Naujagimio maudymas: viskas, ką reikia žinoti tėvams

Klausimai, tokie kaip "Kada galiu pradėti maudyti naujagimį?", "Kaip dažnai reikėtų maudyti kūdikį?" ir "Kiek laiko turėtų trukti maudymas?" kyla daugeliui pirmojo vaiko susilaukusių tėvelių. Šiame straipsnyje rasite išsamius atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, kad naujagimio maudymas taptų malonia ir saugia patirtimi.

Kada maudyti naujagimį?

Anot specialistės, nepaisant tyrimų, nėra konkrečių rekomendacijų, kada, grįžus iš gimdymo namų ar ligoninės, reikėtų pirmą kartą išmaudyti naujagimį. Gydytoja rekomenduoja žiūrėti pagal situaciją ir jei viskas yra gerai, maudyti nors ir tą pačią dieną.

„Daug kas priklauso nuo mamos. Kokia jos būklė, ar jai sunku adaptuotis, koks jos režimas, jeigu jai kažkas kelia stresą, iškart pulti maudyti nereikėtų. Literatūroje nuomonės išsiskiria. Vienur rašoma, kad reikėtų numaudyti iškart, kad nuplautume mikrobus, kurių vaikas prisirinko ligoninėje. Kitur sakoma, kad geriau neskubėti, nes jei gimdymas buvo sklandus, vaikas gulėjo ant mamos pilvo, jo oda pasiėmė gerųjų bakterijų, todėl pulti maudyti su muilu nereikėtų. Kad ir kaip bebūtų - kažkada pirmomis dienomis reikėtų naujagimį nuprausti“, - sakė I.Plėštytė-Būtienė.

Postnatalinis laikotarpis, einantis iškart po kūdikio gimimo, iš esmės yra skirtas ryšiui su naujagimiu užmegzti. Pirmąją valandą po gimimo naujagimis būna ypač neramus ir netrukus pradeda ieškoti mamos krūties. Jei ką tik gimęs kūdikis maudomas per anksti, nutrūksta mamos ir vaiko odos kontaktas, o tai gali turėti neigiamą poveikį besiformuojančiam žindymo įgūdžiui. Todėl iš karto po gimimo naujagimių maudyti nerekomenduojama.

Naujagimius pakanka kruopščiai sausai nušluostyti ir laikyti šiltai, išlaikant tiesioginį odos kontaktą su mama ar tėčiu. Varškinis dangalas, arba vernix caseosa, yra nuostabus maitinamasis ir apsauginis sluoksnis, kuris dengia visą arba beveik visą naujagimio odą. Jo nereikia nuplauti. Po kelių dienų sausus varškinio dangalo likučius iš odos raukšlių reikia švelniai išvalyti su aliejumi, kad oda šiose vietose nesudirgtų. Po to jau galima pradėti maudyti kūdikį. Nereikia laukti, kol nukris bambos virkštelė. Tik po maudymo būtina atsargiai nušluostyti odą aplink bambą.

Kiekvienas kūdikis skirtingai reaguoja į vandenį. Maudynėms tinka bet koks laikas ir beveik visada jos naudingos. Tai gali tapti atpalaiduojančiu ritualu kūdikiams ir mažiems vaikams. Maudynės yra proga visai šeimai - tėveliams ir kūdikiui - atitrūkti nuo kasdienybės ir kartu nesiblaškant mėgautis švelniomis akimirkomis.

Jei tą pačią išvykimo iš ligoninės dieną naujagimis vakcinuojamas, maudymą vienai dienai patariama atidėti. Tiesiog norima išvengti bet kokio sudirginimo injekcijų vietoje.

Kaip paruošti vandenį?

Pasak medikės, akivaizdu, kad vandenyje, kurio patys negertume, tarkime, iš ežero, kūdikio nereikėtų maudyti. Bet šiais laikas vanduo iš čiaupo yra išvalytas ir geriamas, todėl tokiame vandenyje galima maudyti kūdikius, ir jo virinti nereikia.

„Jei tėvai nėra užtikrinti dėl švaros, nepatinka vandens kvapas ar dar kas nors, reikėtų pavirinti. Vandens temperatūra turėtų siekti 36-37 laipsnius, kad kūdikis jaustųsi patogiai. Maudynių trukmė turėtų būti racionali - valandą nereikėtų kūdikio laikyti vandeny, nes šis greitai atšąla, vaikas gali sušalti. Manau, kad penkių-septynių minučių tikrai užtenka“, - teigė gydytoja.

Naujagimio maudymui visiškai tinka Lietuvos vandentiekio vanduo, kuris yra švarus ir saugus - juk jį leidžiama gerti. Vandentiekio vandens nereikia virinti. Tačiau jei tėvams be galo neramu, tai niekas negali jiems uždrausti vandenį virinti, nors ir iki vaiko paauglystės.

Vandens temperatūra turi būti 36-37°C. Ją tikrinkite specialiu vandens termometru, jo parodymus žiūrėkite neištraukę termometro iš vandens.

Pradinė vandens temperatūra vonelėje turi būti 37 °C. Vandens vonelėje temperatūrą galime patikrinti jautria alkūnės oda. Įmerkite alkūnę giliai į vandenį. Jei jaučiate, kad vandens temperatūra maloni, ne per karšta ir ne per šalta, ji bus maloni ir jūsų kūdikiui.

Optimali vandens temperatūra kūdikiui yra 32 - 37°C (vieniems kūdikiams gali patikti vėsesnis, kitiems - kiek šiltesnis vanduo). Prieš keldami mažylį į vonelę, patikrindami vandens temperatūrą termometru, rankos riešu ar alkūne.

Reikėtų įmerkti termometrą į vonelę ir stengtis, kad vanduo nelabai pravėstų. Kai vanduo atvėsta iki 30°C - vaikučiui jau vėsu.

Kaip paruošti aplinką?

Jei namuose yra šilta, o vonioje tokia temperatūra, kad ir mums patiems nusimaudžius nėra šalta, viskas gerai, papildomai šildyti nereikia. „Žinoma, svarbu žiūrėti, kad nebūtų skersvejų, kad nebūtų darinėjamos durys, bet nereikia ir daryti pirties. Vaikas turi adaptuotis prie tokios temperatūros, kurioje ir gyvens“, - sakė medikė.

Vonios kambarys turi būti šiltas ir jaukus (ne mažiau kaip 24 °C). Kambario temperatūra turi būti 20-23°C.

Optimali oro temperatūra yra apie 24°C. Jei oras yra vėsesnis, dauguma kūdikių jaučia diskomfortą ir ištraukti iš vonelės niurzga, verkia.

Kokias priemones naudoti?

Pirmomis dienomis, anot I.Plėštytė-Būtienės, naujagimis tikrai nėra purvinas, todėl nei plaušinė, nei muilas nėra būtini. „Vaistinėse yra didelis pasirinkimas kūdikiams skirtų priežiūros priemonių, idealu, kad tai nebūtų sausinantis ar dezinfekuojantis prausiklis, nes bakterijos ant kūdikio odos yra labai reikalingos. Tinka paprasti prausikliai be kvapiųjų medžiagų, bespalviai. Tokio užtenka vos vieno lašelio. Be to, nereikia jo naudoti kaskart prausiant - su prausikliu galima maudyti kūdikį kartą per savaitę“, - pasakojo specialistė.

Kūdikį geriau maudyti su vonios priemonėmis, specialiai pritaikytomis gležnai kūdikių odai, o ne vien švariame vandenyje. Specialios sukurtos kūdikių maudymo priemonės švelniai nuplauna sauskelnių kremo likučius ir ekskrementus. Vanduo be prausimo priemonių gali išsausinti gležną kūdikio odą. Nepatartina naudoti vonios putas.

Geriausia naudoti švelnias prausimo priemonės, pavyzdžiui, kreminį pienelį su medetkomis, kurio sudėtyje yra maitinamųjų medžiagų (migdolų aliejaus) ir odą raminančių veikliųjų medžiagų (medetkų ir ramunėlių). Jei kūdikio oda labai sausa, į vonelę galima įpilti šiek tiek vaikiško bekvapio kūno aliejaus su medetkomis. Turėkite galvoje, kad tuomet maudyti reikės labai atidžiai, nes vonelėje esantis aliejus padengia odą ir ji tampa slidi. Neramiems ir labai aktyviems vaikams puikiai tinka raminamasis prausiklis su medetkomis.

Kad neišsausėtų odelė ir nebūtų pašalintos natūralios odos išskiriamos apsauginės barjerinės medžiagos, maudyti patariama 2-3 kartus per savaitę, taigi - kas antrą dieną. Muilą pakanka naudoti 1-2 kartus per savaitę. Bet kokio muilo ant kūdikio odos nepalikite ilgiau kaip 5 minutes.

Kūdikių odai drėkinti tinka aliejai - saulėgrąžų, simondsijų, migdolų, sezamo, kviečių daigų ar specialios kūdikiams skirtos odos priežiūros priemonės. Atkreipkite dėmesį, kad aliejus būtų be konservantų, jopilkite į vonelę 5 ml arba ištepkite odelę po maudymo, ypač kai oda sausa, sutrūkusi, lupasi, gimus perbrendusiam naujagimiui.

Specialiai kūdikiams skirtas priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja odos, ją drėkina.

Kaip prižiūrėti kūdikio galvytę?

Galvos plovimas vaikui kelia didžiausią diskomfortą, todėl nenustebkite, kad kūdikis ims verkti. Tai jautri vieta. Vis gi gydytoja rekomenduoja kartą per savaitę išplauti ją su šampūnu.

„Naujagimiui, gimdymo metu plaukai išsitepa, ten lieka ir kraujo, ir gleivių, todėl reikėtų juos švariai nuplauti, bet jei maudome kas antrą dieną, kaskart su šampūnu plauti galvos tikrai nereikia“, - teigė specialistė.

Kūdikiui galvytę pakanka plauti kartą per savaitę, bet jei kūdikio galvytė labai prakaituoja, plaukite dažniau. Galvos plovimo dažnis priklauso nuo to, kaip greitai plaukučiai „sulimpa“ ir praranda purumą. Naudokite tik kūdikiams skirtus šampūnus, kurie negraužia akyčių.

Dar vienas klausimų keliantis dalykas - pleiskanų luobelė ant kūdikio galvytės. Pasak gydytojos, jei ji nėra didelė, nieko nedaryti nereikia - užtenka švelniai patrinti skudurėliu. Jei didesnė - valandą prieš maudynes ištepti galvą vaikišku aliejumi, o paskui nuplauti. Nušluosčius, švelniai pavalyti specialiomis medžiaginėmis šukomis, bet jokiu būdu nekrapštyti. „Po truputį savaime praeis, tik nereikia skubėti ir tikėtis, kad po pirmų maudynių ji išnyks“, - sakė pašnekovė.

Ar galima į vandenį pilti eterinius aliejus?

Nors šiuolaikiniams tėvams jau nereikia aiškinti, kad į vandenį nereikia pilti kalio permanganato, anot gydytojos, dabar yra kita itin pamėgta priemonė - eteriniai aliejai. „Su jais daroma labai daug klaidų. Jei suaugusiesiems tinka ir jiems skaniai kvepia, tai nereiškia, kad naujagimiui, kurio uoslė ir oda yra dešimt kartų jautresnė, patiks tas aliejus. Todėl pirmaisiais metais nerekomenduoju jų naudoti kur tik papuola. Pilti į vandenį tikrai nereikia, nes mažylių oda labai jautri ir mes nežinome, kiek tai gali ją sudirginti. Dabar netgi pastebiu, kad tėvai, norėdami, jog jų vaikai nesirgtų, tiek prigarina tų eterinių aliejų, kad vaikai pradeda sloguoti nuo jų“, - sakė medikė.

Ką daryti nuprausus vaiką?

Gydytoja pataria, po prausimosi neskubėti. Kūdikį reikia iššluostyti ir leisti jam pabūti nuogam. Jei matote, kad oda sausėja, ištepkite aliejumi. Tiesa, aliejus gali būti ne tik sausos odos, bet ir masažo pagalbininkas. Juk vaiko paglostymas ir prisilietimai sutvirtina ryšį. Jei kūdikis stambesnis ir susidaro raukšlės, kuriose kaupiasi nešvarumai bei drėgmė, yra specialūs kremai su cinku ir variu. Jei viskas gerai, tokias vietas užtenka nuvalyti švaria medžiagėle.

Medikė nerekomenduoja kūdikio ausų valyti ausų krapštukais. „Užtenka išorinę landą iššluostyti rankšluosčiu, kad sieros nenustumtumėte į ausies landą“, - sakė medikė.

Pirmaisiais mėnesiais ji pataria po maudynių kūdikiui uždėti kepurytę. Džiovinti plaukų džiovintuvu jokiu būdu nereikia. „Tik dar labiau išsausinsite galvos odą, be to, galite ir nudeginti“, - perspėja gydytoja.

Kai vaikas sausas ir aprengtas, galima praverti vonios duris, kad temperatūra po truputį vėstų.

Po maudynių naujagimius ir mažus vaikus reikia apgaubti rankšluosčiu ir kruopščiai, švelniai, bet greitai nušluostyti. Geriausiai tinka minkštas, purus, iš anksto pašildytas frotinis rankšluostis. Jei šalia nėra šildytuvo, rankšluostį galima iš anksto pašildyti priglaudus prie tėvelių kūno.

Vaikiškas bekvapis kūno aliejus su medetkomis puoselėja ir saugo gležną jūsų kūdikio odą, jį galima naudoti ir tada, kai atliekamas raminamasis masažas.

Kruopščiai išvalykite tas kūdikio kūno dalis, kur gali likti vandens, pavyzdžiui, pažastis, ausytes, kakliuką.

Drabužėlius iš anksto pašildykite ant gyvatuko - kūdikiui bus jaukiau juos vilkėti.

Kur maudyti geriausia?

Pirmaisiais mėnesiais gydytoja pataria vaiką maudyti kūdikių vonelėse, kur ir saugiau, ir paprasčiau. Po kokio mėnesio, jei tėvai nusprendžia, kad prilaikydami leis vaikui ir paplaukioti, ir panardyti, galima ir vonioje. Vis tik I.Plėštytė-Būtienė pataria būti labai švelniems, kad kūdikis neišsigąstų. Jei tai pirmas vaikas, geriausia, kad maudytų jį abu tėvai, kol neturi tinkamų įgūdžių.

Parduotuvėse galima įsigyti patogių kūdikiams skirtų vonelių, pagamintų iš lengvo plastiko ir su vandens išleidimo anga dugne. Bet naujagimį taip pat lengvai galima maudyti ir švariame praustuve. Geriau nenaudokite vonios pagalvėlių ir sėdynių, plūduriuojančių žiedų. Jie ne tik trukdo tiesioginiam vaikučio ir tėvų odos kontaktui, bet ir gali sukelti pagundą palikti kūdikį be priežiūros, net ir trumpam.

Ar reikia grūdinti?

Anot gydytojos, apliejimas šaltesniu vandeniu yra jau daugelį metų rekomenduojamas. Tik nereikia pulti į kraštutinumus ir nepilti ant vaiko ledinio vandens. „Kad aplietumėte šaltu vandeniu nesukeldami jokių pasekmių, reikia bent pusės metų, kad vaiko kūnas priprastų. Atvėsinkite vandenį po vieną laipsnį ir po truputį pratinkite. Tokias procedūras galima pradėti nuo kokio 2 kūdikio mėnesio, jei jis sveikas“, - sakė medikė.

Kaip dažnai prausti?

Pasak I.Plėštytė-Būtienės, naujagimius reikėtų maudyti kas antrą-kas trečią dieną, vyresnius - pagal poreikį. „Vieni būna tokie, kurie valgydami labai apsiterlioja, juos ir prausti reikėtų dažniau. Dar žiūrėti, ar vaikui patinka maudytis. Jei ne, kasdien nereikia. Užtenka kas dvi-tris dienas. O jei vaikui patinka, galima ir kasdien. Bet bent du kartus per savaitę reikėtų kūdikį nuprausti“, - sakė gydytoja.

Vyresnius - trejų-penkerių metų vaikus - ji pataria maudyti pagal poreikius ir aplinkybes. Jei vasara, vaikas prakaituoja - maudyti dažniau, jei vaikas stambus - vėlgi dažniau. „Vis tik du kartus per savaitę yra rekomenduojama normaliai nuprausti vaiką, o kiekvieną vakarą - apiprausti“, - teigė gydytoja.

Ar galima su vaiku į pirtį?

Anot gydytojos, vesti vaiką į pirtį galima, bet viskas turi būti saikinga. „Dvidešimt minučių ten su juo sėdėti tikrai nereikia. Be to, reikia įvertinti ar nėra kokios nors širdies ligos, imuninės sistemos problemų, ar nesloguoja. Jei vaikas sveikas, po truputį pratinti galima, tik nereikia perkaitinti“, - sakė medikė.

Vienerių metų vaiko vesti į pirtį ji dar nerekomenduoja, bet dvejų-trejų metų mažylį jau galima.

Jei vaikas serga?

Jei vaikas serga ir karščiuoja, apiprausti po dušu, pasak medikės, reikia, bet didelių maudynių geriau vengti. „Numušus temperatūrą reikia apiprausti, nes ir pačiam vaikui bus lengviau“, - pataria I.Plėštytė-Būtienė.

Ką daryti, jei kūdikis bijo maudytis vonioje?

Maždaug 9-10 mėnesių kūdikiams ima reikštis įvairios baimės ir tai yra normali vaiko raidos dalis.

Patarimai, kaip elgtis, jei kūdikis bijo maudytis vonioje:

• Išsiaiškinkite baimės priežastis. Pasistenkite pastebėti, ko konkrečiai bijo kūdikis.
• Parodykite didelės vonios privalumus.
• Maudykitės kartu su vaiku.
• Mažą vonelę įdėkite į didelę vonią.
• Kitų maudynių metu vaiką maudykite į didelę vonią įstatytoje vonelėje, tačiau vandens pripilkite ir į didelę vonią, paraginkite vaiką jį paliesti, pasitaškyti.

Svarbūs patarimai maudant kūdikį

• Prižiūrėkite mažylį visą laiką, kol jis yra vonioje. Kūdikiai gali prigerti net tada, kai vandens tėra vos 2-3 cm.
• Nepilkite pernelyg daug vandens.
• Pasirūpinkite, kad mažylis nepargriūtų. Patieskite vonioje guminį kilimėlį ir pasodinkite kūdikį ant jo. Nuo pat pradžių laikykitės taisyklės: vonioje jam galima tik sėdėti, stovėti - šiukštu.
• Muilą naudokite saikingai. Muilas, šampūnas ir vonios putos ilgai mirkstant dirgina odą, todėl naudokite juos saikingai arba rinkitės specialias priemones, pritaikytas jautriai kūdikių odai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar reikia vonelės?

Nebūtina. Naujagimį taip pat lengvai galima maudyti ir švariame praustuve.

Kaip prižiūrėti bambą maudant?

Kol neužgijusi bambos žaizda, daugeliui tėvų neramu, ar galima ją šlapinti maudant. Patariu specialiai jos nemirkyti, bet jei šiek tiek sudrėko - tikrai nieko baisaus.

Ką daryti, jei sausa oda?

Odą sausina ne pats vanduo, o putojantys prausikliai ir muilai. Jei odelė švari, nėra pūlinukų, užtenka maudyti tik vandenyje be jokių prausiklių.

Kada galima naudoti eterinius aliejus ir kvapus?

Sintetinių kvapų derėtų vengti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Kuriuo paros metu geriausia maudyti?

Dažniausiai maudoma vakare, tikintis, kad maudynės nuramins kūdikį ir jis geriau miegos. Tačiau yra vaikų, kuriuos maudynės kaip tik suaktyvina.

Kuo tepti kūdikį po maudynių?

Jei naudojate tik natūralius prausiklius ir net ne kasdien, kūdikio oda pati reguliuoja riebalų išskyrimą. Profilaktiškai niekuo tepti nereikia. Jei odelė sausa, arba mamai labai norisi kažkuo patepti ir tuo pačiu pamasažuoti kūdikį - geriausiai tinka natūralūs, maistiniai šalto spaudimo aliejai (tada ir nebaisu, jei vaikas susikiš aliejuotas rankas į burną). Juos reikia tepti ant šiek tiek drėgnos odos.

Kaip prižiūrėti intymias vietas?

Berniukams apyvarpės atsmaukti nereikia, pakanka išplauti odos raukšles. Mergaitėms galima šiek tiek praskleisti lytines lūpas ir paplauti, bet labai atsargiai. Tarp didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų susikaupusias apnašas retkarčiais valykite rytinio tualeto metu, šiltu vandeniu suvilgyta vata.

Ar galima naudoti drėgnas servetėles?

Jos tinkamos tik kraštutiniais atvejais. Net kelionėje reikėtų pasirūpinti, kad vaiką būtų galima nuprausti vandeniu.

Kokį rankšluostį naudoti?

Vaikutis turi turėti asmeninį rankšluostį, kurį prieš pirmą naudojimą reikia išskalbti aukštoje temperatūroje, nepriklausomai ar jis naujas, ar jau naudotas. Po maudynių kūdikį, o ypač naujagimį rekomenduojama apgaubti pašildytu rankšluosčiu, todėl labai patogu ruošiantis maudynėms tiesiog pakabinti jį ant „gyvatuko“.

Tikimės, kad šis straipsnis padės jums pasiruošti pirmajai naujagimio maudymosi patirčiai ir padarys ją malonia tiek jums, tiek jūsų mažyliui!

tags: #jei #bute #nera #vonios #naujagimis