Kaip pakelti savivertę ir jaustis reikalingam: patarimai ir įžvalgos

Menkavertiškumo jausmas - tai labai sunkus ir slegiantis jausmas, darantis įtaką mūsų pasirinkimams, santykiui su pasauliu. Būna, kad žmonės jaučiasi tokie menki, jog jiems norisi apskritai išnykti, bet kokia kaina sustabdyti šį nepakeliamą, visą jų egzistenciją persmelkiantį jausmą. Sunku pasakyti, ar tokią sielos kančią kelia pats menkavertiškumo jausmas ar iš jo atsirandanti mąstysena, jog esi per menkas, kad būtum mylimas.

Paprastai šie jausmai susilieja su asmenybe ir tampa ne tai, ką jaučiame, o tai, kuo neva esame. Natūralu, jog tada gimsta žema savivertė, nepasitikėjimas savimi, abejojimas savo sugebėjimais, baimė megzti ryšius ir būti atstumtam. O kitų žmonių, spinduliuojančių lengvumą bendraujant ir realizuojant save, stebėjimas gali kelti ne tik žavesį, bet taip pat ir pyktį, pavydą, atstūmimą.

Kaip pakelti savivertę? Norint sau padėti, pirmiausiai labai svarbu suprasti, jog menkavertiškumo jausmas neatspindi realybės - nei vienas žmogus nėra ir negali būti menkas. Greičiausiai tam tikros patirtys vaikystėje (pvz., emocinė deprivacija) suformavo tokį savęs suvokimą. Šių patirčių prisiminimas gali būti kaip atspirties taškas, norint pakelti savivertę. Tai padeda bent šiek tiek atsitapatinti nuo čia ir dabar pasireiškiančio menkumo jausmo.

Kitas ir, mano manymu, ypatingą gydančią galią turintis žingsnis yra suteikimas menkavertiškumo jausmui erdvės. Tai reiškia, kad aš nesistengiu jo sulaikyti ar išstumti, o kaip tik leidžiu jam kilti ir būti - tiek, kiek reikia. Aš pasitinku jį su atjauta ir apgaubiu besąlygiška meile. Čia gali padėti vizualizacijos, pvz., įsivaizdavimas, jog menkavertiškumas ateina per mūsų vidinį vaiką, kuriuo ir stengiamės pasirūpinti - jį apkabiname, nuraminame, pasakome tai, ką jam svarbu išgirsti. Kokie žodžiai tai būtų?

Taip pat, labai svarbu sau leisti šiuo jausmu pasidalinti su kitu žmogumi. Juk menkavertiškumo jausmas, kaip ir kiti sunkūs jausmai, trokšta dėmesio - ne tik mūsų pačių, bet ir kitų.

Emocinis šantažas: atpažinimas ir apsauga

Kai išgirstame žodį „šantažas“, galvoje iškyla kriminalinių filmų siužetai - nutekinama slapta informacija, kaukėti vyrukai reikalauja pinigų ir grasina. Vis dėlto, gyvenime gerokai dažniau susiduriame su ne tokiu vizualiu, tačiau galimai ne mažiau pavojingu - emociniu šantažu. Tokios manipuliacijos pavojingos, nes yra nepastebimos ir dažniausiai naudojamos tų, kurie sakosi mus mylintys.

Emocinis šantažas gali pasireikšti visur: šeimoje, draugystėje, darbovietėje. Tai būdas kontroliuoti, gauti ko nori, vengiant atviro konflikto. Įsivaizduokite, kad norite savaitgalį praleisti kitaip nei įprasta - pavyzdžiui, su draugais, o ne su šeima. Staiga mama lyg ir nieko nesako, bet atsidūsta: „Ai, viskas gerai… priprasiu būti viena.“ Jaučiatės blogai. Jūsų norai visiškai normalūs, bet staiga pajutote kaltę, kad dėl jūsų kitas žmogus pasijuto blogai. Arba situacija darbe: viršininkas meta frazę: „Aišku, jei nesi komandos žmogus, gali ir nepadėti“. Jaučiate, kad jau ir taip esate pervargęs, bet spaudimas veikia - niekas nenori būti „ne komandos žmogumi“.

Tokios situacijos atrodo nekaltos, juk niekas tiesiai negrūmoja pirštu, neatleidžia iš pareigų. Bet veikiausiai po jų darote ne tai, ką norite, o tai, ko iš jūsų tikimąsi. Emocinis šantažas - tai labai stipri manipuliacijos forma, kai veikiama per kaltės, gėdos ir baimės jausmus. Pasitelkiamos įvairios emocinės priemonės: kaltinimai, grasinimai, pabrėžtinas „pasiaukojimas” ar pasyvi agresija. Viskas gali atrodyti labai subtiliai - tarsi rūpestis ar nuoširdus nusivylimas. Tačiau jei kaskart po pokalbio su tam tikru žmogumi jaučiate kaltę, pareigą kažką daryti, nerimą - gali būti, kad jumis manipuliuojama.

Kaip atpažinti emocinį šantažą?

• Nuolatinis kaltės jausmas.
• Grasinimai - tiesioginiai ar netiesioginiai. Pavyzdžiui: „Jei mane paliksi - neatsakau už save“, „Jei neateisi - su manimi gali nutikti kažkas blogo“.
• Santykiai, kai jaučiatės tarsi amerikietiškuose kalneliuose. Vieną dieną esate geriausias žmogus pasaulyje, kitą - nedėkingas savimyla.
• Neįmanoma pasakyti „ne“. Kažką darote ne laisva valia, o iš baimės: kad kitas supyks, įsižeis, nutols, susirgs, kentės.
• Jūsų jausmai ir poreikiai nuvertinami.

„Daugelis, pasiduodančių šantažui, yra itin jautrūs, juose lengva pažadinti kaltės jausmą, nes tokie žmonės užaugę su įsitikinimu, kad turi būti geri, paklusnūs, įtikti kitiems“, - pasakoja psichoterapeutas R. Alekna. Priežastys dažnai glūdi vaikystėje - tėvai galėjo manipuliuoti vaikų elgesiu per kaltinimus ar meilės „atėmimą”, jei vaikas neįtinka. Kita galima priežastis - žema savivertė.

Kaip apsisaugoti nuo emocinio šantažo?

• Atpažinkite manipuliaciją. Svarbiausias žingsnis - pamatyti ir suvokti, kad jūsų emocijos naudojamos kaip priemonė paveikti elgesį.
• Mokykitės atidėti reakciją.
• Brėžkite ribas. Pasakyti „ne“ be ilgo aiškinimosi yra teisėtas pasirinkimas. Kuo daugiau aiškinsitės - tuo daugiau galimybių šantažuotojui jus paveikti.
• Susigrąžinkite teisę jaustis geru žmogumi net tada, kai nepaklūstate, kažko atsisakote ar nepadarote. Tai nėra nemeilė, tai jūsų pasirinkimas.
• Priimkite galimą nepasitenkinimą. Riba nėra riba, jei ją visada galima apeiti. Jūs neprivalote visiems patikti.

Atsakymas gali būti labai paprastas: „Girdžiu, kad tau tai sunku. Rūpinkitės savimi. Emocinis šantažas sekina. Stipri savivertė, aiškūs prioritetai ir gebėjimas pasitikėti savo sprendimais - tai ilgalaikiai „vaistai“ nuo manipuliacijų. Jūsų elgesio pokyčiai ne visuomet bus sutikti plojimais.

Depresija: požymiai, rūšys ir gydymo būdai

Depresija apsunkina mūsų gyvenimą, todėl nesijausime laimingi taip, kaip anksčiau. Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis. Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu.

Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai.

Dažniausi depresijos požymiai:

• Nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka.
• Pasikeitę miego ar valgymo įpročiai.
• Prarandamas susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
• Nuolatos arba dažnai jaučiamasi jautrūs, neramūs ar net agresyvūs.
• Nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas.

Depresijos rūšys

1. Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
2. Distimija yra nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
3. Sezoninis afektinis sutrikimas: Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.

Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba. Pagrindinės priežasties sukėlusios depresiją žinojimas gali padėti susidoroti su depresija bei problemomis kylančiomis dėl šio sutrikimo. Pavyzdžiui, jei Jūs jaučiatės itin blogai savo dabartiniame darbe daug geriau būtų rasti mylimą darbą nei vartoti antidepresantus. Jei persikraustėte į naują gyvenamą vietą ir jaučiatės liūdnas bei vienišas, daug geriau būtų susirasti naujų draugų nei pasirinkti tam tikrą terapijos grupę.

Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.

Kaip sau padėti sergant depresija?

1. Bendravimas su kitais žmonėmis. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją.
2. Judėjimas pirmyn. Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
3. Valgykite sveiką maistą. Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
4. Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą. Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.

Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą.

Vairuotojo medicininė pažyma: kas tai ir kam reikalinga

Vairuotojo pažymėjimas yra svarbus dokumentas, kuris leidžia jums vairuoti automobilį teisėtai. Vairuotojo pažymėjimas - tai oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones. Jame pateikiami svarbiausi asmens duomenys, nuotrauka, galiojimo informacija bei vairavimo teisės ribojimai. Lietuvoje yra 16 vairuotojo pažymėjimo kategorijų. Atrodo daug, tačiau dauguma kategorijų yra priedas prie tam tikros kategorijos.

Vairuotojų fizinė ir psichinė savijauta turi tiesioginės įtakos eismo saugumui. Sveikatos problemos, pavyzdžiui, regos sutrikimai, širdies ligos, epilepsija ar miego sutrikimai, gali pabloginti vairuotojo gebėjimą greitai reaguoti ir priimti teisingus sprendimus kelyje, todėl padidėja eismo įvykių rizika. Be to, tokios būklės kaip aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas gali lemti staigius sveikatos sutrikimus vairuojant. Reguliarus vairuotojų sveikatos tikrinimas gali padėti anksti nustatyti ir spręsti šias problemas, užtikrinant, kad vairuotojų būklė būtų optimali ir jie galėtų saugiai dalyvauti eisme.

Pagrindinės vairuotojo kategorijos:

• AM: Šios kategorijos reikia norint vairuoti motociklus, kurių variklio darbinis tūris yra didesnis nei 50 cm³, bet neviršija 125 cm³. Taip pat su šia kategorija galima vairuoti triračius, kurių galia neviršija 15 kW.
• A: Asmenims, norintiems įgyti A kategoriją reikia turėti A2 kategorijos 2 metų stažą.
• B: Automobilį galima sujungti su priekaba, kurios masė neturi būti didesnė nei 750 kg.
• C1: Įgijus C1 kategoriją leidžiama vairuoti automobilius, kurių masė yra didesnė kaip 3500 kg, bet ne didesnė nei 7500 kg.
• C: C kategorijos reikės norint vairuoti automobilius, kurių masė yra didesnė nei 3500 kg ir yra pritaikyti vežti ne daugiau kaip 8 keleivius neįskaitant vairuotojo.
• D1: Skirta vairuoti automobilius, kurie yra ne ilgesni kaip 8 metrai ir yra pritaikyti vežti 16 keleivių neskaičiuojant vairuotojo.
• DE: Tai yra D kategorijos automobiliai su priekabų, kurių masė yra didesnė kaip 7580 kg.
• T: T kategorijos reikės norint vairuoti troleibusus.

Prieš sėsdami už vairo, pasidomėkite, kokiai kategorijai priklauso transporto priemonė ir įsitikinkite, kad turite teisę ją vairuoti. Pavyzdžiui, jei vairuotojo pažymėjime nurodytas kodas 01.06, nurodo, kad vairuoti transporto priemonę galite tik su akiniais arba kontaktiniais lęšiais. O vairuotojo pažymėjime nurodytas kodas 79.03 - tik triračiai.

Vairuotojo medicininė pažyma yra reikalinga laikant vairavimo egzaminus ir keičiant vairuotojo pažymėjimą. Po sveikatos patikrinimo išduodama elektroninė vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr.

Kada medicininė pažyma neišduodama?

Medicininė pažyma vairuotojo pažymėjimui nėra išduodama asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų, kurie gali turėti įtakos jų gebėjimui saugiai vairuoti. Pavyzdžiui, tai gali būti nekontroliuojama epilepsija, prastas regėjimas arba sunki širdies liga. Pažyma gali būti neišduodama ir dėl nenuspėjamų ar ūmių sveikatos problemų, ypač jei asmens būklė trumpuoju laikotarpiu gali paveikti jo vairavimo gebėjimus. Tokiu atveju šeimos gydytojas gali stabdyti pažymos išdavimą iki tol, kol problema bus išspręsta arba būklė stabilizuosis.

Kiek galioja vairuotojo medicininė pažyma?

Vairuotojo medicininės pažymos galiojimas priklauso nuo vairuojamos transporto priemonės kategorijos.

• A, A1, A2, AM, B, BE kategorijos vairuotojų sveikatos pažyma galioja 10 metų.
• C, C1, C1E, CE, D, D1, D1E, DE, T kategorijos vairuotojų medicininė pažyma galioja 2 metus.

Šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis ir išvadas įrašo į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu.

tags: #jausmo #buti #reikalinga