Turtas bendrąja prasme pasižymi didele įvairove ir gali turėti daug kvalifikacijų. Kalbant apie juridinių asmenų - įmonių turtą, jis pasižymi aiškia struktūra, kurią nulemia finansinė įmonių apskaita bei ją apibrėžiančios bendrosios taisyklės. Visas įmonių turtas atsispindi įmonių finansinėse ataskaitose.
Viena iš pagrindinių įmonių finansinių ataskaitų galime įvardinti balansą, jo sudarymo dieną įmonės turtas matomas tiksliausiai. Balanse nurodoma turto vertė nebūtinai yra reali. Ypač stipriai gali skirtis ilgalaikio turto, įgyto seniai ir apskaitomo įsigijimo verte bei nusidėvėjimu, vertė.
Apskaitoje reikšmingas ūkio turto klasifikavimas pagal naudojimo laiką ir pobūdį. Materialusis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.
Įmonių apskaitoje galime klasifikuoti turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Šie du terminai kontrastingi vienas kitam. Ilgalaikis turtas - toks, kurio per vienerius metus negalima paversti į pinigus. Dažniausiai ilgalaikio turto sąvoka apima žemę, įrangą, autorines teises bei kitas ilgalaikes investicijas.
Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurio tarnavimo laikas yra trumpesnis nei vieneri metai. Trumpalaikis materialusis turtas - turtas, kuris naudingai eksploatuojamas ne ilgiau negu vienus metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už Vyriausybės nustatytą ilgalaikio materialiojo turto vertę. Taip pat trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę.
Turtas trumpalaikiu laikomas ne ekonomine prasme, bet kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina.
Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie pavyzdžiui naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui.
Dažniausiai trumpalaikis turtas išreiškiamas grynaisiais pinigais, trumpalaikiais indėliais bankuose, o taip pat - atsargomis, mažą vertę turinčiu inventoriumi, kuris negali būti priskiriamas ilgalaikiam turtui dėl mažos įsigijimo vertės.
Yra išskiriamos keturios pagrindinės trumpalaikio turto kategorijos:
- Pinigai ir jų ekvivalentai.
- Trumpalaikės investicijos.
- Gautinos sumos.
Šis trumpalaikis turtas apima visus kompanijoje esančius grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus, pavyzdžiui: grynieji pinigai, trumpalaikiai indėliai banke, trumpalaikės investicijos (obligacijos, pinigų rinkos fondai ir kiti vertybiniai popieriai, kurių galiojimo terminas yra mažesnis nei vieneri metai).
Trumpalaikės investicijos yra nukreiptos į mažai rizikingas ir labai likvidžias finansines priemones. Šias investicija galima greitai paversti grynaisiais pinigais.
Pinigai ir jų ekvivalentai yra naudojami atsiskaityti su klientais, grąžinti skolas, sumokėti palūkanas ir mokesčius, įsigyti žaliavas, atnaujinti įrangą, vykdyti kompanijos plėtrą ir t.t.
Svarbu atkreipti dėmesį, ar pinigai ir pinigų ekvivalentai stipriai viršija įsipareigojimus. Paprastai investuotojus ypač traukia kompanijos, kurios turi sukaupusios daug grynųjų pinigų, tačiau nemoka dividendų. Tokios kompanijos turi didelį plėtros potencialą ir yra saugi užuovėja netgi krizės metu. Dideli pinigų rezervai yra ženklas, kad kompanija veikia sėkmingai. Netgi galima sakyti, kad kompanija dirba taip sėkmingai, kad net nespėja gautų pinigų tinkamai reinvestuoti.
Kita vertus, dideli grynų pinigų rezervai gali reikšti, kad kompanija nebeturi kur plėstis arba kompanijos vadovybė nėra pakankamai sumani, kad galėtų vykdyti tolimesnę plėtrą ir sėkmingai įdarbintų pinigus. Sąžininga kompanija tokiais atvejais investuotojams išmoka dividendus arba supirkinėja savo akcijas.
Jeigu kompanijos įsipareigojimai yra didesni už pinigus ir jų ekvivalentus, verta atkreipti dėmesį į kompanijos likvidumą - t.y. ar ji sugeba be vargo grąžinti skolas. Jeigu kompanija neturi grynųjų pinigų skoloms padengti ji gali bankrutuoti.
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra neapmokėtos sąskaitos, kurias kompanija pateikė savo klientams už parduotas prekes ir paslaugas ir už kurias klientas turi atsiskaityti per metus.
Kitaip tariant, gautinos sumos yra pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytos pajamos, už kurias dar nėra sumokėti grynieji pinigai. Gautinos sumos - tai pinigai, kuriuos kompanija tikisi gauti iš savo klientų, tačiau visuomet yra tikimybė, kad ne visi klientai pilnai atsiskaitys.
Gautinos sumos, kurių kompanija nebesitiki atgauti vadinamos „abejotinomis gautinomis sumomis“.
Svarbu atkreipti dėmesį į kompanijos gautinų sumų ir pardavimų ryšį. Jeigu gautinos sumos didėja daug greičiau nei pardavimai, tai reiškia, kad kompanijai nesiseka surinkti pinigų iš savo skolininkų.
Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje.
Trumpalaikio Turto Skirstymas
Trumpalaikis įmonės turtas skirstomas į:
- Trumpalaikį finansinį turtą
- Trumpalaikis nefinansinis turtas.
Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.
Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.
Trumpalaikio Turto Rodikliai
Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą, jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.
Svarbūs rodikliai:
- Dabartinis koeficientas - matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
- Greitasis koeficientas - pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
- Grynųjų pinigų rodiklis - matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:
- Grynieji pinigai;
- Pinigų ekvivalentai;
- Trumpalaikės investicijos;
- Gautinos sumos;
- Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
- Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).
Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.
Atsargų Apibrėžimas ir Vertinimas
Atsargos trumpalaikis turtą sunaudojame per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą.
Pavyzdžiui, trumpai apibendrintos atsargų grupės pagal pavyzdinį sąskaitų planą:
- 20 Atsargos
- 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės
- 202 Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai
- 203 Produkcija
- 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti
- 205 Biologinis turtas
- 206 Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
- 207 Nematerialusis turtas, skirtas parduoti
Įmonė, sudarydama sąskaitų planą, gali naudotis pavyzdiniu sąskaitų planu, tačiau turi galimybę ir turėti analitinių sąskaitų, kurios lengviau padėtų tinkamai įvertinti atsargas. Atsargų skirstymas smulkiau renkantis analitines sąskaitas kiekvienai atsargų rūšiai ne tik palengvina savikainos nustatymą, bet taip pat leidžia ir atskirai vertinti atsargas.
Pirktos žaliavos ir medžiagos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina, pridedant su įsigijimu tiesiogiai susijusias išlaidas, atėmus pirkimo metu suteiktas nuolaidas.
Produkcija ir biologinis turtas vertinamas pasigaminimo savikainą, t. y. visas išlaidas (sąnaudas), susidariusias gaminant ir parduodant produkciją (medžiagų, kuro, energijos, darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos aptarnavimo ir valdymo, administracinės, pardavimo ir kt.), arba tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, t. y. vertę, kurią nustato pardavėjas ir pirkėjas sandorio dieną įvertindami įprastines rinkos sąlygas.
Sudarant finansines ataskaitas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiama į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Į savikainą negali būti įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžintinas.
Atsargos, kurios įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos finansinių ataskaitų valiuta. Įmonė, įsigijusi atsargas užsienio valiuta, šių atsargų savikainą apskaičiuoja pagal pirkimo dieną galiojantį apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.
Atsargų Įkainojimo Būdai
Kad būtų galima apskaičiuoti sunaudotų, parduotų atsargų savikainą, atsargos apskaitoje yra įkainojamos pagrindiniais įkainojimo būdais:
- FIFO
- LIFO
- Vidutinės kainos
- Konkrečių kainų
Konkrečių kainų metodas tinka labai mažoms įmonėms arba įmonėms, kurios labai smulkmeniškai tvarko apskaitą, nes kiekvienas parduotas (sunaudotas) atsargų vienetas yra įkainojamas jo pirkimo pasigaminimo savikaina. Dažniausiai toks būdas naudojamas brangioms atsargoms, kurias lengva sekti parduodant.
Svertinio vidurkio metodas yra taikomas, kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios atsargos pirktos, pagamintos pirmiausia. Svertinio vidurkio būdas - parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama šių atsargų kiekį dauginant iš laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų kainų svertinio vidurkio. Vidutinė atsargų vieneto kaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų vertę dalijant iš jų kiekio. Ta pačia vidutine kaina įkainojamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos.
FIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos vėliausiai įsigytų atsargų įsigijimo savikaina. Šį metodą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo pirmiausia sunaudotos.
LIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal vėliausiai įsigytų atsargų kainą. Šį būdą galima taikyti tik tada, kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos) pirmiausia. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos pagal pirmųjų atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.
Atsargų Sunaudojimo Apskaitos Būdai
Registruojant apskaitoje atsargų sunaudojimą, galima pasirinkti vieną iš būdų: nuolat ir periodiškai. Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė - apskaitoje registruojamos visos pardavimo pirkimo ir pasigaminimo operacijos. Šis būdas dažniausiai taikomas nedideliems kiekiams atsargų, brangioms atsargoms. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatytant atsargų likutį ir pardavimų savikainą nereikia didelių pastangų. Atlikus inventorizaciją, likučiai yra sutikrinami, o atsiradusius trūkumus arba perteklius galima užregistruoti aiškiai žinant priežastis.
Periodiškai apskaitomų atsargų būdas - buhalterinėse sąskaitose registruojamos tik atsargų pirkimo operacijos. Norint nustatyti atsargų likutį, reikia atlikti inventorizaciją. Inventorizuojant nerastas atsargų kiekis laikomas parduotu, o tai ne visada atitinka tikrąją situaciją. Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal pirktų atsargų ir likučių duomenis.
Apskaičiuojant parduotų prekių savikainą, naudojama formulė:
Atsargų likutis laikotarpio pradžioje + per laikotarpį pirktos atsargos - atsargų likutis laikotarpio pabaigoje = per laikotarpį parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina.
Apibendrinus galima daryti išvadą, kad atsargos, nors ir laikomos trumpalaikiu turtu, bet yra labai svarbios įmonės veiklos tęstinumui.
Mažavertis Turtas
Šį kartą aptarsime mažavertį turtą ir jo apskaitą. Materialusis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris veikloje naudojamas ilgiau nei vieną apskaitos ciklą, paprastai ilgiau nei metus, ir jo vertė lygi arba didesnė už nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Toks turtas nudėvimas dalimis.
Trumpalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ne ilgiau kaip vienus metus ir jo įsigijimo vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę Šios vertės nesiekiantis turtas priskiriamas atsargoms. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto nurašomas į sąnaudas. Įsigytas mažavertis turtas registruojamas įsigijimo savikaina.
Dažnai kyla klausimas, ką daryti kai įsigyjamas turtas, kurio vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto vertę, tačiau naudojimo laikas ilgesnis nei vieni metai (pvz., kėdės, įrankiai ar pan.). Tai mažavertis turtas, todėl minimalios vertės nesiekiantys turto objektai, nepriklausomai nuo jų naudojimo trukmės ir svarbumo, turi būti priskiriami atsargoms (trumpalaikiam turtui). O pradėjus naudoti mažos vertės turtą, jis kaip ir visos atsargos, turi būti nurašytas į sąnaudas.
Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, t. y. kai turtas pradedamas naudoti veikloje, pradedamas skaičiuoti ir jo nusidėvėjimas.
Automobilių stovėjimo aikštelė - tai materialusis turtas, kuris paprastai yra ilgalaikis.
Jeigu spausdintuvai įsigyjami kaip atskiri turto vienetai, t. y. kaip savarankiški objektai, jie turėtų būti pripažįstami atskiru turtu.
Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas turtas gali būti nudėvimas tik apskaitoje.
Panaudos sutartimi išnuomoto ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas.
Jeigu įmonė 2011-2014 metais pastato nenaudojo, bet skaičiavo nusidėvėjimą, jis bus neleidžiami atskaitymai.
Koks turtas įmonėje yra laikomas ilgalaikiu turtu, sprendžia pati įmonė.
Jeigu įmonė įsigyja IT per pirmąjį pusmetį, nusidėvėjimas skaičiuojamas už visus metus.
Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti.
Kai įmonė yra labai maža, ji gali nesilaikyti PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo normatyvų.
Gamintojo nustatytas garantijos laikotarpis gali būti svarbus sprendžiant, kokį nusidėvėjimo normatyvą taikyti.
Nusidėvėjimo normatyvų keitimas pagal apskaitos standartus nėra laikomas apskaitos politikos keitimu.
Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai neriboja nusidėvėjimo metodų pasirinkimo galimybių.
Apskaičiuojant PM nėra svarbu, pagal kokius finansinės apskaitos reikalavimus yra tvarkoma įstaigos apskaita.
Finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus.
Apskaitoje ūkininkas nusidėvėjimo normatyvus nusistato pats, atsižvelgdamas į realų turto naudojimo laiką.
Įmonė gali suskirstyti turto grupes į pogrupius pagal objektyvius kriterijus ir taikyti skirtingus normatyvus.
Pailginti nusidėvėjimo normatyvą nepagerinus turto galima tik su VMI sutikimu.
Jeigu įmonė nori ištaisyti klaidą apskaitoje ir pataisyti nusidėvėjimo normatyvą, VMI leidimo nereikia.
Kadangi pastatas buvo pirktas pernai ir įmonė dar gali perskaičiuoti 2018 m.
Reikalavimo nurašyti iki 1 Eur vertės nusidėvėjusį ilgalaikį turtą nėra.
Dėl minimaliosios vertės keitimo kreiptis į VMI nereikės.
Skaičiuoti mašinų darbo valandas ir taip apskaičiuoti nusidėvėjimą įmonė galės tik apskaitoje.
Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Naujai įsigyto turto, kuris nebuvo pradėtas naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ.
Kai įmonė tam tikrą laiką nenaudoja IT, jo nusidėvėjimas PM apskaičiavimo tikslais paprastai neskaičiuojamas.
Pelno mokesčio įstatyme nėra numatyta jokių lengvatų ar specialių normatyvų nudėvint lenktyninį automobilį.
Automobilių, kuriuos įmonė ketina parduoti, nusidėvėjimas neturėtų būti skaičiuojamas.
Apskaitoje nudėvimas bet koks riboto naudojimo laiko turtas, net ir kultūros vertybės.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atidavus IT eksploatuoti (faktiškai pradėjus naudoti).
Esminės klaidos apskaitoje taisomos retrospektyviai.
Tik šiltuoju metų laiku naudojamo turto nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas visus metus.
Šis specialus sąvadų rinkinys yra skirtas Ilgalaikio turto klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie Ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pirkimą, pardavimą, lizingą ir nuomą, remontą ir esminį pagerinimą, perkainojimą, nurašymą, nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios temos.
Individualios veiklos turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis turtas- tai turtas, kuris naudojamas individualioje veikloje ilgiau kaip vienus metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už gyventojo nusistatytą kainą. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams per nusidėvėjimą, deklaravus tokį turtą deklaracijos FR0457 formoje. Iki veiklos vykdymo pradžios įsigyto trumpalaikio turto (pvz. įrankiai ir pan.) vertė negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Gyventojas 2010 m. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos atimamos lygiomis dalimis per laikotarpį, kuris atitinka Pelno mokesčio įstatymo (toliau- PMĮ) (2001-12-20 įstatymas Nr. IX-675, Žin., 2001, Nr. 110-3992) 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo normatyvą metais.
Jeigu ilgalaikis turtas priskiriamas individualios veiklos turtui ne tuo pačiu metu, kurį įsigytas, tada turi būti skaičiuojamas sąlyginis nusidėvėjimas, t.y. iš įsigijimo kainos atimama kainos dalis, kuri atitinka to turto amortizacijos per laikotarpį nuo turto įsigijimo iki turtas buvo deklaruotas kaip inividualios veiklos turtas, sumą. Ši suma apskaičiuojama vadovaujantis PMĮ 18 straipsnio 11 dalies nuostatomis.
Pardavus ar perleidus individualios veiklos ilgalaikį turtą leidžiamiems atskaitymams priskiriama tik ta šio turto įsigijimo kainos dalis, kuri nebuvo atskaityta iš individualios veiklos pajamų.
Leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik faktiškai nuvažiuotam ( siejamam su pajamų uždirbimu (gavimu) atstumui tenkantį degalų kiekį, neviršijantį pasitvirtinto norminio kiekio. Degalų sunaudojimo normas pasitvirtina pats gyventojas, atsižvelgdamas į gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis arba į kontrolines (bazines) kuro sąnaudų normas patvirtintas Automobilių kuro normų nustatymo metodika.
Kai, nuomojamo ilgalaikio turto remonto ir rekonstravimo išlaidos pailgina turto naudingo tarnavimo laiką, tai šio remonto ar rekonstravimo sąnaudos iš pajamų atskaitomos lygiomis dalimis per sutartyje numatytą to turto naudojimo laikotarpį. Jei sudaryta neterminuota sutartis- per PMĮ 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 36 mėnesiai.
Kai kurie auditoriai sako, kad trumpalaikis turtas į sąnaudas papuola pirkimo mėnesį. Ar galime nusipirktą pvz. telefono aparata uz 430 Lt mėnesio gale nurašyti į sąnaudas? Jeigu galime, tai ar privalome vesti kiekine trumpalaikio tuto apskaitą? Ar tiesiog nurašyti ir tiek?
Galima nurašyti iš karto (įstatymai leidžia), galima metų gale arba kai nebetinkamas (jeigu patys taip nusistatėte). Manau, kad akto reikia visais atvejais.
Mastom logiskai : operacija turi buti grindziama dokumentais. Uzpajamavot turta pgl. PVM S/F , nurasot- pgl. nurasymo akta, tuo labiau kad tai materialus daiktai.
tags: #istatymai #susije #su #trumpalaikiu #turtu