Žemės ūkio kooperatyvas "Joniškio Aruodas": veikla, atsiliepimai ir indėlis į regioną

Žemės ūkio kooperatyvas "Joniškio Aruodas" - moderni ir konkurencinga žemės ūkio įmonė, vienijanti per 117 pajininkų, kurie valdo daugiau kaip 17 tūkst. hektarų dirbamos žemės. Viena iš pagrindinių kooperatyvo funkcijų - realizuoti užaugintą produkciją. Tačiau tai toli gražu ne visos funkcijos: aprūpinimas trąšomis, sėklomis, elevatoriaus veikla, finansavimas, dokumentų tvarkymas. Viskas tam, kad ūkininkavimas būtų sklandesnis ir pelningesnis.

Jurita Zubauskienė yra Žemės Ūkio Kooperatyvas "Joniškio Aruodas" vadovas. Įmonės registracijos adresas: Sandėlių g. 5, LT-84165 Joniškis. Įmonės kodas 300658072, PVM mokėtojo kodas LT100003267911. Bendrovės veiklos sritys yra žemės ūkis, paslaugos.

Susipažinkime su šio kooperatyvo veikla, atsiliepimais ir indėliu į regiono plėtrą.

"Joniškio Aruodas": veiklos pradžia ir plėtra

„Joniškio aruodas“ pradėjo savo veiklą 2007-ųjų kovą. Steigėjai - 54 ūkininkai, valdantys per 10 tūkst. hektarų žemės. Šiandien šie rodikliai kone padvigubėjo. Kooperatyvo nariai per kooperatyvą realizuoja apie 90 proc. savo užaugintos produkcijos. Kooperatyvui priklauso vienas moderniausių Baltijos šalyse 30 tūkst. tonų talpos grūdų elevatorius, kuris buvo pastatytas pasinaudojus Europos Sąjungos parama.

Esminis pasirinkimas „Kooperacija yra ne tik bendradarbiavimo forma, bet ir strateginis pasirinkimas, stiprinantis regionus, didinantis žemdirbių atsparumą ir kuriantis ilgalaikę sėkmę. Tokie pavyzdžiai kaip „Joniškio aruodas“ rodo, kad kooperatyvai gali tapti pažangūs verslo modeliai, jie ne tik realizuoja produkciją, bet ir kuria darbo vietas, skatina jaunimą sugrįžti į kaimą bei didina regioninę vertę,“ - teigia viceministras Gediminas Tamašauskis.

Jurita Zubauskienė paminėjo ne vieną atvejį, kuomet vyresnius ūkių savininkus ima pavaduoti jų vaikai. Dažniausiai jie baigia mokslus, šiek tiek pakeliauja, išbando save įvairiuose samdomuose darbuose sostinėje ir mielai grįžta tęsti tėvų pradėtus darbus - puoselėti jų sukurtą ūkį.

Pagrindiniai atstovaujami prekiniai ženklai: Horsch, Rolmako, Agrotop. Teikiamos serviso bei logistikos paslaugos. Prekyba nauja ir naudota žemės ūkio technika bei atsarginėmis dalimis. Žemės ūkio technikos nuoma, žemės ūkio paslaugos.

Šiuo metu įmonėje, kuriai vadovauja Jurita Zubauskienė, dirba 28 darbuotojai - apdraustieji. Įmonės vidutinis atlyginimas šiuo metu yra 3324 Eur./mėn. (ant popieriaus, BRUTO).

Kooperacija yra ne tik bendradarbiavimo forma, bet ir strateginis pasirinkimas. „Kooperacija yra mūsų atsakas į kintančius sektoriaus iššūkius, ji kuria pasitikėjimu grįstą ekonomiką, kurioje sprendimus priima patys žemdirbiai. Investicijos į kooperatyvus reiškia investicijas į vietos žmones, jų žinias ir mūsų bendrą ateitį“, - pažymėjo viceministras.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Asmenų veiklos reglamentavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto Gintauto Pečiuliausko, nusiskundimų dėl nekilnojamojo turto mokesčio iš kitų žemės ūkio kooperatyvų nesulaukta.

Kooperacijos svarba ir nauda ūkininkams

Kooperatyvai yra puikiausias sėkmingo verslo pavyzdys. „Dauguma verslų nori veikti kuo efektyviau. Kooperavimasis - tai pažangus progresavimo metodas, jei norisi eiti toli ir nuolat tobulėti. Kooperatyvą renkasi tie ūkiai, kurie planuoja tobulėti ir nori dirbti kartu su kitų ūkininkų komanda“, - sako J. Zubauskienė.

Direktorė akcentavo, kad kooperatyvas mažiems ūkiams yra dar naudingesnis nei stambiems. Pavyzdžiui, ne visi ūkininkai vienu metu gali būti mechanikais, agronomais, elektrikais ar prekybos vadybininkais. Jei būtų poreikis, atsirastų galimybė įsigyti žemės ūkio technikos, kuria galėtų naudotis keli ūkiai, o ne vienas.

Vadovė tikina, kad būtent mažesnieji įvairiomis kooperatyvo paslaugomis naudojasi dažniau: „Kooperatyvas nėra įrankis ūkiams stambinti - anaiptol. Mes apjungiame didelius ir mažus ūkininkus. Aplink juos buriasi aptarnaujantis personalas. O tai jau tikrai nemaža gyventojų dalis, kurie taip uždirba savo šeimoms duoną. Kooperatyvai yra puikiausias sėkmingo verslo pavyzdys.“

J. Zubauskienė pažymi, kad regionai dažniausiai būna patrauklūs investicijoms tuomet, kai patys veikia perspektyviai: „Rodos, visi tikisi ir laukia kokio investuotojo iš užsienio, kuris ims ir sukurs pas mus gerbūvį, darbo vietas. Toks kaip mūsų kooperatyvas iš esmės yra didžiulė investicija į mūsų kraštą, o investuotojai - mes patys. Apsijungę mes jau ne tik realizuojame produkciją, bet ir kuriame pridėtinę vertę visam regionui.“

Direktorė sako negalinti išskirti kooperatyvams būdingų iššūkių ir sunkumų, nes kiekvienais metais jie vis kitokie ir būdingi visam ūkių sektoriui. Tik kooperatyvams tuos iššūkius įveikti yra lengviau nei pavieniui.

Taip pat pabrėžia, jog praktiškai nėra nė vienų metų be iššūkių. Grūdai yra biržinė prekė. Veikia ne tik įvairios gamtinės sąlygos, bet ir globalūs procesai. Svarbus euro ir dolerio kursas ar derliaus situacija visame pasaulyje. Sėkmę lemia pasaulinių javų augintojų rezultatai ir produkcijos vartotojų poreikiai.

Vadovė pritaria, kad nuolat svarstoma galimybė realizuoti ne grūdus, o jau perdirbtą produkciją. Ji pabrėžia, kad tai gali būti įmanoma tik dar didesnės kooperacijos būdu. Kitaip tariant - kai vieni kitiems padeda ir siekia bendro tikslo.

„Mes, kaip ir visi verslai, esame orientuoti į augimą ir tobulėjimą. Tik reikia pažymėti, kad mūsų kooperacija trunka gal tik du dešimtmečius, o Europoje ir kitur pasaulyje jie jau skaičiuoja šimtą ar daugiau metų. Perdirbimo sistema kainuotų labai brangiai, o pokyčiai nevyksta staigiai. Reikia džiaugtis tuo, ką jau turime. Smagu, kad kooperatinius procesus supranta ir palaiko šalies politikai. Tačiau esame gyvi ne vien parama - mes patys kuriame produkciją, iš kurios išsilaikome“, - tvirtina kooperatyvo direktorė.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams suteikiamos papildomos galimybės dalyvauti investicinėse priemonėse, gauti didesnio intensyvumo paramą ir naudotis papildomomis susietosios paramos išmokomis. Taip pat siekiame dar labiau išplėsti jų vaidmenį perdirbime, rinkodaroje ir inovatyvių produktų kūrime.

Paradoksalu, kad lietuviai ūkininkai kooperacijos pasimokyti dažniau lankosi Danijoje, Slovėnijoje ar Austrijoje ir net nepagalvoja, kad gautų daugiau žinių, sutaupytų laiko ir pinigų kelionei apsilankę pas savo kolegas Joniškyje - dvyliktus veiklos metus skaičiuojančiame žemės ūkio kooperatyve „Joniškio aruodas“.

Paskatino konkurencija Prieš 12 metų 54-ių ūkininkų iš Joniškio, Pakruojo, Šiaulių ir Akmenės rajonų įkurtam žemės ūkio kooperatyvui „Joniškio aruodas“ šiandien dalį savo pinigų ir vidutiniškai apie 85 proc. derliaus realizuoti patiki jau 91 pajininkas. Šie ūkininkai dirba apie 15,5 tūkst. ha. Pagal dirbamą žemės plotą šis kooperatyvas yra vienas didžiausių Lietuvoje.

Didžiausias kooperatyvo turtas - 45 tūkst. t. modernus grūdų elevatorius, prie kurio prigludusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausanti geležinkelio atšaka. „Net kelis metus mūsų veiklą atidžiai stebėjo ir mūsų žlugimo laukė stambieji grūdų prekybos rykliai, tikėjosi, kad bankrutuosime, bet nesulaukė“, - kūrimosi laikus prisiminė „Joniškio aruodo“ valdybos pirmininkas ūkininkas Alvydas Vizbickas.

Derlių patiki kooperatyvui Kooperatyvo „Joniškio aruodas“ pajininkai yra dviejų rūšių - turintys iki 100 ha ir daugiau nei 100 ha ūkius. „Pirmiesiems pajinis įnašas - 6,5 tūkst. Eur, o stambesniems - 13 tūkst. Eur“, - sakė „Joniškio aruodų“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė. Tai ne šiaip įnašas. Šie pinigai irgi dirba - kasmet į ūkininkų kišenę subyra palūkanos. Ir labai geros palūkanos - joks bankas tokių nemoka.

„Pavyzdžiui, 2018-aisiais už pajus kooperatyvas savo nariams mokėjo 5,9 proc. metines palūkanas“, - sakė J.Zubauskienė.

„Joniškio aruodo“ nariai per kooperatyvą parduoda 85 proc. užauginto derliaus. Net 75 proc. narių parduoda nuo 90 iki 100 proc. savo derliaus“, - sakė J.Zubauskienė.

Paprastai kooperatyvai kuriami su entuziazmu, tačiau jau po kelerių metų ištinka pirmosios problemos, kurias įveikia ne visi. „Mes irgi patyrėme, kad ūkininkams reikia veiksmingos motyvacijos. Reikalavimais, kad kooperatyvo nariai būtinai savo derlių parduotų tik per kooperatyvą, daug nepasieksi. Jie turi norėti patys. Todėl ir sumanėme sukurti motyvacinę schemą“, - aiškino J.Zubauskienė.

Kooperatyvas tokią schemą kūrė net dvejus metus, pasitelkė konsultantus, įvertino mokesčių niuansus ir ją įdiegė 2014-aisiais. Kokia jos esmė? „Sumanėme taip - 25 proc. skirstomų pinigų priskiriame atsargos kapitalui. Tai - tarsi „atsargos pagalvė“ pasaulinėje rinkoje kilus finansų krizei. Šie pinigai būtini ir tuo atveju, jeigu reikėtų atsiskaityti su iš kooperatyvo pasitraukiančiais pajininkais, nors tokio poreikio nėra“, - aiškino generalinė direktorė.

Likę 75 proc. pajamų skirstomi taip: 10 proc. paskirstoma kooperatyvo nariams pagal pajų ir dar 90 proc. - pagal per metus atliktą apyvartą su kooperatyvu. Štai pastarasis niuansas iš esmės pakeitė kooperatyvo narių motyvaciją savo derlių parduoti ne savarankiškai, bet per kooperatyvą.

Pasibaigus finansiniams metams kooperatyvo administracija kiekvienam kooperatyvo nariui įteikia ataskaitą, kurioje nurodo jo metų apyvarta su kooperatyvu ir vaizdžius duomenis. „Pateikiame skaičiavimus, kiek pelno jis uždirbo dalyvaudamas kooperatyve. Pavyzdžiui, paskutinį sezoną kiekvienas narys gavo apie 24 Eur/ha papildomų pajamų. Tiesa, 2018-ieji dėl sausros buvo nesėkmingi. 2017 -aisiais ūkininkai gavo du kartus daugiau pelno. 2017 m. kooperatyvas uždirbo 1,2 mln. grynojo pelno, o 2018 m. - tik 680 tūkst. Eur. Be to, kooperatyvo narys už pajų gavo 5,9 proc. metinių palūkanų“, - paaiškino gen. direktorė.

Be to, kooperatyvo nariai per kooperatyvą pigiau įsigijo trąšų, pesticidų bei sėklos. Taigi gavę tokius duomenis ūkininkai palygina ir įsitikina, kad dalyvauti kooperatyve jiems yra naudinga.

Pastaraisiais metais kai kurie kooperatyvai norėtų keisti esminį kooperacijos dėsnį: vienas narys - vienas balsas. Kaip yra „Joniškio aruode“? „Mes laikomės klasikinės formos. Kodėl? Todėl, kad smulkiuosius ūkininkus šiais laikais daug kas skriaudžia. Jie neturi derybinės galios“, - sakė J.Zubauskienė.

Šis psichologinis veiksnys tikrai labai svarbus. „Kooperatyvo valdyba įvertina ir tų ūkininkų nuomonę, kurie, tarkime, priimant sprendimus, balsuojant, pralaimi. Jeigu ūkininkų argumentai svarūs, jų neignoruojame, ieškome kompromisų“, - sakė vienas iš kooperatyvo steigėjų ir dabartinis narys ūkininkas iš Pakruojo rajono Albinas Navickas.

Šis ūkininkas paaiškino smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams naudingus finansinius argumentus, kurie atsiranda tapus kooperatyvo nariu. „Labai svarbu ūkininkauti ir žinoti, kad ne tik tu rūpiniesi derliaus pardavimu, kad turi stiprų užnugarį, specialistus, kurie išmano geriau už tave. Pavyzdžiui, mano ūkis grūdų pardavimą paskirstęs į 3-4 etapus ir aš pasitikiu kooperatyvu, nesusigundau supirkėjais, už derlių mokančiais šiek tiek brangiau. Be to, juk žinau, kad už apyvartą gausiu papildomų pajamų“, - sakė A.Navickas.

Yra ir išskirtinis šio kooperatyvo bruožas - kandidatai išbandomi metus laiko. Kaip ir kodėl? „Mes stebime, kaip jam sekasi, o jis stebi mus - ar mes jam priimtini. Po metų, jeigu sutariame, priimame į kooperatyvą“, - aiškina J.Zubauskienė.

Reikalavimai įprasti - narys turi ne mažiau kaip 50 proc. savo derliaus parduoti per kooperatyvą. Vėliau kooperatyvas savo nariui nekelia tokio reikalavimo, nes nėra reikalo - labai efektyviai veikia pelno skirstymo schema, kuri skatina kooperatyvo narius derlių parduoti būtent per kooperatyvą.

Beje, toks kandidatas į kooperatyvą derlių parduoda ne tiesiogiai kooperatyvui, bet UAB „Aruodas plius“, kurios 100 proc. akcijų priklauso kooperatyvui. Jo tikslas - aptarnauti kooperatyvui nepriklausančius ūkininkus, padėti jiems realizuoti grūdus, aprūpinti trąšomis, sėklomis, pesticidais ir kt.

Kooperatyvas pasinaudojo ES parama. Įgyvendinti trys ES projektai - visų jų vertė yra apie 10 mln. Eur, o iš ES gauta apie 3,6 mln. Eur. Šįmet ketinama pradėti jau ketvirtąjį projektą.

Tačiau pinigai niekada nesiliejo lyg iš gausybės rago. Kooperatyvo steigėjai 2008-aisiais sunešė 420 tūkst. Eur. Reikėjo skolintis. Bankas skolino, tačiau pareikalavo, kad kooperatyvo nariai laiduotų savo turtu. Tai buvo iki tol Lietuvoje neregėta didelė rizika, tačiau ūkininkai ryžosi tokiam išbandymui.

„Jau po trejų veiklos metų laidavimas buvo panaikintas. Nuo to laiko pajininkų laidavimo net nebereikėjo. Be to, šiuo metu kooperatyvai dažniausiai laiduoja tik tą dalį, kuria įsipareigoja. „Joniškio aruodo“ atveju buvo kitaip, sudėtingiau. Bet kooperatyvas išgyveno ir tai“, - pasakoja J.Zubauskienė.

Šiuo metu kooperatyvo turtas vertas 10,6 mln. Eur, nuosavas kapitalas nuo 420 tūkst. Eur išaugo iki 6 mln. Eur.

Iššūkiai ir sunkumai

Diržų veržimo politika pagarsėjusios valdžios 2008-ųjų pabaigoje priimtos įstatymų pataisos iš peties smogė javų augintojų kooperatyvui „Joniškio aruodas“. Pernai paaiškėjo, kad kooperatyvas už ketverius metus turi sumokėti apie milijoną litų nekilnojamojo turto mokesčio. Jei javų augintojai nebūtų susikooperavę, tokio mokesčio būtų išvengę.

2007 m. kooperatyvą „Joniškio aruodas“ įkūrę ir didelėms statyboms pasiryžę Šiaurės Lietuvos ūkininkai nesitikėjo, kad juos užguls nekilnojamojo turto mokestis. 2008 m. kooperatyvas pasistatė modernų grūdų elevatorių. Tam buvo gauta ir Europos Sąjungos parama.

Po naktinės mokesčių reformos atsirado painiava nustatant, kas yra žemės ūkio veikla ir pajamos iš žemės ūkio veiklos. Juridiniai asmenys, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, neapmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu. Tokia įteisinta nuostata rėmėsi kooperatyvas „Joniškio aruodas“.

„Kai ūkininkai pradėjo įgyvendinti investicinį projektą, galiojo vienos nuostatos, o nuo 2009 metų - jau kitos. Problema atsirado, kai buvo pakeista nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimo bazė. Kad kooperatyvas privalo mokėti naują mokestį, paaiškėjo pernai. Tai buvo staigmena ne tik mums, bet ir žemdirbių organizacijoms“, - sakė kooperatyvo „Joniškio aruodas“ vadovė Jurita Zubauskienė.

Nekilnojamojo turto mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymuose skirtingai aiškinama, kas yra pajamos iš žemės ūkio veiklos, todėl kooperatyvas negali įrodyti, kad lėšos už parduotus savo narių grūdus yra pajamos iš žemės ūkio veiklos.Kooperatyvui „Joniškio grūdai“ už ketverius metus reikia sumokėti apie milijoną litų nekilnojamojo turto mokesčio. Jei ūkininkai nebūtų susivieniję ir kiekvienas atskirai būtų pasistatęs grūdų valymo ir džiovinimo bokštus, tokio mokesčio būtų išvengę.

2012-ieji buvo paskelbti tarptautiniais kooperatyvų metais, tačiau Lietuvos žemdirbių kooperacija patyrė smūgį po smūgio. Pieno gamintojų kooperatyvus žemomis pieno supirkimo kainomis spaudė perdirbėjai, o susikooperavę javų augintojai buvo „pamaloninti“ naujais mokesčiais.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius apgailestauja, kad atsiradusi įstatyminė painiava kenkia kooperacijai. Anot jo, „Joniškio aruodas“ sugebėjo darniai susitelkti ir per trumpą laiką išvystyti veiklą, tačiau nukentėjo dėl politikų abejingumo.

Kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ nariai norėjo sekti joniškiečių pavyzdžiu ir planavo panašias investicijas, tačiau, sužinoję apie kaimynus užgulusi nekilnojamojo turto mokesčio naštą, pristabdė savo sumanymų įgyvendinimą. „Tikėjomės sulaukti kooperacijos skatinimo politikos ir atitinkamų sprendimų, tačiau politikai net nesugebėjo ištaisyti anksčiau priimtuose įstatymuose įveltų klaidų“, - apmaudo neslėpė R.Juknevičius.

Šią problemą pabrėžia ir Šiaulių krašto žemdirbių savivaldos organizacijos naujųjų metų išvakarėse patvirtintoje rezoliucijoje, kurioje naujos valdžios prašo atkreipti dėmesį į ūkininkams svarbias aktualijas.

„Žemdirbių pasiūlymai priimti, yra parengtas įstatymo pakeitimo projektas, tačiau jis kol kas dar nepriimtas“, - sakė G.Pečiuliauskas. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Seime užregistruotas praėjusį rugsėjį. Įstatymas papildytas nuostata, kad kooperatyvų, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos už savo narių parduotus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, naudojamas minėtoms pajamoms uždirbti, neapmokestinamas.

Ūkininkavimas patrauklus jaunimui? Daugelis klausia - ar regionai yra patrauklūs jaunoms šeimos kurtis, likti, auginti vaikus? Direktorė akcentuoja, kad regiono patrauklumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip jis laikosi finansiškai. Kuo stipresni ir modernesni ūkiai - tuo geresnė ateities perspektyva regionui. Sėkmingas kooperatyvas - sėkmingi ir jo ūkiai.

J. Zubauskienė paminėjo ne vieną atvejį, kuomet vyresnius ūkių savininkus ima pavaduoti jų vaikai. Dažniausiai jie baigia mokslus, šiek tiek pakeliauja, išbando save įvairiuose samdomuose darbuose sostinėje ir mielai grįžta tęsti tėvų pradėtus darbus - puoselėti jų sukurtą ūkį.

„Smagu, kad jauni žmonės mato ūkininkavimo žavesį. Žinoma, jauniems labiausiai reikia drąsos, o kooperatyvas padeda nepaklysti vadybos pinklėse ir sukurti ateities viziją. Sėkmingas kooperatyvas - sėkmingi ir jo ūkiai. Kooperacija kuria ateitį

Veikiate tam pačiam chaose? Jau, atrodo, žinote, ką daryti... bet iššūkiai vis tiek grįžta? Per visą 2025-2026 m. Verslo plėtra. Kas Jūsų laukia Phronesis® Vadovų klube? „Čia turėsite galimybę nerti į dar gilesnį ir praktišką esminių verslo problemų sprendimo metodų taikymą. Tomui per 26 metų darbo patirtį teko dirbti įvairiuose verslo sektoriuose ir pažinti jų skirtumus ir panašumus. Kiekvienas narys yra ir komandos, ir valdybos narys - pristato savo užduotis ir vertina kitų darbą.

Pradėdamas mokytis vadovų klube, turėjau lūkestį sužinoti apie paprastus ir veiksmingus verslo valdymo įrankius, kurių pagalba galėčiau keisti savo vadovavimo įpročius ir augti kartu su savo komanda.

Man buvo naudinga medžiaga, leidžianti pažvelgti iš šalies į mano valdomą verslą. Prisiminiau ir sužinojau apie pavojingas vietas formuojant procedūras įmonėje - kai kurias buvau pamiršusi, o kai kurias apskritai sužinojau pirmą kartą.

Tomas puikiai jaučia ir supranta auditoriją - kiekvienu atveju turi savų pastebėjimų, paremtų tiek asmenine, tiek kolegų patirtimi. Tai padeda geriau suvokti temą. Valdybos darbo principas suteikia disciplinos ir skatina kritinį mąstymą visame procese.

Visada laikausi principo: ką gali - suplanuok, ko negali - apsibrėžk gaires, rizikas ir galimybes. Ir tai - tik maža dalis to, kas laukia įgyvendinimo metu. Todėl tam reikia daug patirties, kompetencijų ir pamatuojamo tikslumo, kad suplanuotas biudžetas būtų įgyvendintas.

Tomas puikiai atliepia temą ir jos svarbą, neleisdamas paklysti. Turite klausimų? Ar galiu dalyvauti, jei nesu baigęs Phronesis® Vadovų akademijos? Kodėl reikalinga atranka į klubą? Kas yra valdyba? Mokymasis valdyboje yra ypač efektyvus dėl savo struktūrizuoto ir atsakingo požiūrio į mokymąsi ir praktinį taikymą.

"Joniškio Aruodas" skaičiais

Žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ (kartu su UAB „Aruodas plius“ apyvarta 2013-2018 m. (Eur).

Šaltinis: LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyrius, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas

Apibendrinant galima teigti, kad "Joniškio Aruodas" yra sėkmingas kooperacijos pavyzdys, kuris ne tik padeda ūkininkams, bet ir prisideda prie regiono plėtros. Nepaisant iššūkių, kooperatyvas nuolat tobulėja ir ieško naujų galimybių.

"Joniškio Aruodas" logotipas

tags: #joniskio #aruodas #jurita