Istorinių sklypo ribų nustatymas Lietuvoje

Nuosavybės teisė daugelio mokslininkų yra pripažįstama viena svarbiausių žmogaus teisių. Neretai ji sąlygoja kitas svarbias asmens teises, tokias kaip teisę į orumą, teisę į gyvybę, sveikatą, mokslą ir kt. turėjimą. Šis nuosavybės institutas ilgainiui tapo vienu pagrindinių demokratinės valstybės požymių.

Lietuvoje 1990 metais, atgavus nepriklausomybę, buvo atkurta privati nuosavybė. Ši nuosavybė, o tam reikėjo laiko. Todėl buvo pasitelkti tarpiniai, greitesni asis reikals tvarkymo variantai. Žemės sklyps matavimo srityje taip atsirado preliminark s žemės sklyps matavimai. Siekiant greitumo ir paprastumo, juose sklyps ribos buvo nustatomos tik apytikriai. Vėliau, atliekant žymiai tikslesnius matavimus, gretims žemės sklyps ribos nesutapdavo. Iki to laiko, kai iaiaikėdavo netikslumai, žmonės naudodavosi sklypais pagal nustatytas pirmines žemės sklyps ribas.

Vakarų teisės doktrinoje yra /įtvirtinta norma, jog valdymas yra pagrindas /įgyti nuosavybę /į daiktą. Ne iaimtis yra ir žemė. Turėjimas savo žinioje žemės plotą tam tikrą laiką sudaro pagrindą atsirasti nuosavybės teisei /į tą sklypą. Pagal užsienio praktiką valdymu galima pakeisti žemės sklypo ribas.

Lietuvos žemėlapis

Žemės sklypo ribų nustatymas pagal faktinį valdymą

ytins sklypo ribs ir jos nėra aiaikios ia esams dokumentų, jas nustato teismas, tarp kits kriterijs atsižvelgdamas ir /į faktiaikai valdomo sklypo ribas. Šiame darbe bus stengiamasi iaisiaikinti galimybę žemės sklypo ribas nustatyti pagal faktin/į valdymą, kai pagal dokumentus jos nėra tikslios. Šios normos platesnis /įtvirtinimas iaispręsts problemas, kai gretims sklyps savininks ribos pagal dokumentus nesutampa. Ius aalis sąžiningumą, bkts galima ribas nustatyti pagal faktin/į valdymą. Ius /įstatymus ir esamą teisinę praktiką, iaianagrinėti galimybę žemės sklypo ribas, kai jos pagal matavimo dokumentus nėra tikslios, nustatyti pagal faktin/į valdymą.

Iškeltiems uždaviniams /įvykdyti, bus remiamasi teisės doktrinos, teismų praktikos, bei /įstatyminiais aaltiniais. Bus pasitelkiama tiek užsienio, tiek Lietuvos literatkūra. Šios mokslinės doktrinos lietuvių kalba beveik nėra. Is apie žemės sklypo ribs nustatymą pagal faktin/į valdymą. Is teisės norms, ir analogijos principu daromos loginės iaivados, kaip turėts bkti sprendžiamas iaisikeltas teisinis klausimas. Užsienio aalis literatkūra aiuo klausimu yra gausesnė. Iau rasta /įdomis požiūris ir Ispanijos, Didžiosios Britanijos literatkūroje. Kadangi valdymas ir nuosavybės teisė /į žemę yra labai sena teisės aaka, daug informacijos suteiktų ir teisės istorijos analizė.

Tai pasakytina apie Senovės Romą, kurioje teisė buvo labai iaivystyta. Magistrinio darbo temos klausimu gausesnė ir užsienio teismų praktika. Daugelyje vakarų aalis žemės sklyps ribs nustatymas pagal faktin/į valdymą yra ne naujas reiškinys. Tuo tarpu Lietuvoje yra nedaug teismų sprendims, kuriuose bkts pasisakoma aia tema. Ius leidžia daryti iaivadą, kad nuosavybės teisės problems sprendimas per valdymo institutą Lietuvoje yra neiaišplėtotas. Kita vertus tai rodo, darbo temos aktualumą, teisinės problemos buvimą. Darbe bus naudojami lyginamosios analizės, lyginamosios teisėtyros, sisteminis, istorinis, analitinis, lingvistinis, semantinis, aprašomasis ir loginis metodai.

Žemės sklypo ribos sąvoka

Kalbant apie kiekvieną teisės normą, labai svarbu iaisiaikinti toje srityje vartojamas sąvokas. Taip analizė tampa tikslesnė, konkretesnė, lieka mažiau vietos dviprasmybėms ir nesusipratimams. Tai labai svarbu ir taikant /įstatymus kasdienybėje, nes bkts sąvokos leidžia suprasti, kas patenka /į tos teisinės normos reguliavimo lauką. Šioje darbo dalyje bus bandoma iaisiaikinti žemės sklypo ribos sąvoka. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateikiamos kelios žodžio žemės reikašmės.

1. planeta kurioje mes gyvename
2. mkss planetos pavirašinis sluoksnis: tą sluoksn/į sudaranti medžiaga
3. iojamasis paviršius
4. sausuma
5. aalis, kraštas
6. dirva
7. dirbamas bei naudojamas paviršiaus plotas
8. dugnas

Iau pateikta reikašmė. Nors tai natkūraliai siejasi ir su kitomis žodyno pateiktomis reikašmėmis. Ius sausumos, vandens ir miško plotus, apibkdinama gamtinėmis ir kkinėmis charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė priemonė žemės ir mišks kkyje ir teritorinė bazė kitoms kkkio aakoms plėtoti, gyvenamsjs vietovis, infrastruktkūros sistemos elementams iaidėstyti. Matyti, kad /įstatymuose ir Lietuvos teisinėje literatkūroje žemės sąvoka beveik nesiskiria nuo bendrinėje kalboje vartojamos sąvokos. Galbkts dėl to aiam terminui nėra skiriama daug dėmesio. Apibrėžimus randame tik keliuose aaltiniuose. Užsienio literatkūra aiuo atžvilgiu yra kiek detalesnė.

Coke (1552-1634) yra pasakęs: "Žemė teisine prasme suvokiama kaip paviršius, dirva, žemės planeta ir t. t., prie to galima bkts priskirti ir pievas, ganyklas, girias, durpynus, vandenis, pelkes, dygliakrkšmius ir dykynes". Matyti, jog užsienio literatkūroje žemės sąvoka apima labai plats reikašmis lauką. Ius viraž žemės paviršiaus ir po juo. Tokia samprata aiek tiek skiriasi nuo Lietuvos teisinėje sistemoje vartojamos sąvokos. Pastarojoje taikoma prezumpcija, kad žemės sklypo savininkui priklauso viskas kas yra ant žemės. O pati žemės sąvoka ts daikts neapima LR civiliniame kodekso 4.40 str. Ia galėtume pereiti prie žemės sklypo sąvokos analizės. Jau minėtame "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" žodis sklypas apibrėžiamas kaip:

1. žemės gabalas

Kitame aaltinyje apibrėžiama ir žemės sklypo sąvoka. Ia pastarsjs aaltinis matyti, kad Lietuvos /įstatymuose teikiama didelė reikašmė žemės sklypo registravimui. Taip pat minimos "nustatytos" žemės sklypo ribos. Iau nedetalizuojam kaip tos ribos turėts bkti nustatomos. Iau minėtas sąvokas. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne randame žodžio riba apibrėžimą. Tai :

1. erdvės ar laiko skiriamoji siena
2. leidžiamoji norma, paskutinis laipsnis.

Iaisiaikinome darbe vartojamos sąvokos dmenis. ių sąvokų, jos vartojimo ir aiaikinimo ribas teisėje. ios žemės sklypo ribos sąvoką. Tai: "riba tarp gretims žemės sklyps, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiaikai pažymėta žemės sklypo plane". Nors pastarasis sąvokos apibrėžimas yra nurodytas kaip vartojamas LR Žemės /įstatymas, jis leidžia /įstatymo analogijos principu daryti numanomas iaivadas ir apie kituose /įstatymuose vartojamą aias sąvokas. Iaisiaikinių žemės sklypo ribos sąvoką galime pereiti prie /įstatyms, kurie reglamentuoja sklypo ribos nustatymą. Ias problemas.

Teisinis reglamentavimas

Sklypo kadastriniai matavimai

Žemės sklypo ribs nustatymui yra pirmiausia labai svarbu suprasti ką reiaikia ta sąvoka. Iau nemažiau naudinga ir žinoti teisės aktus, bei mokslinę doktriną, kuri yra aia tema. Svarbiausias teisės aktas nagrinėjamam darbui yra LR Civilinis kodeksas, kuris tiksliausiai pasisako aiuo klausimu. Reikėts paminėti CK 4.45 str. ytins sklypo ribs ir jos nėra aiaikios ia esams dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas /į dokumentus, faktiaikai valdomo sklypo ribas bei kitus /įrodymus. Šis aktas labai svarbus aiam darbui, jis pasisako pradžioje iaisikeltu teisiniu klausimu. ytins sklypo ribs ir kai jos nėra aiaikios ia esams dokumentų, jas nustato teismas, tarp kits kriterijs atsižvelgdamas dar ir /į faktiaikai valdomą sklypą. Tokia norma suteikia faktiniam sklypo valdymui daug reikašmės.

Matyti, kad minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretims sklyps savininks, dėl žemės ribs. Tai suprantama, nes civiliniuose santykiuose aalims sutariant dėl teisinio objekto, /įstatymai /į tai nesikiaia, nebent aalis susitarimai prieaštarauts imperatyvioms /įstatymo normoms. Vadinasi kai sklyps savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribs jos gali bkti nustatomos pagal aalis susitarimą. Svarbu, kad bkts abiejs savininks sutikimas ir nebkts prieaštaravims konkretiems /įstatymams. Dėmesys skiriamas CK 4.45 straipsnyje pavartotai "kits /įrodyms" sąvokai.

Aiaikinama, kad byloje, dėl žemės sklypo ribs teismas, kaip ir bet kurioje kitoje byloje, turi tirti vadovaudamasis CPK nustatytomis /įrodinėjimo proceso tvarka ir taisyklėmis. Konsultacijoje aiaikinant "kits /įrodyms" nustatant žemės sklypo ribą sąvoką, pasitelkiami bendrieji teisminio proceso dėsniai: kad teismas /įrodymus /įvertina pagal vidin/į savo /įsitikinimą, pagr/įstą visapusišku ir objektyviu aplinkybis, kurios buvo /įrodinėjamos iaianagrinėjimu, vadovaudamasis /įstatymais. Iau minėtoje CK normoje kalbama apie tai, jog žemės sklypo ribos turi bkti neaiaikios ia esams dokumentų. is (duomenys neskelbtini), Palangoje, ribas. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė [CK4] str. nuostatoms, kuriose nustatyta, kad naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiaikai /įtvirtinto sklypo. Teismas pabrėžė, kad CK 4.45 str. uose su viešojo administravimo institucijomis. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė [CK4] str. nuostatoms, kuriose nustatyta, kad naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiaikai /įtvirtinto sklypo. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė [CK4] str. reguliuoja visiaikai kitokio pobkdžio teisinius santykius, t.y. ytins sklypo ribs ir jos nėra aiaikios ia esams dokumentų. Teismas akcentavo, kad LR CK 4.45 str. uose, dėl žemės sklyps ribs. iam nagrinėjamos normos taikymui. iuose /įtakos ir žemės sklypo riboms, galima pasitelkti a/į Civilinio kodekso straipsn/į. as, kokie dokumentai yra minimi ir t. t.

Žemės sklypo ribas reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai. "riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su dirbtiniais arba natkūraliais vietovės objektais (medžis eile, gyvatvore, kapitaline tvora, grioviu ir t. Taip pat sakoma, kad "kai tarp dviejs žemės sklyps yra privatizuojamas upelis arba griovys, riba nustatoma js viduriu". Panašios nuostatos matyti ir kituose LR po/įstatyminiuose aktuose. "Žemės sklyps formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklėse" pasakyta, kad "Žemės sklypo riba prie upelis ir griovis, nepriskirts valstybiniam vandens fondui, nustatoma upelio ar griovio viduriu." Tai rodo, jog žemės sklypo ribos /įstatymuose ne visada reglamentuojamos formaliai pagal dokumentus, kad aame klausime labai svarbus ir praktiaškumo, patogumo kriterijus. Matyti, kad teisės aktai nurodo pakeisti žemės sklypo ribas atitinkamai pagal gamtinę, fizikinę situaciją natkūroje. Toks reglamentavimas ia dalies yra patogesnis žemės sklyps savininkams, matininkams, ir kitiems aioje srityje dirbantiems specialistams. Iau ia kitos pusės ia to atsiranda neapibrėžtumas, netikslumas.

ai dėl individualis nams sklyps ribs nustatymo. Ijamasi net dėl kiekvieno žemės lopinėlio. Ius klausimus, nes pastarieji kelia daug problems aandiieniniame Lietuvos gyvenime. Iau, kaip pastebi E. Tokio pobkdžio klausimai nėra naujas reiškinys. ais dėl žemės sklypo ribs. io riba. i riba priklausė kaimyninis sklyps savininkams pusiau. ai, kildav dėl aios ribos, buvo sprendžiami bkts aio skundo pagrindu. Matome, kad panašaus sklypo ribs reglamentavimo pošymis yra ir dabartiniuose /įstatymuose. Žemės sklypo ribs reglamentavimą rastume ir dar senesniuose teisės aaltiniuose. Žymesnis tarp js bkts XII lentelis /įstatymas. "kad bkts paliktas laisvas 5 pėds ruožas ties sklypo riba. Vėlesni /įstatymai panaikina a/į apribojimą ir leidžia statyti ant sklypo ribos. Pastarasis pavyzdys skiriasi nuo aandiieninio žemės sklypo ribs reglamentavimo. Ius /į gretimą sklypą. iame /įstatyme labiau kalbama apie statinis statymą ant žemės sklypo ribos. Matyti, kad tiek romėns teisė, tiek XII lentelis /įstatymas nustatė laisvą tarpą prie žemės ribs. iuojami tie laisvi tarpai. Kaip matyti, žemės sklyps teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas.

ios. Iau ia kitos pusės galima sakyti, jog yra paliekama galimybė /įstatymą pritaikyti prie faktinės situacijos. Aptarėme žemės sklypo ribos sampratą ir jos teisin/į reglamentavimą. is atskirą priklausomybę nuosavybės teisę /į juos turintiems subjektams. Nors žemės sklypo riboms iaimatuoti yra sukurta nemažai tikslis prietaiss ir metodologijs, /įstatymuose aie klausimai nėra reglamentuojami /įsakmiomis teisės normomis. Pirmojoje darbo dalyje iaiaikinta žemės sklypo ribos sąvoka ir jos teisinis reglamentavimas. iuose žemės sklyps ribs klausimus, yra gana daug neaiaikums ir dviprasmybis. Bkts žemės sklypo ribs netikslumui ir bus skirtas ais skyrius. Kiekvieną sąvoką suprasti ir apibrėžti padeda lingvistinė, semantinė vartojams žodis analizė. Iau js gerai nežinant gali kilti sunkums taikant ar aiaikinant teisę. iame darbe vartojamai sąvokai tikslus, bkts artimiausia 1, 2 ir 3 reikašmės.

Pastarosios labiausiai atitinka nagrinėjamos sferos specifiką ir niuansus. "1. iavims griežtumas; 2. smulkiai, detaliai atitinkantis tikrovę, tikrąją padėtį; 3. iavimus, toks, koks numatytas; 4. turintis griežtai apibrėžtą reikašmę, apibrėžtas, nedviprasmiškas; 5. taiklus; 6. ia beveik visos pateiktos reikašmės yra susiję su raašomo darbo tema. Jos atskleidžia, apibrėžia analizuojamo teisinio klausimo reguliacin/į laiką. Iau minėto CK 4.45 str. 1d tekstą. ios žodžio tikslus reikašmę. O raašomame darbe yra vartojama sąvoka netikslus. ias prieašingą nei žodyne apibrėžtos reikašmės. "Penkiakalbiame aiaškinamajame metrologijos termins žodyne" randame ir viso žodžio netikslumas paaiaškinimą. Vadinasi, magistriniame darbe kalbama apie tokias žemės sklyps ribas, kurios yra nustatytos su matavimo rezultats paklaida, kuri nėra artima nuliui. Toks aiaškinimas yra labiau susijęs su prietaiss matavimu. is asmens netinkamai naudojamos matavimo metodologijos, arba atliekami darbai vadovaujantis ne ta sistema. Iaisiaikinus žemės sklypo ribos netikslumo sąvoką, galime pereiti prie analizės iai kur jie atsiranda. is teisės akts, reikalavims žemės sklypo ribs nustatymams, t. y. ioje teisės normoje. iavimo, klaidas galima lengviau iaieškoti atlyg...

tags: #istorines #sklypo #ribos