Gyvenime pasitaiko situacijų, kai tampa sunku vykdyti finansinius įsipareigojimus, įskaitant būsto paskolos grąžinimą. Svarbu žinoti, ką daryti tokiu atveju, kad išvengtumėte didesnių problemų. Šiame straipsnyje aptarsime galimus veiksmus ir sprendimus, jei nebegalite mokėti būsto paskolos.
Būsto paskolos draudimas: nauda bankui ir klientui
DELFI sulaukė skaitytojo Algirdo laiško, kuriame vyriškis pasipiktino, kad imdamas būsto paskolą privalėjo pirkti ir draudimą. Kaip rašoma laiške, vyrui buvo netikėta, jog imdamas paskolą ir už ją mokėdamas palūkanas, dar papildomai turės atriekti keliasdešimt eurų ir už draudimą, kuris jam visiškai nebūtinas. „Aš jokios naudos čia nematau, tik bankas čia naudą gauna. Pats save apsidraudė mano pinigais“, - rašė pasipiktinęs vyras, nenurodęs konkretaus banko.
Išties Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė Edita Giedraitė patvirtina, kad kredito davėjai pagal LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą turi teisę reikalauti iš vartotojo sudaryti įkeičiamo nekilnojamojo turto draudimo sutartį. Tačiau gyventojas gali rinktis, ar sutartį sudaryti su kredito davė pasiūlyta draudimo įmone, ar kita.
Viešojoje erdvėje galima rasti apibūdinimų, kad būsto paskolų draudimas iš tikrųjų yra būdas apsaugantis banką ar kredito uniją, iš kurių buvo paimta paskola, jeigu paskolą paėmęs klientas nebeturi galimybių jos grąžinti bei parduodamo būsto vertė tampa mažesne už suteiktą paskolą.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius DELFI komentuoja, kad tokiu draudimu siekiama, jog įvairios galimos nelaimės ir kitokios rizikos (gaisras, vandentiekio avarija ir t. t.), kurios galėtų paveikti būsto vertę, sukeltų kuo mažiau nuostolių.
Arnoldas Antanavičius Tvirtinama, kad ir pačiam paskolą pasiėmusiam bei už draudimą mokančiam asmeniui yra nauda. Jeigu vis dėlto jam tektų susidurti su tokiais nuostoliais, su kuriais būtų finansiškai sudėtinga susidoroti, draudimas padėtų. Ypač tuo atveju, jeigu būsto iš viso nebeliktų, bet vis dar turėtų grąžinti paskolą už tą būstą.
„Jei kažkoks įvykis įvyksta, turtas nuniokojamas ir prarandamas, tai paskola bankui liktų, o turto nebeliktų. Žmogus pakliūtų į rimtas problemas. Tai bankas kaip ir apsidraudžia, kad neturėtų problemų su tuo žmogumi, ir tas pats žmogus yra saugus, kad esant tokiems įvykiams neturės problemų“, - DELFI sako VšĮ „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.
Nekilnojamojo turto analitikas A. Antanavičius nesutiktų, kad draudimas yra naudingesnis bankui, o ne pačiam žmogui. Jis pats rekomenduotų pasinaudoti ne tik būsto draudimo, bet ir gyvybės draudimu.
Arnoldas Antanavičius „Yra atvejų, kai šeima pasiima kreditą, bet vienas iš sutuoktinių žūva ar tampa nedarbingu dėl kokio nelaimingo atsitikimo. Tuomet šeima netenka pajamų, nebegali aptarnauti paskolos, o ji didelė, nukrenta turto vertė, nebegali parduoti, tampa situacijos įkaitais. Jei būtų gyvybės draudimas, kuris kompensuotų šiuos praradimus, būtų galima uždaryti klausimą su banku ir nebeturėti rūpesčių. Pilna istorijų internete, kai žmonės daug metų vargsta, skelbia asmeninius bankrotus, vien dėl to, kad nebuvo draudimo arba jis buvo per mažai sumai ir jo nepakako. Tada banko reikalavimai yra, paskolos tebėra, o pajamų ir galimybių nėra. Manau, kad tai teisingas dalykas, apsaugantis abi sandorio puses“, - teigia jis.
Ką daryti, jei kyla sunkumų mokant paskolą?
„Šiaulių banko“ Komunikacijos grupės vadovės Monikos Rožytės teigimu, jei mokėjimo dieną nėra sumokama reikiama įmoka, klientui nuo nesumokėtos įmokos dalies pradedami skaičiuoti delspinigiai. Ji nurodė, kad, klientui susidūrus su finansiniais sunkumais grąžinti kreditą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir sutarties išsaugojimo principais, siekiama bendradarbiauti su klientu, individualiai ieškoti abiem pusėms priimtino ir kliento padėties neapsunkinančio sprendimo.
Tą sako ir „Luminor“ bei SEB bankų atstovai.
Anot pašnekovės, dėl vėlavimo mokėti mėnesio įmokas kenčia individuali kredito istorija, kuri gali neigiamai paveikti pasiskolinimo galimybę ateityje. Dėl to, kylant sunkumams, derėtų nedelsti ir kol dar neteko praleisti nė vienos mėnesio įmokos, kreiptis į banką.
SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras nurodė, kad bankas yra pasirengęs padėti klientams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais grąžinant turimas paskolas: „Kaip padėjome per 2008-ųjų krizę, COVID-19 pandemijos metu, taip ir dabar esame pasiruošę kartu ieškoti tinkamiausio sprendimo dėl įsipareigojimų, susijusių su paskolomis.“
Galimi sprendimai susidūrus su finansiniais sunkumais:
- Įmokų atidėjimas: Galimybė atidėti kredito įmokų mokėjimą tam tikram laikotarpiui, mokant tik palūkanas.
- Paskolos termino pratęsimas: Paskolos grąžinimo termino pratęsimas leidžia sumažinti mėnesinę paskolos įmoką.
- Paskolos restruktūrizavimas: Paskolos sąlygų peržiūra ir pritaikymas prie esamos finansinės situacijos.
- Paskolos refinansavimas: Paskolos perkėlimas į kitą banką su palankesnėmis sąlygomis.
Svarbu prisiminti, kad kiekvieno kliento situacija yra individuali, todėl sprendimai turėtų būti pritaikyti konkrečiam atvejui. Bankai yra suinteresuoti rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, kad klientas galėtų toliau sėkmingai grąžinti paskolą.
Paskolos refinansavimas: galimybė pagerinti sąlygas
A. SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė LNK.LT portalui patvirtino, kad pastaruoju metu bankas sulaukia didesnio, dėl refinansavimo besikreipiančių, gyventojų srauto.
„Jei klientas kreipiasi į mus dėl paskolos refinansavimo, kiekvieną prašymą vertiname individualiai ir pirmiausia svarstome, kokia yra paskolos grąžinimo rizika - kliento pajamų tvarumas, finansinis stabilumas, turimo turto vertė. Taip pat įvertiname ekonominę situaciją, situaciją finansų rinkose. Atsižvelgiant į šių veiksnių visumą, priimamas sprendimas, koks palūkanų dydis galėtų būti pasiūlytas šiuo metu“, - paaiškino SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė E. Ž.
Lietuvos bankas (LB) pastebėjo, kad daug gyventojų suskubo persiderėti dėl paskolos sąlygų pagerinimo dar prieš įsigaliojant refinansavimo naujovėms. Anot LB, tokie vartotojai sėkmingai pasigerino būsto paskolos sąlygas, pavyzdžiui, susimažino maržą.
Prieš kreipdamiesi į kitą banką dėl refinansavimo būsto paskolų turėtojai iš pradžių dažniausiai mėgina derėtis su paskolą išdavusiu banku dėl sąlygų pagerinimo.
Lietuvos banko skaičiavimais, vartotojo patiriamos refinansavimo išlaidos vidutiniškai siekė apie 1 tūkst. Eur. Nuo šiol refinansuojant paskolą supaprastinta tvarka pradinis kredito davėjas nebegali imti jokių dokumentų parengimo ir kitų mokesčių ar mokėjimų (išskyrus riboto dydžio kompensaciją, kai refinansuojama būsto paskola buvo suteikta su fiksuotąja palūkanų norma).
Ką daryti, jei namas sugriautas dėl karo ar stichinės nelaimės?
Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti. Nebent valstybės lygmeniu būtų nuspręsta kitaip.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Aistė Veberaitė neslėpė, kad karo atveju tiek kredito įstaigos, tiek ir kitos bendrovės pirmiausiai vadovautųsi mūsų šalyje galiojančiais teisės aktais ir sudarytų sutarčių sąlygomis: „Šiuo metu teisės aktai nenumato galimybės ginkluoto konflikto ar karo atveju suteikti lengvatų paskolų turėtojams.“
Banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius aiškina, kad karo atveju pareiga mokėti paskolos įmokas neišnyksta ir nėra atidedama, nepriklausomai nuo to, ar turtas yra sunaikintas, kadangi turtas šiuo atveju atlieka užstato funkciją.
„Luminor“ atstovė atkreipė dėmesį, kad karo atveju banko sprendimai būtų priklausomi nuo Lietuvos banko sprendimų. A. Navickė patikino, kad, nors standartinė „Luminor“ politika nenumato specialių lengvatų tokiu atveju, bankas būtų pasiryžęs remti savo klientus ir kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai, vertinant situaciją.
Anot LBA atstovės, nuo kredito sutarties vykdymo ir įsipareigojimų mokėti paskolą neatleistų ir stichinės ar kitos nelaimės, tokios kaip gaisras, potvynis ar net ant namo nukritęs lėktuvas. „Jeigu NT, įsigytas už paskolos lėšas, būtų apdraustas, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų, turto sunaikinimo atvejais būtų galima tikėtis paskolos (ar jos dalies) dengimo ir (ar) draudimo išmokos“, - pridūrė A. Veberaitė.
„Luminor“ atstovė primena griežtą Lietuvos bankų politiką, pagal kurią klientai, įsigydami būstą su paskola, privalo jį apdrausti: „Privalomasis būsto draudimas draudžia nuo su ugnimis ir stichinėmis nelaimėmis susijusių rizikų ir nuo vandens bei trečiųjų asmenų veiksmų sukeltos žalos. Jei įvyktų kuris nors iš draudiminių įvykių, draudimas atlygintų jo padarytą žalą.“
Svarbu: Pasidomėkite savo draudimo sutarties sąlygomis, kad žinotumėte, kokios rizikos yra apdraustos ir kokios kompensacijos galite tikėtis nelaimės atveju.
Banko veiksmai, jei nustojate mokėti paskolą
„Bigbank“ atstovo teigimu, įprastai, jei paskolos įmokos vėluoja 90 kalendorinių dienų ir daugiau, paskolos davėjas įgyja teisę, iš anksto įspėjęs paskolos gavėją, nutraukti paskolos sutartį ir pradėti priverstinį išieškojimą.
„Luminor“ atstovės aiškinimu, jeigu klientas sąmoningai nustotų mokėti paskolos įmokas, bankas turėtų teisę į NT ar į tai, kas iš jo liko. O nepadengta turto dalis būtų išieškoma.
M. Kieras pabrėžė, kad, jei klientui net ir įgyvendinus banko siūlomus sprendimus grąžinti paskolos nėra įmanoma, bankas jokiu atveju neperima kliento būsto. Kraštutiniu atveju būsto paskolos sutartis yra nutraukiama, o skolos išieškojimas yra perduodamas antstoliui: „Pažymėtina, kad, siekiant grąžinti paskolą, klientas ir pats gali inicijuoti būsto pardavimą bei gautomis lėšomis padengti įsiskolinimą.“
„Luminor“ banko atstovė taip pat nurodo, kad pirmiausia klientui siūloma pačiam rasti nekilnojamojo turto pirkėją, o, nepavykus to padaryti, antstoliai nustato turto vertę ir jis parduodamas varžytinėse. Tuomet paskola padengiama iš jų metu gautų lėšų. Jeigu gautų pinigų nepakanka visai paskolai padengti, išieškojimas tęsiamas iš kito paskolos gavėjo turimo turto ar pajamų.
„Swedbank“ banko atstovas atkreipė dėmesį, kad, nors, pagal įstatymą, neįvykus turto varžytynėms antstolis siūlo įkeistą turtą perimti kreditoriaus nuosavybėn, bankas tokio turto į savo nuosavybę neperima.
Svarbu: Bankai nelinkę atimti turto - tai yra kraštutinis sprendimas, kuris nutinka itin retai. Jei klientui nepavyksta būsto parduoti pačiam, įsitraukia antstoliai, o turtas būna išvaržomas.
Kaip išvengti paskolos negrąžinimo pasekmių?
Svarbu atidžiai įvertinti asmeninę ar šeimos finansinę situaciją, t. y. įvertinti savo pajamas ir išlaidas. Taip pat, įvertinti savo galimybes sumažinti išlaidas, t. y. nusistatyti veiksmų planą. Neretai tokio plano sudarymas gali pareikalauti bent minimalių gyvenimo būdo pokyčių, tačiau laiku įvesta finansinė disciplina ilgainiui gali pagelbėti išvengti sudėtingesnių problemų.
Tais atvejais, kai finansinę įtampą asmeniniame biudžete kelia reikšmingai pablogėjusi finansinė padėtis (sumažėjusios pajamos, nedarbas) rekomenduojama ne tik susidaryti veiksmų planą, bet ir kreiptis į banko specialistą bei aptarti esamą situaciją ir numatomus veiksmus.
Prisiminkite - kuo anksčiau aptarsite iškilusias ar numatomas problemas su banko specialistu, tuo paprasčiau bus jas spręsti.
Galimi sprendimai:
- Paskolos įmokos mokėjimo dienos pakeitimas.
- Paskolos termino pratęsimas.
- Paskolos grąžinimo įmokų atidėjimo laikotarpis.
Suprantame, kad kiekvieno kliento situacija bei poreikiai yra individualūs, tad ir sprendimai yra siūlomi individualūs.