Gimdos kaklelio vėžys: Simptomai, diagnostika ir prevencija

Gimdos kaklelio vėžys - tai piktybinis navikas, išsivystantis gimdos kaklelyje - apatinėje gimdos dalyje, jungiančioje gimdą su makštimi. Tai yra vienas dažniausių Lietuvos moterims diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Gimdos kaklelio vėžys visame pasaulyje, o ypač Lietuvoje, išlieka viena aktualiausių moterų sveikatos problemų.

Gimdos kaklelio vėžio paveikslas

Kas yra gimdos kaklelio vėžys?

Gimdos kaklelis - tai apatinė, siaura gimdos dalis, kuri jungiasi su makštimi ir atveria kelią į kūno išorę. Jis sudaro maždaug 2,5 cm ilgio kanalą, pro kurį menstruacijų metu pašalinamas kraujas bei gleivės, o ovuliacijos metu keliauja spermatozoidai. Gimdos kaklelio kanalo gleivinė išskiria gleives, kurių sudėtis keičiasi priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės - tai padeda apsaugoti gimdą nuo infekcijų ir palengvina apvaisinimą tinkamu metu.

Gimdos kaklelio vėžys - tai onkologinė liga, kuri išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės epitelinių ląstelių. Dažniausia forma yra plokščialąstelinė karcinoma (apie 80-90 % atvejų), rečiau pasitaiko adenokarcinoma ar kitos retos formos. Ši liga yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų pasaulyje, ypač jaunesnėms nei 50 metų moterims, tačiau ankstyva diagnozė ir prevencinės priemonės, tokios kaip ŽPV vakcinacija ir reguliarūs patikrinimai, žymiai sumažina mirtingumą.

Gimdos kaklelio vėžys dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“ dėl labai paprastos priežasties - ikivėžiniai pakitimai ir ankstyvosios vėžio stadijos dažniausiai nesukelia jokio skausmo ar akivaizdžių negalavimų.

Gimdos kaklelio vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikės ŽPV infekcijos, tačiau kiti veiksniai taip pat prisideda prie ligos atsiradimo.

Pagrindinės priežastys

• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena rimčiausių ligų, kuri sukelia klastingą gimdos kaklelio vėžį. Pagrindinis šios ligos sukėlėjas yra Žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai itin paplitusi infekcija, kuria bent kartą gyvenime užsikrečia dauguma lytiškai aktyvių žmonių. Daugeliu atvejų imuninė sistema virusą įveikia pati, tačiau tam tikri aukštos rizikos ŽPV tipai gali sukelti lėtinę infekciją, kuri per kelerius ar keliolika metų pažeidžia gimdos kaklelio ląsteles.
• Dažniausiai ŽPV sukelia gimdos kaklelio vėžį, tačiau ji gali būti ir išangės, gerklų, makšties, varpos ar tarpvietės ikivėžinių ligų ar vėžio priežastimi. Todėl reikėtų akcentuoti, kad ši vakcina ne nuo gimdos kaklelio vėžio, o nuo visų ligų, kurias gali sukelti šis virusas, tame tarpe ir gimdos kaklelio vėžį.

Rizikos veiksniai

• Rūkymas yra vienas didžiausių rizikos veiksnių. Rūkančių moterų organizme kaupiasi kancerogeninės medžiagos, kurios silpnina gimdos kaklelio vietinį imunitetą, todėl organizmui sunkiau kovoti su ŽPV.
• Kiti svarbūs rizikos veiksniai apima susilpnėjusią imuninę sistemą (pvz., dėl ŽIV infekcijos ar imunosupresinių vaistų vartojimo), ilgalaikį hormoninių kontraceptikų vartojimą (daugiau nei 5 metus, nors nutraukus vartojimą rizika ilgainiui mažėja) bei ankstyvą lytinio gyvenimo pradžią.
• Didelis seksualinių partnerių skaičius. Kuo jis didesnis, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti žmogaus papilomos virusu.
• Ankstyvi gimdymai, didelis jų skaičius.
• Lytiškai plintančios infekcijos (gonorėja, sifilis, chlamidiozė, ŽIV).
• Ilgalaikis geriamųjų kontraceptinių priemonių vartojimas.
• Susilpnėjusi imuninė sistema.
• Lytinių organų pūslelinė.
• Amžius. Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu pradeda didėti vėlyvoje paauglystėje ir padidėjusi išlieka beveik iki 40 metų. Visgi šia liga gali susirgti ir vyresnės nei 40 metų moterys.
• Dietilstilbestrolio (DES) vartojimas. DES, kaip vaistas nuo persileidimo, buvo skiriamas maždaug nuo 1940 iki 1970 metų (Lietuvoje maždaug nuo 1965-ųjų iki 1970-ųjų). Dietilstilbestrolį vartojusios moterys kasmet turi atlikti dubens organų patikrą, kuri apima gimdos kaklelio PAP tyrimus.

Nors pagrindinė priežastis yra ŽPV infekcija, ne visoms moterims, turinčioms šį virusą, išsivysto vėžys.

Gimdos kaklelio vėžio simptomai

Ankstyvoje stadijoje gimdos kaklelio vėžys dažnai nesukelia simptomų ir aptinkamas per reguliarius patikrinimus. Svarbu suprasti, kad simptomų atsiradimas dažniausiai reiškia, jog liga jau yra pažengusi. Todėl laukti, kol kas nors suskaus, yra klaidinga strategija.

Gimdos kaklelio vėžys, kaip ir dauguma kitų onkologinių susirgimų - klastinga liga, nes ankstyvose stadijose gali nepasireikšti jokie šios ligos požymiai, o vėlyvosiose jie bus labiau netipiniai.

Kai liga išplinta už gimdos kaklelio ribų, simptomai tampa įvairesni ir gali paveikti kitas organų sistemas.

Pagrindiniai simptomai:

• Kraujavimas tarp mėnesinių: Jei pastebėjote tepimą ar kraujavimą ciklo viduryje, tai nėra norma.
• Kraujavimas po lytinių santykių: Tai vienas specifiškiausių gimdos kaklelio vėžio simptomų, vadinamas kontaktiniu kraujavimu.
• Neįprastas kraujavimas iš makšties Jei vidury ciklo prasideda kraujavimas, jei menstruacijos yra gausesnės, nei įprastai, tai gali būti gimdos kaklelio vėžio požymis. Kraujuoti iš makšties gali ir moterims po menopauzės, kai pasibaigia menstruacijos.
• Neįprastos išskyros iš makšties Gana dažnas gimdos kaklelio vėžio požymis - balkšvos, vandeningos, nemalonaus kvapo, rusvos ar sumišusios su krauju išskyros.
• Nemalonų kvapą: Išskyros gali įgauti aštrų, nemalonų, kartais pūlingą kvapą.
• Skausmą lytinių santykių metu (dispareunija): Skausmas sueities metu niekada neturėtų būti ignoruojamas.
• Dubens ir / arba juosmens skausmas Juosmens skausmas gali būti vėlyvos stadijos gimdos kaklelio vėžio požymis. Šiuo atveju, auglys gali tiek išaugti, kad spaudžia juosmenį ar uodegikaulį.
• Viena ištinusi koja Gimdos kaklelio vėžiu sergančioms moterims didėja giliosios venų trombozės, sukeliančios vienos kojos tinimą, riziką.
• Apetito netekimas ir nuolat mažėjantis svoris Vėlesnės stadijos gimdos kaklelio vėžys gali sukelti apetito netekimą ir mažėjantį svorį.
• Nuolat jaučiamas nuovargis Nuolatinis nuovargis - irgi tikėtinas gimdos kaklelio vėžio požymis, jei jaučiamas kartu su kitais simptomais. Taip yra, nes su liga kovojantis organizmas turi sunkiau dirbti ir dėl to pavargsta.

Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją.

Kaip diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys?

Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas per atrankinius tyrimus arba pastebėjus simptomus. Gimdos kaklelio vėžio diagnostika remiasi keliais nuosekliais tyrimais, padedančiais nustatyti, ar yra vėžinių ar ikivėžinių ląstelių pakitimų. Pagrindiniai diagnostikos metodai - dubens apčiuopa ir PAP testas, kurie leidžia aptikti gimdos kaklelio pakitimus ar infekciją.

Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Dubens apčiuopa
• PAP testas: Atliekant PAP tyrimą, gydytojas akušeris-ginekologas nuo gimdos kaklelio paima ląstelių mėginius. Atlikus profilaktinius tyrimus, galima anksti aptikti pokyčius, kuriuos sukelia ilgai išliekanti DR ŽPV infekcija, arba diagnozuoti pačią infekciją.
• ŽPV DNR tyrimas
• Kolposkopija - tai diagnostinė procedūra, kurios metu gydytojas gali patikrinti ir apžiūrėti gimdos kaklelį ir makšties sienelę. Procedūros metu kolposkopu padidinami audiniai, dengiantys gimdos kaklelį ir makštį. Vienas iš tokių tyrimų - kolposkopija, kurios metu gimdos kaklelis apžiūrimas padidintu vaizdu, naudojant specialų prietaisą - kolposkopą. Prieš pradedant apžiūrą, gimdos kaklelis apdorojamas acto tirpalu, padedančiu išryškinti pakitusias ląsteles.
• Šilerio testas, kai gimdos kaklelis patepamas jodo tirpalu, taip pat padeda diferencijuoti sveikas ląsteles nuo pakitusiųjų, kurios praranda rudą spalvą ir tampa baltos ar geltonos.
• Biopsija - tai procedūra, kurios metu paimami keli gimdos kaklelio audinio fragmentai, kurie yra siunčiami į laboratorija, kur gydytojai patologai ištiria audinio fragmentus ir nustato tikslia galutinę patologijos diagnozę. Biopsija leidžia galutinai patvirtinti, kad aptiktas gimdos kaklelio vėžys. Tyrimams paimamas nedidelis audinio gabalėlis ir vertinami ląstelių bei audinių pakitimai.
• Endocervikalinis kiuretažas atliekamas tuomet, kai būtina ištirti ir gimdos kaklelio kanalo audinius, kurių kolposkopija neparodo.
• Jei reikia gilesnės analizės, atliekama kūginė biopsija (konizacija), paimant didesnį audinio mėginį.
• Kai kuriais atvejais, norint nustatyti pakitimus gimdos kūno gleivinėje, atliekamas endometriumo kiuretažas.

Atlikus visus reglamentuotus tyrimus ir nustačius gimdos kaklelio vėžio diagnozę, tolimesnė gydymo taktika aptariama multidisciplininėje komisijoje (MDK), kur įvertinus navikinio proceso išplitimą ir vėžio biologinį potipį, nustatoma tolimesnė gydymo taktika.

Gydymas: kaip gydomas kaklelio vėžys?

Gimdos kaklelio vėžys gydomas priklausomai nuo vėžio stadijos, naviko dydžio, paciento amžiaus ir noro išsaugoti vaisingumą. Gimdos kaklelio vėžio gydymas paprastai apima chirurginį gydymą ir spindulinę terapiją. Šiuos gydymo metodus taiko ginekologas onkologas ir onkologas radioterapeutas, kurie bendradarbiauja ir kartu sprendžia, koks gydymo planas būtų tinkamiausias kiekvienai pacientei.

Jei aptiktos jau supiktybėjusios ląstelės, gali būti taikomi keli būdai, taip pat jie gali būti ir derinami tarpusavyje.

Gydymo būdai:

• Chirurginis gydymas skirtas mechaniškai pašalinti ligos paveiktus audinius. Ankstyvosiose stadijose, kai vėžys dar nėra išplitęs, gali būti atliekama konizacija - tai nedidelės apimties operacija, kurios metu pašalinama dalis gimdos kaklelio. Po histerektomijos moteris gali jausti skausmą apatinėje pilvo dalyje, kuris dažniausiai gydomas nuskausminamaisiais vaistais. Taip pat gali pasireikšti šlapinimosi sunkumai, kurie sprendžiami kateterizacija. Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažnai gydomas minimaliai invaziniais metodais, turinčiais mažą poveikį gyvenimo kokybei.
• Spindulinė terapija (radioterapija) apima didelės energijos jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimą vėžio ląstelėms sunaikinti. Šis gydymo metodas taikomas, kai vėžys jau yra išplitęs už gimdos kaklelio ribų arba kai pacientė negali būti operuojama. Gali būti taikomas beveik visų stadijų gimdos kaklelio vėžiui gydyti.
• Chemoterapija taikoma vėžiui, kuris išplito į kitus organus. Gydymas vyksta ciklais, o vaistai gali būti geriami arba leidžiami į veną. Pacientės gali patirti įvairių šalutinių poveikių, tokių kaip nuovargis, pykinimas, plaukų slinkimas ar kraujo pokyčiai. Chemoterapinis gydymas - gydymo metodas, kurio metu gimdos kaklelio vėžio ląstelėms naikinti naudojami vaistai. Chemoterapija gali būti taikoma siekiant padidinti išgijimo tikimybę, sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką, palengvinti vėžio simptomus arba padėti vėžiu sergantiems pacientams gyventi ilgiau ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
• Taikinių terapija - vaistai, kurie selektyviai ir tikslingai veikia tam tikras navikinių ląstelių molekules receptorius, stabdo vėžio augimą.
• Imunoterapinis gydymas - tai gydymas metodas, kurio metu suaktyvinant imunines sistemos veikimo mechanizmus naikinamos piktybinės ląsteles.

Gimdos kaklelio vėžio stadijos

Gimdos kaklelio vėžio stadijos yra svarbios norint suprasti, kaip vėžys išplito organizme.

• Pirma stadija (I) - navikas yra tik gimdos kaklelyje, jis neišplito už jo ribų.
• Antra stadija (II) - navikas išplito už kaklelio ribų į šalimais esančius audinius, tačiau nesiekia kaulinių mažojo dubens sienų ar apatinės makšties dalies.
• Trečia stadija (III) - navikas išplito iki kaulinių mažojo dubens sienų ir/arba iki apatinės makšties dalies.
• Ketvirta stadija (IV) - navikas įaugęs į šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos sienelę, išplitęs už mažojo dubens ribų ar metastazavęs į tolimus organus, tokius kaip plaučiai, kepenys ar kaulai.

Baigus gimdos kaklelio vėžio gydymą, svarbu gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir reguliariai tikrintis. Pirmus metus po gydymo rekomenduojama tikrintis kas 3 mėnesius, antraisiais metais - kas 4 mėnesius, o trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais - kas 6 mėnesius.

Gimdos kaklelio vėžio prevencija

Gimdos kaklelio vėžio prevencija remiasi keliomis pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis sumažinti riziką ir užtikrinti ankstyvą ikivėžinių pokyčių nustatymą.

• Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, kurią galima sumažinti naudojant barjerinę kontracepciją, pavyzdžiui, prezervatyvus. Prezervatyvai žymiai sumažina riziką užsikrėsti ŽPV, tačiau visiškai jos nepanaikina.
• Svarbus profilaktikos žingsnis yra vakcinacija nuo ŽPV. Vakcina, rekomenduojama jaunoms mergaitėms ir jaunoms moterims, apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio ikivėžinius pokyčius ir vėžį. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai. Lietuvoje vakcina prieinama nuo 11 metų. Iki 15 metų dažniausiai skiriamos 2 dozės, vyresniems nei 15 metų - 3 dozės. Skiepytis verta ir vėliau, jei žmogus jau turėjo kontaktą su vienu tipu, nes paprastai nebūna susidūręs su visais tipais, nuo kurių saugo vakcina.
• Reguliarios ginekologinės patikros ir PAP testas padeda laiku nustatyti ikivėžinius pokyčius. Moterys, kurioms reguliariai atliekami PAP tyrimai, turi žymiai mažesnę gimdos kaklelio vėžio riziką. Reguliarūs apsilankymai pas ginekologą gali padėti laiku nustatyti problemą ir išvengti rimtų sveikatos sutrikimų.

Šiuo metu Lietuvoje vyksta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kuri yra skirta moterims nuo 25 iki 59 metų. Nuo 25 iki 34 m. moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 m. moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

Lietuvoje galiojanti gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa:

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei įtariate gimdos kaklelio vėžį ar pastebite simptomus, tokius kaip nenormalus kraujavimas, makšties išskyros ar dubens skausmas, būtina nedelsiant konsultuotis su ginekologu ar onkologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė.

Jei pastebėjote bent vieną iš straipsnyje paminėtų simptomų, nedelskite ir užsiregistruokite vizitui pas gydytoją. Net jei tai pasirodys esąs tik nedidelis uždegimas, ramybė dėl savo sveikatos yra neįkainojama.

Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali užmaskuoti simptomus ar atitolinti gydymą.

Gimdos kaklelio vėžio poveikis kasdieniam gyvenimui

Pažengusi liga, radioterapija ar histerektomija gali sukelti vaisingumo praradimą, hormoninius pokyčius ar emocinį stresą. Po gydymo pacientės gali patirti nuovargį, šlapinimosi ar lytinio gyvenimo pokyčius, tačiau tinkamas gydymas ir reabilitacija padeda grįžti prie įprasto gyvenimo. Norint prisitaikyti prie ligos, būtina bendradarbiauti su ginekologu, onkologu ar psichologu, laikytis prevencinių rekomendacijų ir reguliariai tikrintis.

Kviečiame žiūrėti 2025-09-10 POLA nuotolinio seminaro „ŽPV: mitai, faktai ir gyvenimą gelbstintis žinojimas” įrašą. Lektorius dr. Marius Strioga įtraukiančiai, aiškiai ir konkrečiai kalba apie žmogaus papilomos virusą (ŽPV) - vieną dažniausių infekcijų pasaulyje, apie kurią vis dar sklando daugybė mitų.

Seminaro metu išgirsite aiškius atsakymus į svarbiausius klausimus apie ŽPV, sužinosite, kaip atskirti mitus nuo mokslu pagrįstų faktų bei suprasite, kodėl žinios gali tiesiogine prasme išgelbėti gyvybę.

Vaizdo įrašas. Šiame vaizdo įraše gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Marius Strioga iš Nacionalinio vėžio centro aiškiai ir suprantamai paaiškina, kas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kaip jis plinta, kodėl dauguma in...

tags: #jei #yra #gimdos #kaklelio #vezys #kokie