Juozo Tumo-Vaižganto butas-muziejus, įkurtas 1997 m., yra Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys. Muziejus įkurtas bute, kuriame 1920-1933 m. gyveno rašytojas, kunigas, Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas J. Tumas-Vaižgantas (1869-1933).
J. Tumas-Vaižgantas
Apie Juozą Tumą-Vaižgantą
Juozas Tumas-Vaižgantas yra vienas iš didžiųjų lietuvių rašytojų. Tai iškili ir tauri asmenybė, didelių meninių kūrinių kūrėjas. Vaižganto kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp jo meto rašytojų. Juozas Tumas gimė 1869 m. rugsėjo mėn. 20 d. Malaišių kaime, Rokiškio apskrityje, ūkininko šeimoje. Tėvų bei tėviškės aplinka suteikė J. Tumui-Vaižgantui nepaprastai turtingą kalbinį bei etnografinį paveldėjimą, ugdė individualumo bei savarankiškumo pajautimą, meilę žmonėms bei gyvenimo optimizmą. Pradžios mokyklą Kunigiškiuose J. Tumas baigė per 2 metus ir 1881 m. įstojo į Daugpilio realinę gimnaziją. Gimnazijoje vyraujanti pozytivystinė, laisvamaniškoji dvasia J. Tumo stipriau nepaveikė. Tautinę sąmonę ugdė "Aušra", rusų klasikų literatūra paskatino literatūriniam darbui. 1888 m. jis baigė gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Seminarijoje J. Tumas įsijungė į tautinį darbą, dalyvavo lietuvių klierikų patriotų slaptoje Lietuvos Mylėtojų Draugijoje, šv. Kazimiero draugijoje, pradėjo literatūrinį darbą. 1893 m. Vaižgantas baigė seminariją ir buvo įšventintas kunigu.
1894 m. paskirtas vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją. Dėl nesutarimų su vietiniais kunigais, 1895 m. jis buvo perkeltas į Žemaitijos gilumą - Mosėdį. Čia prasidėjo didžioji J. Tumo patriotinė veikla. Jis buvo vienas iš "Tėvynės Sargo" organizatorių, redaktorių ir platintojų. 1898 m. J. Tumas buvo perkeltas vikaru į Kulius. 1900 m. pradėjo leisti žurnalą inteligentams "Žinyčia". 1901 m. J. Tumas buvo perkeltas į Micaičius. Čia jo lietuviškai veiklai susidarė opozicija iš lenkininkų, kurie apskundė J. Tumą dvasinei vyresnybei. Skundas buvo apsvarstytas, ir J. Tumui buvo uždrausta rašyti į laikraščius be vyskupų leidimo. 1902 m. J. Tumas buvo iškeltas į Vadaktėlius. Vadaktėliuose J. Tumas sulaukė lietuvių spaudos grąžinimo. Dalyvavo Vilniaus Seime, kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę. 1906-1911 m. J. Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus žinių" (1907), "Vilties" (1907-1911), "Ryto garso" (1914) redakcijose. 1911 m. J. Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. Po įtemptų metų žurnalistinio darbo, užsimojo literatūriniam darbui, bet tais pačiais metais išvyko į Ameriką "Saulės" draugijos reikalais. Ten jis buvo tris mėnesius. Grįžęs į Lietuvą, parašė knygą apie emigrantų gyvenimą. 1914 m. J. Tumas buvo atleistas iš Laižuvos klebono pareigų, išvyko į Rygą, kur dirbo "Rygos garso" redakcijoje. 1915 m. J. Tumas buvo pakviestas į Petrapilį - į centrinį lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti. Petrapilyje įsijungė ir į politinę veiklą: įkūrė Tautos Pažangos partiją, dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, pasaulio lietuvių konferencijoje Stockholme. 1918 m. J. Tumas grįžo į Lietuvą. Vilniuje įsijungė į lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti, redagavo "Lietuvos aidą". 1919 m. jis pradėjo leisti laikraštį "Nepriklausoma Lietuva". 1920 m. J. Tumas persikėlė į Kauną. Čia buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi, kuriuo išbuvo iki 1932 m. Antros pagrindinės J. Tumo pareigos Kaune buvo darbas universitete: 1922-1929 m. dėstė lietuvių literatūros istorijos paskaitas. 1929 m. suteiktas garbės daktaro laipsnis. Be šių pagrindinių pareigų J. Tumas buvo daugelio organizacijų nariu, aktyviai dalyvavo kultūrinėje, visuomeninėje, politinėje veikloje, redagavo žurnalus, rašė grožinės literatūros kūrinius, publicistinius straipsnius. J. Tumas mirė 1933 m. balandžio 29 d.
Ekspozicija
Butas autentiškai atkurtas pagal archyvines nuotraukas, nes rašytojas visus savo kambarius buvo nufotografavęs. Keturiuose memorialiniuose kambariuose dera praktiškas paprastumas su estetiškumu. Pats Vaižgantas savo buto aplinką buvo pavadinęs meniškai kunigiška. Turėjo, jo žodžiais, „nebrangių, bet rinktinių paveikslų galeriją.“ Šie paveikslai, kaip ir anuomet, kabo visuose kambariuose. Yra keletas skulptūrų. Juozas Tumas-Vaižgantas šiame bute gyveno ir kūrė trylika metų. Pro buto langus galima pamatyti Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) neparapinę bažnyčią, kuri yra pats seniausias Kaune ankstyvosios gotikos paminklas. Vaižgantas beveik dvylika metų buvo šios bažnyčios rektorius, rūpinosi jos atstatymu ir remontu. Kadangi bažnyčioje zakristijos nebuvo, tai visi reikalai buvo tvarkomi užsakų kambaryje. Vaižgantas garsėjo kaip populiarus, žmonių mylimas kunigas, tad čia lankytojų niekuomet netrūkdavo - duris praverdavo ir tie, kurie išdrįsdavo prašyti pinigų, nes žinojo, jog geraširdis dvasininkas juos skolina. Kambaryje stovi masyvus ąžuolinis barokinio stiliaus darbo stalas, jo autorius - garsus tarpukario Kauno baldžius Jonas Prapuolenis. Kampe kabo kanauninko sutana, spintoje - kailiniai, Vaižganto minimi net testamente, kaip brangiausia „garderobos“ dalis.
Svečių kambaryje svetainės baldų komplektas, knygų spinta, kurioje sudėtos Vaižganto bibliotekos knygos. Čia susipažinsite su muziejaus gyventoju - geltona kanarėle Mykoliuku (pagal Vaižganto romaną „Dėdės ir dėdienės“) - tokį pat paukštelį turėjo ir rašytojas.
J. Tumo-Vaižganto butas-muziejus
Lankytojams
Muziejuje nuolat vyksta lankytojų jau pamėgti susitikimai su menininkais, naujų knygų sutiktuvės, poezijos ir muzikos šventės, organizuojamos ekskursijos ir edukacinės programos įvairaus amžiaus lankytojams. Ekskursijas ir edukacines programas reikia užsisakyti iš anksto.
Naudinga informacija lankytojams:
- Adresas: Aleksoto g. 10, Kaunas
- Telefonas: +370 37 222 371
- Lankytojų priėmimo laikas:
- II, III, V, VI - 9.00-17.00
- IV - 11.00-19.00
- VII - 10.00-16.00
- Paskutinis mėnesio sekmadienis - nemokamas.
Nemokamas lankymas
Muziejaus ekspozicijas nemokamai gali lankyti:
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai (iki 7 metų);
- Našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai;
- Neįgalieji ir juos lydintys asmenys (vienam neįgaliajam - vienas lydintis asmuo);
- Senjorai nuo 80 metų;
- Šeimos kortelės turėtojai;
- Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojai;
- Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai;
- Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų humanitarinės krypties pavieniai mokytojai bei aukštųjų mokyklų humanitarinių mokslų fakultetų pavieniai dėstytojai;
- Lietuvos rašytojų sąjungos nariai;
- Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai;
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį;
- Visi lankytojai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį, vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.;
- Užsieniečiai, pasitraukę iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje.
Nuolaidos
Muziejaus ekspozicijų lankymui nuolaida taikoma:
- Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo programas;
- Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių aukštųjų mokyklų studentams;
- Nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams, kariams savanoriams;
- Asmenims, kuriems sukako valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžius (iki 80 metų);
- Nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims;
- Politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams;
- Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
- Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams.
Audiogidas J. Tumo-Vaižganto bute-muziejuje - nemokamas.