Daugiabučių Gaisrinio Vandentiekio Reikalavimai Lietuvoje

Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė konstatuoja, kad situacija daugiabučiuose tikrai kelia nerimą. Kasmet juose kyla apie 300 gaisrų, daugiau nei pusė iš jų - bendrojo naudojimo patalpose.

Jos nuomone, į gaisrinę saugą visiškai nekreipiama dėmesio daugiabučius modernizuojant ir sunaikinamos net tos priemonės, kurios dar egzistavo. Kai kuriuose namuose būtų sudėtinga evakuotis iš patalpų, neveikia arba visiškai išmontuotos priešdūminės vėdinimo sistemos, neprižiūrimas vidaus priešgaisrinis vandentiekis, avariniai išėjimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų.

Taip pat dažnai stebima situacija, kai gyventojai aplaidžiai žiūri į namų gaisrinę saugą - rūsių koridoriuose, laiptinėse, palėpėse kaupia sendaikčius ar kitas degias medžiagas, rūko bendrojo naudojimo patalpose ir taip sudaro sąlygas gaisrams kilti.

Prieš porą metų Kaune Baltų prospekte daugiabučio septintajame aukšte kilus gaisrui, vienas žmogus žuvo, vienuolika atsidūrė ligoninėje. Šilainių daugiabutyje kilusio gaisro ištiktieji žmonės galėjo gelbėtis pro balkonų grindyse esančius liukus, tačiau šie buvo uždengti ir nelaimės ištiktieji apie tokią galimybę net nežinojo. Žmones iš viršutinių aukštų ugniagesiai nukėlė specialiomis kopėčiomis. Bute, kuriame kilo gaisras, yra du balkonai. Viename iš balkonų grindyse yra liukas. Jis buvo uždengtas linoleumu, pristatyta spintelių. Jei nežinai, kad toks liukas yra, tai nepamatysi. Galbūt todėl juo nebuvo pasinaudota.

Pagrindiniai Gaisrinės Saugos Reikalavimai Daugiabučiuose

Pastato prižiūrėtojui (bendrojo naudojimo objektų valdytojui) privalu rūpintis ne tik namo būkle, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymu, smulkių defektų šalinimu, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimu, bet ir gaisrine sauga.

Bendrojo naudojimo koridoriai atitveriami pertvaromis, įrengiamos rakinamos durys, įstiklinami balkonų, skirtų patekti į evakuacines laiptines, langai, užmūrijami langai rūsiuose.

Rimas Girdzijauskas, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyresnysis inspektorius primena, kad daugiabučiuose kasmet atliekami profilaktiniai gaisrinės saugos patikrinimai.

Per 2014 m. pirmą pusmetį atliktas 26 aukštuminių gyvenamųjų namų (kuriuose altitudė nuo privažiavimo iki viršutinio aukšto grindų viršija 26,5 m) planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai - užrakintos laiptinių durys neturi iš vidaus atrakinamo užrakto; koridoriuose, praėjimuose pristatyta baldų. Daugelyje gyvenamųjų namų išlieka nuolatinės techninės problemos, kurioms spręsti reikia investicijų - neveikia dūmų šalinimo sistemos bei vidaus gaisrinis vandentiekis. Taip pat pareigūnai Vilniuje patikrino 326 gyvenamųjų namų (neauštuminių) bendrųjų patalpų priešgaisrinę būklę. Jis daro išvadą, kad visuose tikrintuose daugiabučiuose buvo aptikta pažeidimų.

Vienareikšmiškai pasakyti, kad visi yra nesaugūs negalima, kadangi pažeidimų pobūdžiai skiriasi. Visuose 26 šiemet patikrintuose aukštuminiuose pastatuose priešgaisrinė apsauga nepakankama.

Gaisrinės ir Evakuacinės Kopėčios

Bendrovės "E-Metalurgija", kuri gamina įvairias metalines konstrukcijas, taip pat ir priešgaisrines ir evakuacines kopėčias, vadovas Andžej Kosteckij sako neprisimenąs, kad būtų tekę gaminti priešgaisrines ar evakuacines kopėčias seniems daugiabučiams. Jis sako, kad gyventojai bijosi kopėčiomis į butus galinčių patekti vagių, tad jas išmontuoja. Specialistas stebisi tokiu požiūriu: „Vagys ateina per laptines, patenka per stogą ar pakyla liftu. Juk dėl to šių dalykų neatsisakome. Tiesiog saugome savo turtą. O gaisrinės kopėčios prasideda bent pora metrų nuo žemės, jos veda ant stogo, liukai ant stogo rakinami.

Direktorius pastebi, kad neretai yra painiojamos gaisrinės ir evakuacinės kopėčios. Ir jeigu kurios nors prie pastato yra, laikoma, jog viskas gerai. Evakuacinės kopėčios, kaip rodo pavadinimas, tai kopėčios, kuriomis pavojaus atveju iš pastato turėtų saugiai pasišalinti jame esantys žmonės.

Jos gali būti skirtingų formų (ištraukiamos, atlenkiamos, nuleidžiamos ir kt.), tačiau esminis rodiklis yra jų plotis. ES sertifikuojamos evakuacinės kopėčios paprastai yra 40-50 cm išorinio pločio. Priešgaisrinės arba tiesiog Gaisrinės kopėčios, kurios STR nurodomos kaip G1 tipo gaisriniai laiptai, yra skirtos ugniagesiams gelbėtojams kuo greičiau patekti iki nelaimės vietos ir pradėti ugnies gesinimo ar gelbėjimo darbus.

Gaisrinės kopėčios

Gaisrinės kopėčios taip pat gali būti naudojamos ir žmonių evakuacijai, tačiau tokių kopėčių išorinis plotis yra 50-70 cm. Pavyzdys, kaip suderintos kopėčios su išorine laiptine (evakuacija ir priesgaisrinė sauga). Idealiausiu atveju, kaip numatyta STR 2.01.04:2002, priešgaisrinės kopėčios turėtų prasidėti nuo žemės. Tačiau tame pačiame dokumente taip pat akcentuojama, jog vertikalios gaisrinės kopėčios turi būti lengvai ir patogiai pasiekiamos. Tai reiškia, jog realiai ne visada yra paprasta suprojektuoti kopėčias nuo pat žemės dėl siaurų pravažiavimų, nedidelės erdvės kiemuose ar dėl vaikų saugumo (kad neliptų ant stogo).

Dėl šių priežasčių yra leidžiama gaisrines kopėčias statyti atitraukiant jų pradžią 2 m nuo žemės (ši norma negalioja perėjimams tarp skirtingų aukščių pastato stogų). Taigi, kopėčių ilgis = pastato sienos aukštis iki karnizo/parapeto viršaus - 2 m + 0,8 m (išlipimo turėklai su aikštele). Pagal standartą ISO 14122-4, apsauginių lankų reikia kopėčioms aukštesnėms kaip 3 m, tačiau ES valstybės gali taikyti šį standartą tiesiogiai arba savo teisės aktais numatyti kitus reikalavimus apsauginių lankų naudojimui.

Lietuvoje yra reikalaujama, jog ilgesnės nei 6 m kopėčios būtų projektuojamos ir gaminamos su apsauginiais lankais. Tačiau svarbu šio reikalavimo laikytis ne vien formaliai, t. y.

Gaisrinis Vandentiekis (Sausvamzdis)

Gaisrinio vandentiekio vamzdis (vadinamasis sausvamzdis, sauso tipo gaisrinis stovas), paprastai vadinamas tiesiog sausvamzdžiu, yra apvalus 70-80 mm skersmens vamzdis su galuose esančiomis specialiomis movomis ugniagesių gelbėtojų žarnai prijungti.

Sausvamzdžių būtinybė ir reikalavimai yra apibrėžti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintose lauko gaisrinio vandentiekio projektavimo ir įrengimo taisyklėse (žr. SVARBU). Tai P3.1 grupei priskiriami prekybos paskirties pastatai, P5-priskiriami gamybos ir pramonės paskirties, sandėliavimo, pagalbinio ūkio (fermos, ūkio, sodų ar kt.) bei kiti pastatai. Gamybinės patalpos, dirbtuvės, laboratorijos esančios kitų funkcinių grupių pastatuose yra priskiriamos P5 grupei. Taigi konkrečiu atveju reikėtų vadovautis statinio projektu arba pasižiūrėti kokiai funkcinei statinių grupei priklauso pastatas. Taip pat kokiu atstumu nuo pastato yra išoriniai vandens hidrantai. Jei stogų aukščiai skiriasi daugiau kaip 1 m, perėjimui nuo vieno stogo ant kito būtina įrengti gaisrines kopėčias.

Pastato Tipas Paskirtis Sausvamzdžio Reikalavimai
P3.1 Prekybos paskirties pastatai Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento taisykles
P5 Gamybos, pramonės, sandėliavimo, pagalbinio ūkio Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento taisykles

tags: #jei #daugiabutyje #nera #gaisrinio #vandentiekio