Pavasaris - talkų metas, kai daugelis gyventojų stengiasi susitvarkyti ir pagražinti savo aplinką. Tačiau svarbu ne tik sutvarkyti savo kiemą, bet ir tinkamai pasirūpinti susidariusiomis atliekomis, ypač žaliosiomis.
Žaliųjų Atliekų Tvarkymas
Dažnai po talkų žaliosios atliekos (lapai, šakos, nupjauti krūmai) sukraunamos šalia buitinių atliekų konteinerių ar kitose netinkamose vietose. Svarbu žinoti, kad faktiškai naudojamose teritorijose sukauptas žaliąsias atliekas turi išvežti namų bendrija ar administratorius. Už bendrojo naudojimo teritorijos priežiūrą atsakingi asmenys yra nurodyti Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 831.
Jei iki šiol nesate pasirūpinę šių atliekų išvežimu, būtina tai atlikti kuo skubiau. Žaliąsias atliekas galima pristatyti į specialias priėmimo aikšteles arba už papildomą mokestį perduoti atliekų tvarkytojui.
Kauno Miesto Tvarkymo Taisyklės
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių tikslas - užtikrinti tinkamą aplinkos sanitarijos būklę visoje savivaldybės teritorijoje ir apsaugoti visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygas. Asmenys, pažeidę šias taisykles, baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
Mėgėjų Sodo Teritorijos
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių sodo sklypą, naudojami nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomi sklypai ir bendrojo naudojimo žemė. Ši žemė teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė nėra apmokestinama žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu. Bendrijos gali šią žemę nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.
Bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms.
Kai bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) kadastriniai matavimai yra atlikti ir keliai (gatvės) įregistruoti (įregistruotos) bendrijos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre, bendrijų iniciatyva (bendrijos narių susirinkimo sprendimu) ir savivaldybės sutikimu keliai (gatvės) perleidžiami (perleidžiamos) savivaldybei nuosavybės teise sudarant sandorį.
Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Reikalavimai Statiniams ir Tvoroms
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos.
Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Želdynų Priežiūra
Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Teritorijų Planavimas Lietuvoje
Teritorijų planavimas yra vienas iš efektyviausių valstybės valdymo instrumentų, leidžiantis kryptingai organizuoti visų rūšių veiklą planuojamoje teritorijoje. Teritorijų planavimo dokumentų paskirtis - sudaryti prielaidas ilgalaikiai, darniai ir tvariai valstybės ir jos ūkio plėtrai, užtikrinant būsto, darbo, paslaugų, socialinės ir sveikatos apsaugos bei kokybiškos aplinkos reikmių tenkinimą, kartu išsaugant ir tinkamai bei racionaliai naudojant šalies gamtos ir kultūros paveldo vertybes.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, reglamentuojantis teritorijų planavimo procesą, įsigaliojo nuo 1996 m. sausio 1 d. 2004 m. parengta nauja įstatymo redakcija, vėliau keista ar papildyta dar apie 20 įstatymo straipsnių.
Bendrasis teritorijų planavimas - kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti.
Bendrojo Plano Objektai
- Valstybės teritorija (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas)
- Apskrities teritorija (Vilniaus ir Šiaulių apskričių bendrieji planai)
- Savivaldybės teritorija arba jos dalys (miestai ir miesteliai)
Turime keturis skirtingo sprendinių konkretizavimo lygio (detalumo) bendruosius planus, kurių planavimo uždaviniai yra nustatyti atitinkamose bendrųjų planų rengimo taisyklėse (tvarkos aprašuose).
Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr.IX-1154), nurodė ir plano paskirtį - Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra privalomas formuojant regioninę politiką, rengiant ūkio šakų plėtros strategijas ir programas bei teritorijų planavimo dokumentų projektus.
Už Apskrities BP sprendinių įgyvendinimą atsakingas apskrities viršininkas, kurio kompetencijos nustatytos Apskrities valdymo įstatyme. Kadangi apskrities valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė (Apskrities valdymo įstatymo 1 straipsnis), Apskrities BP sprendiniai turi būti priskirti valstybinės reikšmės sprendiniams.
Savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau tekste - Savivaldybės BP) yra rajono lygmens dokumentas, rengiamas savivaldybės teritorijai. Nors Savivaldybės BP yra skirtas savivaldybės teritorijos plėtros politikai nustatyti, tačiau šio plano sprendiniai pagal reikšmę gali būti visų jau aptartų kategorijų.
Miestų ir miestelių bendrieji planai (toliau tekste - BP), kaip ir Savivaldybės teritorijos BP priskiriami rajono lygmeniui. Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves (1 straipsnis). Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms miesteliai ir kaimai.
Miesteliams numatyta rengti BP (9 straipsnis), o tam pačiam gyvenamosios vietovės tipui priskiriamiems kaimams numatyta rengti detaliuosius planus (19 straipsnio 1 dalies 2) punktas). Įvertinant tai, kad miestelio ir kaimo gyventojų skaičius panašus, planuojama teritorija nėra didelė, straipsnio autoriaus nuomone miestelių BP rengimo reikia atsisakyti kaip nepagrįsto.
Miestelio ir kaimo plėtros klausimus galima reguliuoti rengiant detaliuosius planus. Miestams, turintiems savivaldybės statusą, bendruosius planus, kaip plėtros politikos formavimo dokumentą rengti būtina. Tas pat pasakytina ir apie miestus turinčius savivaldybės centro statusą. Kitų miestų esančių savivaldybės teritorijoje bendrųjų planų rengimo būtinumas gali būti nustatomas rengiant savivaldybės teritorijos bendrąjį planą.
Dauguma miestų BP sprendinių yra savivaldybės reikšmės, tačiau gali būti ir valstybinės reikšmės sprendinių.
Siekiant suteikti tam tikriems planams aukštesnį hierarchinį statusą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas ir apskrities teritorijos bendrasis planas įvardinti kaip generaliniai planai. Tam tikri skirtumai tarp BP įvertinti tik bendrojo teritorijų planavimo procese (TPĮ 10 straipsnio 1 dalis) bei vykdant privalomas planavimo procedūras (teritorijų planavimo viešumas, derinimas, tikrinimas), tačiau to akivaizdžiai nepakanka.
Valstybės politikai nustatyti teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos klausimais pakanka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo (generalinio ) plano. Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano, kaip perteklinio, reikia atsisakyti. Formuojant savivaldybės politiką teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos klausimais, pakaktų savivaldybės teritorijos (rajono ar miesto) bendrojo plano bei savivaldybės centrų bendrųjų planų. Kitų miestų plėtros nuostatos gali būti aptartos savivaldybės teritorijos bendrajame plane (rengiant atskirus brėžinius ar aiškinamajame rašte). Miestelių bendrųjų planų būtina atsisakyti kaip perteklinių, vietoj jų rengiant detaliuosius planus (koncepcijas).
Specialusis teritorijų planavimas - atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas.
Specialusis planas (projektas) - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptis, priemonės ir reikalavimai.
Logiška manyti, kad parengus (ar rengiant) bendrąjį planą, reikmės papildomai rengti specialiuosius planus nėra, išskyrus tam tikrus specifinius atvejus, kai specialiaisiais planais reglamentuojama veikla nėra preliminariai žinoma, ar bendruosiuose planuose jos neįmanoma atspindėti dėl objektyvių priežasčių (sprendinių konkretizavimo lygio ir kt.). Kitas atvejis, kai specialiųjų planų rengimas yra logiškai pagrįstas - bendrųjų planų nebūvimas.
Kadangi Žemės įstatymas , Saugomų teritorijų įstatymas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas buvo priimti anksčiau nei Teritorijų planavimo įstatymas , pravartu panagrinėti tuo metu galiojusius teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus.
Svarbiausiu dokumentu laikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimas Nr.161, kuriuo buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinieji nuostatai (toliau tekste - Nuostatai ). Nuostatų 4 straipsnyje nustatyta, kad teritorijų planavimas yra bendrasis ir specialusis.
Nors nuostatuose buvo numatyta teorinė galimybė (praktikoje realizuota nebuvo) rengti gana daug specialiųjų planų įvairiuose planavimo lygmenyse, tačiau buvo nustatytas aiškus bendrųjų planų hierarchinis prioritetas prieš specialiuosius.
| Planavimo Tipas | Apibrėžimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Bendrasis Teritorijų Planavimas | Kompleksinis planavimas, nustatantis teritorijos erdvinio vystymo politiką, naudojimo ir apsaugos prioritetus. | Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, savivaldybių bendrieji planai. |
| Specialusis Teritorijų Planavimas | Planavimas, skirtas atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų organizavimui, tvarkymui ir apsaugai. | Žemėtvarka, miškotvarka, rekreacinių bei saugomų teritorijų tvarkymas. |