Izraelio Ekonomikos Apžvalga

Izraelis - žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Šalis yra sankirtoje tarp trijų žemynų: Europos, Azijos ir Afrikos. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu. Izraelis - nedidelė šalis, turinti priėjimą net prie trijų jūrų: Negyvosios, Raudonosios ir Viduržemio. Čia apstu žymių ir vertų aplankyti vietų. Izraelyje gyvena labai skirtingi gyventojai. Jie priklauso skirtingoms religijoms, kultūroms, etninėms ir socialinėms grupėms. Izraelyje vartojamos 33 kalbos ir tarmės. Valstybinės kalbos - ivritas ir arabų. Izraelis - kontrastų žemė.

Šiame straipsnyje apžvelgsime Izraelio ekonominę apžvalgą, apimančią šalies BVP ir jo augimo tempus, BVP vienam gyventojui, infliacijos lygį, užimtumo rodiklius, viešųjų finansų būklę (skolą, pajamas, išlaidas), taip pat išorės sektoriaus duomenis, įskaitant eksporto apimtis ir prekybos balansą. Apžvalgoje taip pat nagrinėjama darbo rinkos dinamika, investicijų ir inovacijų tendencijos bei demografiniai pokyčiai.

Izraelio žemėlapis

Svarbiausi Ekonomikos Sektoriai

Svarbiausi Izraelio ekonomikos sektoriai pagal sukuriamą pridėtinę vertę 2024 m. buvo:

• Viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (21,1%)
• Didmeninė ir mažmeninė prekyba, remontas; transportas; apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (15,8%)
• Nekilnojamojo turto sektorius (12,7%)
• Gamyba (12,2%)
• Profesinė, mokslinė ir techninė veikla (7,0%)

Prekyba

2024 m. Izraelio prekių eksportas siekė 57,0 mlrd. EUR. Prekyba su ES rinka sudarė apie 28,6 proc. Izraelio prekių eksporto (į Airiją - 5,3 proc., į Nyderlandus - 4,5 proc., į Vokietiją - 3,8 proc.), o iš ES nepriklausančių šalių 28,1 proc. eksporto vertės tenka JAV, 4,6 proc. - Kinijai, ir 3,8 proc. - Indijai.

2024 m. Izraelio importas siekė 84,6 mlrd. EUR ir 27,5 proc. importo vertės teko ES valstybėms narėms (iš Vokietijos - 6,1 proc., iš Italijos - 4,0 proc., iš Prancūzijos - 2,4 proc.), o iš ES nepriklausančių šalių - 20,9 proc. importo atvežama iš Kinijos, 10,3 proc. - iš JAV, 3,1 proc.

Lietuvos ir Izraelio Prekybiniai Ryšiai

Lietuviškos kilmės prekėms Izraelis 2024 m. buvo 31 eksporto rinka, kuriai teko 0,5% (112 mln. EUR) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Lietuviškos kilmės prekių į Izraelį eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė:

• Farmacijos produktai - 29% arba 32 mln. EUR (3-a didžiausia eksporto rinka)
• Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys - 12% arba 13 mln. EUR (22-a didžiausia eksporto rinka)
• Baldai - 9,2% arba 10 mln. EUR (27-a didžiausia eksporto rinka)
• Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos arba chirurgijos prietaisai - 8,7% arba 9,74 mln. EUR (15-a didžiausia eksporto rinka)
• Įvairūs maisto produktai - 8,6% arba 9,58 mln. EUR (4-a didžiausia eksporto rinka)

Palyginti su 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Izraelį padidėjo 13% arba 13 mln. EUR. Labiausiai didėjimą lėmė farmacijos produktai. Per 2025 m. sausio-gegužės mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Izraelį palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 4,1% arba 1,72 mln.

Lietuvos eksportą į Izraelį sudarė įvairios prekių grupės, tarp jų chemijos produktai, plastikai, elektros mašinos ir jų įranga bei optikos prietaisai.

Lietuvos eksportas į Izraelį

Prekybos Reikalavimai ir Procedūros

Prekyba tarp ES ir Izraelio remiasi Asociacijos susitarimu, kuris numato pramoninių prekių judėjimą be muitų tarifų. Vienas svarbiausių pasikeitimų 2024-2026 m. laikotarpiu yra Izraelio vykdoma reforma „Kas tinka Europai, tinka ir Izraeliui“. Ši reforma skirta sumažinti importo barjerus, leidžiant įvežti prekes, kurios atitinka ES standartus, be papildomų vietinių laboratorinių tyrimų.

Muitinės procedūros vykdomos per „Global Gate“ skaitmeninę sistemą. Izraelyje taikomas standartinis 17 % PVM tarifas, kuris skaičiuojamas nuo CIF vertės, pridėjus visus taikytinus muitus ar pirkimo mokesčius (Purchase Tax).

Maisto produktų importą kontroliuoja Sveikatos ministerijos Maisto kontrolės tarnyba (FCS). Nors maisto srityje taip pat bandoma priimti ES standartus, vis dar galioja griežti reikalavimai dėl ženklinimo hebrajų kalba, ingredientų atitikties ir galiojimo terminų nurodymo.

E. Komercija Izraelyje

2024 m. Izraelio e. komercijos pajamos siekė 6,86 mlrd. USD, o iki 2029 m. prognozuojama, kad jos išaugs iki 11,31 mlrd. E. komercijos naudotojų skaičius 2024 m. buvo 8,88 mln., o iki 2029 m. Populiariausios vietinės e. populiarėja „Buy Now, Pay Later“ (BNPL) - 9 iš 10 el. Stipriai auganti e.

Rekomendacijos Lietuvos Verslams:

1. Optimizuokite el. parduotuves mobiliesiems - mobili prekyba dominuoja rinkoje.
2. Siūlykite konkurencingą pristatymą - nemokamas arba greitas pristatymas yra pagrindinis pirkimo veiksnys.

Verslo Kultūra Izraelyje

Verslo kultūra Izraelyje yra dinamiška, tiesmukiška ir dažnai grindžiama tiesa ir atvirumu. Izraelio verslo aplinka pasižymi greitu tempu ir orientacija į greitus sprendimus, todėl žmonės dažnai yra tiesūs ir net tiesmuki, kalbėdami apie problemas ir sprendimus. Derybų stilius Izraelyje gali būti intensyvus, nes verslininkai dažnai nori greitai pereiti prie esminės klausimo dalies. Laiko vertinimas Izraelyje nėra toks griežtas kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Japonijoje, todėl kartais gali pasitaikyti vėlavimo ar neatitikimo susitarimams. Svarbus aspektas yra ir innovacijų vertinimas, nes Izraelis žinomas savo aukštu technologijų ir startuolių skaičiumi.

Ekonominė Padėtis ir Iššūkiai

Joje nurodoma, kad 2023-iųjų paskutinį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Izraelio ekonomika susitraukė 5,2 procento. Privačiojo sektoriaus vartojimas per ketvirtį sumažėjo 7,5 proc., investicijos smuko 24,7 proc., daugiausia dėl sumažėjusių investicijų į pramonę. Valdžios sektoriaus vartojimas padidėjo 6,2 proc., eksportas sumažėjo beveik 5 proc., importas - 13 procentų. Visi šie rodikliai nulėmė, kad 2023 metais Izraelio ekonomika paaugo 2 proc., palyginti su 6,5 proc. augimu 2022 metais.

2023-iųjų ketvirtąjį ketvirtį Izraelio ekonomika smarkiai smuko dėl karo su „Hamas“, prasidėjusio po to, kai spalio 7 dieną palestiniečių islamistų kovotojai iš Gazos Ruožo įsiveržė į žydų valstybę ir surengė kruviną ataką. Dėl karo padėties Izraelio valdžia į tarnybą pašaukė 350 tūkst. atsargos karių, todėl įmonės neteko dalies darbo jėgos, o kai kurios buvo priverstos užsidaryti. Be to, dėl po išpuolio Izraelio vyriausybės įvestų apribojimų palestiniečių darbininkams iš Vakarų Kranto vykti į Izraelį per tarptautiniu mastu pripažintą ,,žaliąją liniją“, taip pat dėl daugelio užsieniečių darbininkų grįžimo į gimtąsias šalis ėmė labai trūkti darbo jėgos statybų ir žemės ūkio sektoriuose, o tai taip pat turėjo įtakos ekonomikai.

Prasidėjus karui investicijos į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą sumažėjo perpus, o ūkininkų produkcija ir pajamos sumažėjo ne tik teritorijose prie Gazos Ruožo, bet ir kituose regionuose. Galiausiai žlugo atvykstamasis turizmas, o tai dar labiau pablogino padėtį apgyvendinimo sektoriuje. Privataus vartojimo išlaidos smarkiai sumažėjo beveik visuose mažmeninės prekybos sektoriuose. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms sumažėjo 1 proc., vidutinės trukmės vartojimo prekėms - 20 proc., o trumpalaikio vartojimo prekėms - 4,2 procento. Išlaidos paslaugoms sumažėjo 17 procentų.

Ataskaitoje teigiama, kad ekonomiką palaikė valdžios išlaidos - jų dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) 2023-ųjų paskutinįjį ketvirtį padidėjo maždaug 2 procentais. Po „Hamas“ išpuolio Izraelio vyriausybė patvirtino 8 mlrd. JAV dolerių (7,36 mlrd. eurų) papildomą biudžetą, skirtą iki 2023-iųjų pabaigos padengti dėl karo atsiradusioms išlaidoms. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, 2023-iųjų ketvirtą ketvirtį Gynybos ministerijos išlaidos padidėjo 94 procentais.

Ekonominė ir Politinė Rizika

Staigus ekonominio aktyvumo sumažėjimas ir pastaruoju metu padidėjusi įtampa regione leidžia manyti, kad karas gali trukti ilgiau, nei tikėtasi, todėl 2024 metais Izraeliui kils ekonominė ir politinė rizika, teigiama „Coface“ apžvalgoje. Nepalankus bazės poveikis dėl didesnio, nei tikėtasi, BVP sumažėjimo 2023-iųjų paskutinį ketvirtį mažins augimo rodiklius 2024 metais, nurodoma joje.

Tuomet reikės daug impulso, kad ekonomika atsigautų. Dar prieš „Hamas“ išpuolį įmonių pelnas ir investicijos strigo, o ketvirtinis BVP augimas išliko gana nedidelis. Kaip rašoma, tai daugiausia lėmė centrinio banko padidintos palūkanų normos ir neapibrėžta vidaus politinė aplinka. Todėl, sakoma apžvalgoje, ekonomikos atsigavimas bus lėtas ir kuklus. Preliminariais duomenimis, 2024-ųjų pradžioje namų ūkių išlaidos atsigaus. Iš tiesų, išlaidos kredito kortelėmis grįžo į lygį, kuris buvo prieš prasidedant karui. Tačiau šis atsigavimas yra trapus ir gali sulėtėti arba net apsiversti, jei karas paaštrėtų.

Kita vertus, nurodoma, kad išjudinti investicijas bus sunkiau. Tačiau teigiama, kad vidaus paklausos sąlygos atsigauna. Palaipsnis rezervistų grįžimas į darbą ir naujų darbuotojų iš užsienio įdarbinimas - kai kuriais žiniasklaidos pranešimais, iš viso iki 60 tūkst. per artimiausius mėnesius - taip pat skatintų verslo aktyvumą.

Vis dar įtempta vidaus politikos padėtis gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį investuotojų pasitikėjimui, kuris jau nukentėjo dėl prieštaringai vertinamų teismų reformų, 2023-iaisiais sukėlusių masines demonstracijas. 2024 metais nacionalinė nepaprastosios padėties koalicinė vyriausybė ir karo meto ministrų kabinetas gali būti išformuoti sušvelninus arba nutraukus karo veiksmus. Spėjama, kad premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) vyriausybė žlugs, nes ji daugelio laikoma atsakinga už nesugebėjimą užkirsti kelią „Hamas“ išpuoliui, taip pat už jo pasiūlytas teismų reformas.

2024 metais svarbus iššūkis bus biudžeto deficitas. Centrinis bankas apskaičiavo, kad su karu susijusios išlaidos 2023-2025 metais gali siekti 55 mlrd. JAV dolerių (50,58 mlrd. eurų). Remiantis biudžetu ir jo pakeitimais, 2024-aisiais visos valstybės išlaidos turėtų būti 582 mlrd. šekelių (apie 147 mlrd. eurų). Be gynybos, papildomos lėšos bus skirtos kompensacijoms nuo karo nukentėjusiems žmonėms ir didesniems asignavimams sveikatos priežiūrai, policijai, socialinei apsaugai ir švietimui. Nepaisant to, kad bus įšaldytas valdžios sektoriaus darbuotojų įdarbinimas ir darbo užmokesčio didinimas, apžvalgos sudarytojų nuomone, 2024-ųjų biudžeto deficitas sieks 6,5 proc. BVP, palyginti su 4,2 proc. BVP 2023-iaisiais ir 0,6 proc. BVP pertekliumi 2022-iaisiais.

„Coface“ pažymi, kad dinamiškas gamtinių dujų, gynybos ir kibernetinio saugumo technologijų eksportas kompensuos silpnas pajamas iš turizmo. Dėl karo poveikio pajėgumams tebesitęsiantį silpną kitų rūšių eksportą su kaupu atsvers mažesnis importas, susijęs su nedidele vidaus paklausa.

Geopolitinis Klimatas

Tai, kad Izraeliui kol kas nepavyko pasiekti savo karo tikslų, leidžia manyti, jog karas gali trukti ilgiau, nei tikėtasi, ir galiausiai paveikti didesnę Izraelio ir kitų regiono šalių dalį. Tokia padėtis ir toliau didins įtampą tarp Izraelio naujakurių ir Vakarų Kranto arabų, sakoma apžvalgoje. Be to, didesnis susirūpinimas dėl saugumo gali pastūmėti Izraelį vykdyti didesnes išorines operacijas, siekiant apsaugoti savo sienas, ypač šiaurėje, Libane.

Be to, Izraelio vykdomi bombardavimai Libane ir Sirijoje, kuriais atsakoma į „Hezbollah“ kovotojų išpuolius ir siekiama pašalinti svarbius „Hamas“ ir Irano lyderius, JAV ir Jungtinės Karalystės smūgiai prieš husių taikinius Jemene, atsakant į jų išpuolius prieš laivus, plaukiančius Adeno įlanka ir Raudonąja jūra pakeliui į Sueco kanalą, ir Irano remiamų kovotojų smūgiai Vakarų objektams Irake ir Sirijoje - visa tai didina karo eskalavimo ir išplėtimo už Gazos Ruožo ribų riziką, rašoma dokumente.

Saudo Arabijos ir Izraelio suartėjimas greičiausiai užtruks, nes iš Rijado perspektyvos, sustiprėjus visuomenės priešiškumui Izraeliui, santykių normalizacija priklauso nuo palestiniečių valstybės sukūrimo. Tai taip pat bus išbandymas neseniai normalizuotiems santykiams su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), Maroku ir Bahreinu, kurie ir toliau turėtų suteikti Izraeliui naujų investavimo galimybių ir finansavimo. Neseniai atkurti santykiai su Turkija nukentėjo, pastarajai užimant griežtą poziciją dėl Izraelio išpuolių Gazos Ruože. Prastėjančius santykius su Brazilija, Čile, Pietų Afrika ir kitomis valstybėmis atsveria gerėjantys santykiai su Argentina, Indija. Teigiama, kad ryšiai su Rusija bus palaikomi, jei tik pavyks susitarti dėl operacijų Sirijoje, nors jie gali nukentėti dėl stiprėjančių Maskvos ir Teherano ryšių, sakoma apžvalgoje.

Nepaisant karinio konflikto Irane ir Izraelyje, pastarosios valstybės akcijų indeksai kyla į viršų ir gerina rekordus. Šiandien pagrindinis Izraelio indeksas TA-35 Index fiksavo 0,45% prieaugį ir užsidarė aukščiausiame lygyje istorijoje. Nuo metų pradžios indekso reikšmė vietine valiuta pakilusi jau apie 15%. Į indeksą įtraukta 35-ios bendrovių akcijos. Nemažai jų veikia gynybos srityje. Tarp jų didžiausiu kainos prieaugiu šiais metais išsiskiria Elbit Systems. Bendrovės vertybiniai popieriai pabrangę apie 65%. Kompanija gamina dronus, gynybines sistemas, amuniciją, radijo ryšio, žvalgybos techniką.

Išaugus neužtikrintumui tikimasi ir centrinio banko veiksmų. Izraelyje bazinės palūkanos šiuo metu yra 0,25 proc. punkto žemiau istorinių aukštumų, t.y. sudaro 4,5%. Gegužės mėnesį šalyje metinis infliacijos lygis krito iki 3,1%, t.y.

TA-35 indekso pokyčiai

Nuo metų pradžios beveik 30% pakilusios aukso kainos toliau laikosi netoli rekordinių aukštumų. Rašant apžvalgą už unciją aukso ateities sandorių biržose buvo mokama 3,4 tūkst. USD. 3,5 tūkst. USD lygį kainos buvo pasiekusios balandžio 22 dieną. Nors nemažai analitikų toliau tiki kainų augimu, tačiau JAV banko Citi strategai prognozuoja, kad tendencijos netrukus pasikeis.

Aukso paklausa kol kas išlieka stipri - tiek dėl centrinių bankų rezervų didinimo, tiek dėl investuotojų poreikio apsisaugoti nuo rizikų. Tiesa, pasak Citi, investuotojų susidomėjimas auksu turėtų mažėti artėjant metų pabaigai, kai mažės geopolitinės įtampos ir pagerės pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos. Citi prognozuoja, kad iki 2026 metų pabaigos aukso kaina kris iki 2,5 -2,7 tūkst. USD už unciją. Bankas skaičiuoja, kad šiuo metu 0,5% viso pasaulio BVP skiriama aukso pirkimui, t.y.

Pagrindinės Tendencijos Pasaulio Ekonomikoje

Įsivyravus beprecedenčiam geopolitiniam ir prekybos neapibrėžtumui, pasaulinė ekonomika bando išlaviruoti tarp numatomo augimo sulėtėjimo ir rizikos eskalacijos. D. Trumpo sprendimai dėl tarifų ir įtampa Vidurio Rytuose formuoja neprognozuojamas ekonomines sąlygas 2025-2026 m.

Pagrindinės tendencijos:

• JAV tarifai, nepaisant to, kad buvo pristabdyti arba sumažinti, jau pasiekė istorines aukštumas.
• Kone 80 proc. išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalių 2025 m. I ketvirtį užfiksavo įsipareigojimų nevykdymo atvejų skaičiaus augimą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais. Labiausiai paveiktas metalų sektorius, spaudimą jaučia ir tradiciniai pramonės sektoriai, tokie kaip automobilių gamybos ir chemijos.
• Kiti sektoriai, kurių vertinimai buvo pabloginti: Jungtinėse Amerikos Valstijose - informacijos ir ryšių technologijų bei mažmeninės prekybos sektoriai; Kinijoje - tekstilės ir aprangos. Pastariesiems įtaką padarė muitai.

Pasaulinės ekonomikos perspektyvos neaiškios kaip niekad anksčiau, nes jos smarkiai priklauso nuo (geo)politinių įvykių ir JAV prezidento prekybos sprendimų. Tarifų įvedimas pasibaigus 90 dienų sustabdymo laikotarpiui (rugpjūčio 12 d. Kinijai, liepos 9 d. - likusiam pasauliui) darytų reikšmingą poveikį pasauliniam augimui.

Numatomas nemenkas sulėtėjimas (2,2 proc. augimas 2025 m. ir 2,3 proc. 2026-aisiais), nors esama rizikos, kad šis rodiklis dar labiau kris - neatmestinas ir mažesnis negu 2 proc. augimas, jeigu geopolitinė ir prekybos situacija paaštrėtų. Natūralu, kad toks pat neaiškumas tvyro dėl infliacijos, kurios dabartinis stabilumas nėra garantuotas. Iki 2025 m. pabaigos infliacija JAV gali pasiekti 4 proc. ar daug daugiau, jeigu nusistovėtų aukštesnės energijos išteklių kainos.

Didžiausi centriniai bankai tikriausiai reaguotų laikydamiesi užsitęsusios atsargios pozicijos. Vis dėlto, jeigu JAV infliacija būtų suvaldyta, Federalinis atsargų bankas galėtų dar net 2025 m. rudenį sumažinti palūkanų normas. ECB paskelbė toliau vykdysiantis palūkanų mažinimo politiką, tačiau pridūrė, kad jos esančios netoli galutinio lygio.

Europoje neapibrėžtumas juntamas dar stipriau, kadangi pagaliau būtų galima pradėti įgyvendinti ilgai atidėliotą fiskalinės konsolidacijos politiką, o Vokietija vykdo skatinimo programą, kurios mastą šiuo etapu įvertinti sudėtinga.

tags: #izraelis #turtingiausia #valstybe