čia buvo 4 sodybos ir aštuoni gyventojai. Važiuodami iš Subačiaus miestelio Pavašuokių II (Panevėžio r.) link privažiuosime Ilčiūnus. Deja, apie šio kaimo egzistavimą nėra jokios nuorodos.

Pirmiausia pasibeldžiame į vieną senesnių namų. Į kiemą išėjusi jų šeimininkė Stasė Račinskienė sakė, kad čia gyvenanti su Daliumi Vaičikoniu. Turi du sūnus. „Čia gyveno Mockevičiai, o prieš juos - Laureckai. Vienas namo galas statytas 1919 metais, o antras pristatytas vėliau. Apie sodybą yra per 3 hektarus žemės. Ji išnuomota. Mums užtenka kelių arų daržiuko, šiltnamio. Bulvių, svogūnų, morkų, burokėlių turime iki pavasario. Anksčiau laikiau ir karvę, vištų. Pieną veždavome į Pavašuokių II pieninę už pustrečio kilometro. Kai karvė tapo bergždžia, ją pardavėme, o kitos nebeįpirkome. Atsisakiau ir vištų. Uždarytas visą laiką laikyti neapsimoka, o palaidas išgaudydavo lapės, vanagai, tvarte ir šeškas įsisukęs buvo.

S. Račinskienė į Kupiškio kraštą atsikraustė iš Kauno rajono Pažėrų kaimo. Čia priprato. Graži gamta. Aplink miškeliai. Stūkso Ilčiūnų pilkapiai. Nesijaučia gyvenanti dideliame užkampyje. Žvyrkeliu kasdien nemažai automobilių iš Subačiaus miestelio Pavašuokių II kryptimi pralekia. Anksčiau ramybės neduodavo metalo rinkėjai. Apsipirkti ar prireikus į didmiestį nuvažiuoti, keliauja 5 kilometrus miško keliuku per Budrionis į Subačiaus miestą. Čia dažniausiai ir apsiperka. Subačiaus miestelis nuo Ilčiūnų yra šiek tiek arčiau, bet ten tik viena parduotuvė, o didžiajame Subačiuje jų net kelios, prekių pasirinkimas didesnis. Moters gyvenimo draugas dirba Kupiškyje. Dviračiu numina iki Subačiaus, o iš ten toliau keliauja autobusu. Aplinkiniai keliukai nuvalomi ir žiemą. Mat kursuoja mokyklinis autobusiukas atsivežti kelių šio rajono pakraščio mokinių. Juo į Subačiaus gimnaziją važiuoja ir devintokas S.

Pasak S. Račinskienės, šis paminklinis kryžius pastatytas 1996 metais. Kasmet iš Panevėžio jo aptvarkyti atvažiuodavo Petras Laureckas, kilęs iš šių vietų. Čia gyveno jo sesuo. Pastaruoju metu vyras nebepasirodo. S. Račinskienė sakė, kad gretimoje sodyboje yra buvusi Ilčiūnų pradinė mokykla. Šiuo metu ten niekas nuolat negyvena. Senosios Ilčiūnų kaimo kapinaitės. Iš šios sodybos važiuojame keliuku, vedančiu per mišką į Žviliūnus, tačiau mūsų kelionės tikslas - senosios Ilčiūnų kapinaitės. Saulėtą savaitgalio popietę miške sutinkame ne vieną grybautoją, siaurame miško keliuke ir su automobiliais prasilenkiame. Tarp senų miško medžių išnyra ir kapinių siluetas.

„Esame Jono Laurecko dukterys. Jis buvo kilęs iš šių vietų. Mes užaugome Subačiaus geležinkelio stotyje. Aš esu gimusi Subačiuje, o mano sesuo Vida - Radžiūnuose. Abi baigėme Subačiaus vidurinę mokyklą. Iš giminių tik vienas kitas šiuose kraštuose yra likęs. Ji šiuo metu gyvena Panevėžyje, daug metų dirbo felčere. Jos sesuo Vida Laureckaitė-Kertenienė sakė, kad gyvena Vilniuje. Yra inžinierė konstruktorė. Pasak moterų, kažin ar anūkai, proanūkiai prisimins šiuos kapelius. Visi turi savų rūpesčių, kitų artimųjų kapus prižiūri.

Šiame kieme į akis krinta įvairiausios, dar sovietinius laikus menančios, spėjusios ir aprūdyti technikos gausa. Matyti ir vienas kitas naujesnis automobilis, traktoriukas. Pasak K. Balsevičiaus, sodybos teritorija užima apie 1 hektarą. Iš pradžių šią sodybą pirkę kaip kolektyvinį sodą. Kai čia persikraustė iš Panevėžio, galvojo kurti verslą, mat buvo dirbęs automobilių servise. Deja, planų įgyvendinti nepavyko, tai ir visa technika tapo metalo laužu. Gal dar sūnums kas nors pravers. Jie linkę į technikos darbus. „Tą laužą išmesti visada spėsiu. Tai savotiška mano investicija juodai dienai. Esu iki panagių miestietis. „Tam reikia didelių pinigų ir supratimo. Mums užtenka daržo, šiltnamio. Laikome vištų ir Stalino karvę - ožką. Kas sugeba, dirbti į miestą važinėja. Paskaičiavau, kad iki jo nuvažiuoti ir sugrįžti per dieną reikia ne mažiau kaip 5 eurų. Tai per mėnesį vien kelionei išeina apie 150 eurų. Jis papasakojo, kad atsikraustę į Ilčiūnus sodybos tvora netvėrė. Jos ribas pažymėjo apsodindami eglaitėmis, klevais. Jie gražiai įsiliejo į aplinkui augantį mišką. Paklaustas, iš ko pirko šią sodybą, pašnekovas sakė nebeatsimenantis jų pavardės. Aplinkui senųjų Ilčiūnų gyventojų nebėra.

Iš šios sodybos važiuojame Ilčiūnų miško keliu Budrionių kaimo link ieškoti senųjų pilkapių ir Antrojo pasaulinio karo aukų memorialo. Remiantis „Kupiškėnų enciklopedijoje“ pateiktais duomenimis, šis miškas priklauso Kupiškio urėdijos Subačiaus girininkijai. Mišką iš pietų juosia Vašuoka (Viešintos kairysis intakas). Dirvožemiai velėniniai jauriniai, priesmėliniai bei priemoliniai. Net 92 proc. medynų yra savaiminės kilmės. Kur yra senieji pilkapiai ir Kupiškio krašto sušaudytų žydų palaidojimo vieta, pastatytos bent kelios nuorodos. Prie žydų genocido vietos nuo kelio veda žole apžėlęs takas. Matyti, kad čia žmonės užsuka nedažnai. Ten rašoma, kad toje vietovėje nuo seno gyventa žmonių. Tai mena šiaurinėje kaimo pusėje stūksantis pilkapynas, kuriame išlikę du apardyti (7 ir 9 m skersmens) pilkapiai. Jie datuojami I tūkst. po Kristaus. Vietiniai juos vadina milžinkapiais, taip pat pasakojama, kad čia palaidoti 1863 metų sukilėliai.

Enciklopedijoje rasime informacijos, kad Ilčiūnai susiformavo iš XVII a. minimų Bražiškių bajorų valdų. Spėjama, kad anksčiau buvo dvi vietovės, vadintos Bražiškiais. XVIII a. 1914 metais Ilčiūnuose buvo 57 gyventojai. Matininkas Vytautas Vitortas tais metais pradėjo kaimą skirstyti į vienkiemius, bet kilęs karas nutraukė darbą. 1920 metais ūkininkai vėl paprašė atnaujinti skirstymą. Nuo 1920 metų iki septinto dešimtmečio čia veikė pradinė mokykla. 1923 metais Ilčiūnuose buvo 15 sodybų ir 80 gyventojų.

1942 metais kaime gyveno 17 šeimų: Jono Gutpetrio, Juozo Bartulio, Vlado Bartulio, Antano Bartulio, Magdalenos Laureckienės, Jono Astrausko, Onos Jurevičienės, Klemo Petrausko, Vlado Grigelio, Domo Jankausko, Broniaus Astrausko, Felikso Savičiaus, Jono Laurecko, Povilo Kazakevičiaus, Liongino Zarembos, Onos Žaliauskaitės. 1959 metais Ilčiūnuose buvo 18 ūkių: Jono Laurecko, Povilo Kazakevičiaus, Povilo Brazdžiūno, Kostės Savičienės, Petro Šulskio, Barboros Murauskaitės, Adolfo Vanago, Felikso Savičiaus, Stasio Urbono, Antano Bartulio, Juozo Jankausko, Onos Grigelienės, Jono Astrausko, Juozo Janulionio, Viktoro Jurevičiaus, Jono Gutpetrio, Leono Ovalto, Juozo Ovalto. Kaimas priklausė „Pirmūno“, vėliau „Šviesos“ kolūkiams.

Gyventojų skaičiaus kaita Ilčiūnuose

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama informacija apie gyventojų skaičiaus kaitą Ilčiūnų kaime:

Ši lentelė atspindi demografinius pokyčius kaime per skirtingus laikotarpius.

Kupiškio rajono žemėlapis

Ilčiūnai, būdami Kupiškio rajono dalimi, turi savitą istoriją ir kultūrą, kurią svarbu išsaugoti ateities kartoms.

tags: #jono #kazakeviciaus #sodyba