Kiek žmonių gali būti registruota prie buto Lietuvoje?

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas, leidžiantis asmenims oficialiai įregistruoti savo gyvenamąją vietą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje, kokie dokumentai reikalingi ir kokie apribojimai taikomi registruojant asmenis prie vieno buto.

Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka

Asmuo, norintis deklaruoti gyvenamąją vietą, turi pateikti nustatytos formos deklaraciją ir reikiamus dokumentus tiesiogiai atvykęs į deklaravimo įstaigą arba elektroniniu būdu. Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas, jis taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.

Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių negali pats atvykti į deklaravimo įstaigą, klausimą dėl tokio asmens deklaracijos priėmimo sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas arba jo pareigas vykdantis deklaravimo įstaigos darbuotojas, nuvykstant į šio asmens gyvenamąją vietą.

Asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą:

1. Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvoje, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.
2. Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir įgiję teisę gyventi Lietuvoje.
3. Užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, atvykę gyventi į Lietuvą ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.
4. Atvykę gyventi į Lietuvą užsieniečiai, nurodyti 3 punkte, deklaraciją pateikia per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį dokumentą.

Deklaravimo duomenų tikslinimas ir keitimas

Deklaravimo duomenys tikslinami ar keičiami, jeigu:

1. Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo (ir (ar) kartu gyvenančių jo šeimos narių) deklaravimo duomenis.
2. Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingus deklaravimo duomenis.
3. Pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui.
4. Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo.

Deklaravimo duomenų naikinimas

Deklaravimo duomenys naikinami, jeigu:

1. Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
2. Panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
3. Atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
4. Pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas.
5. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo.
6. Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą

Asmuo, deklaruodamas savo gyvenamąją vietą ir deklaracijoje pažymėjęs atitinkamą lauką apie pažymos gavimą, gauna pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Anksčiau savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pažymą gauna deklaravimo įstaigai, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pateikęs prašymą. Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu.

Paslauga sudaro galimybę asmeniui deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravimo įstaigoje, - seniūnijoje, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Deklaracijoje asmuo nurodo išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą. Deklaracija galios nuo nurodytos išvykimo datos tik tuo atveju, jei deklaracija pateikta prieš išvykstant.

Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai užpildytą išvykimo deklaraciją deklaravimo įstaigai (seniūnijai) pateikia asmeniškai tiesiogiai arba deklaraciją galima pateikti el. būdu portale ,,Elektroniniai valdžios vartai“.

Gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti atliekamas tik asmeniškai, už nepilnamečius vaikus gyvenamosios vietos deklaraciją teikia vienas iš tėvų, įtėvių, globėjų.

Asmenys, kuriems taikomos specialios sąlygos

Yra asmenų kategorijos, kurioms taikomos specialios gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygos:

• Benamiai.
• Asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie, sukakę 18 metų, išleidžiami iš vaikų globos institucijos ar palieka šeimyną ir neturi galimybės deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą.
• Asmenys, kuriems teismo nutartimi yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
• Asmenys, kurie yra laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose.
• Užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu.

Pažyma išduodama asmeniui, įtrauktam į GVNA apskaitą. Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, jeigu jie kartu gyvena toje pačioje savivaldybėje ir yra įtraukti į GVNA apskaitą.

Prašymas teikiamas raštu (tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į seniūniją, kurios teritorijoje asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, atsiuntus prašymą paštu ar per pasiuntinį), elektroniniais ryšiais seniūnijos specialisto, įgalioto rengti tokias pažymas, elektroninio pašto adresu, jei yra galimybė identifikuoti pareiškėją, arba per e. Paslaugos gavėjui pažyma išduodama ar motyvuotas neigiamas sprendimas įteikiamas tiesiogiai atvykus į seniūniją arba išsiunčiamas asmeniui jo nurodytu būdu: paprastu paštu, elektroniniu laišku, per e. pristatymo informacinę sistemą arba elektroniniu būdu - Elektroniniai valdžios vartai (( www.epaslaugos.lt).

Dėmesio! Elektroniniu būdu pateiktas prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.

Seniūnų atliekami notariniai veiksmai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus.

1. Tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti.
2. Liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą.
3. Liudija parašo dokumentuose tikrumą.

Seniūnijos gyventojams notarinių veiksmų atlikimo paslaugos suteikiamos nemokamai. Išduotus įgaliojimus bei parašo, dokumento nuorašų, išrašų tikrumą tvirtina seniūnas. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.

Dokumentai, reikalingi notariniams veiksmams atlikti:

1. Atitinkamos formos prašymas, kuriame nurodoma: pareiškėjo (fizinio asmens) duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, kontaktinis telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jeigu turima).
2. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (dokumento tipas, numeris, išdavimo ir galiojimo datos).
3. Pareiškėjo prašomas notarinis veiksmas (pvz.: patvirtinti įgaliojimą, liudyti dokumentų nuorašų ir išrašų tikrumą, parašo tikrumą dokumente).
4. Informacija, kad pareiškėjas yra supažindintas dėl asmens duomenų tvarkymo seniūnijoje.
5. Sutikimas, kad pareiškėjo duomenys būtų tikrinami Gyventojų registre ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.

Asmuo, kreipdamasis dėl tam tikrų notarinių veiksmų atlikimo, pateikia asmens dokumentą seniūnijos vyr. specialistei, kuri patikrina dokumento galiojimo datą, nustato asmens tapatybę ir jo gyvenamąją vietą. Taip pat nustatoma, kokio pobūdžio notarinis veiksmas pageidaujama atlikti, nes vadovaujantis LR Notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus. Tik tada atliekamas pagal kompetenciją galimas notarinis veiksmas, kuris registruojamas notariniame registre, patvirtinant paslaugos gavėjo parašu.

Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) išdavimas

Seniūnai, kurių teritorijoje bus vykdoma prekyba (teikiamos paslaugos), išduoda Leidimus prekiauti (teikti paslaugas) kioske, paviljone, iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos, batutų, pripučiamų atrakcionų, žaislų nuomos, cirko vaidinimų, laipynių, vandens pramogų parko paslaugų ir kitai veiklai, kuriai netaikomos Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatos.

Išduodamas leidimas gali būti elektroninis ir popierinis. Elektroninis leidimas išduodamas elektroninėmis priemonėmis per Licencijų informacinę sistemą.

Leidimai prekiauti (teikti paslaugas) renginių ir švenčių metu išduodami renginio ir šventės trukmės laikui.

Leidimai neišduodami prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas nuosavybės teise priklausančiose ar nuomojamose teritorijose, Vilniaus rajono prekyvietėse (turgavietėse). Prekiauti, teikti paslaugas išduodami atskiri leidimai atitinkamoje seniūnijoje.

Leidimas išduodamas pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams. Leidimas išduodamas laikotarpiui, už kurį sumokėta rinkliava.

Leidimo galiojimo panaikinimas

Leidimo galiojimas panaikinamas, jei:

1. Asmuo pateikia prašymą dėl leidimo galiojimo panaikinimo.
2. Paaiškėja, jog asmuo leidimui gauti pateikė neteisingus duomenis arba suklastotus dokumentus.
3. Asmeniui du kartus leidimo galiojimo metu už Prekybos ir paslaugų teikimo Vilniaus rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos.
4. Leidimo galiojimo metu buvo gauta pagrįstų skundų (pagrįstais laikomi tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos pažeidimus).
5. Vieta reikalinga savivaldybės poreikiams.

Duomenys apie išduotus, panaikintus Leidimus saugomi Vilniaus rajono savivaldybės Licencijų ir leidimų informacinėje sistemoje (LILIS).

Prašymą suteikti paslaugą galima pateikti tiesiogiai atvykus į seniūniją, registruotu laišku arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt).

Parengtas leidimas išduodamas asmeniui, tiesiogiai atvykus į seniūniją, registruotu laišku, elektroniniu laišku ar per e.

Paslaugos suteikimo trukmė: 1 d.

Turto registracija sugyventiniams

Santuokoje įsigytas ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip yra todėl, kad galiojančios LR Civilinio kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos.

Pagal šią sąlygą asmuo, pretenduojantis į kito sugyventinio vardu registruotą turtą, pirmiausiai turi įrodyti, jog tarp jų buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją nuosavybę. Skirtingai nuo santuokos atvejų, kuomet nėra svarbu ir (ar) kiek lėšų į bendrą turtą investavo kiekvienas iš sutuoktinių, nesusituokusių asmenų atveju į turtą pretenduojantis partneris privalo įrodyti, kiek tiksliai jis yra investavęs į konkretų turtą.

Kitaip nei santuokos atveju, kai galioja lygių dalių prezumpcija, reiškianti, kad įsigytas ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis (tai yra, po 1/2), sugyventinių atveju tokia prezumpcija negalioja. Atitinkamai asmuo, pretenduojantis į kito partnerio vardu registruotą turtą, taip pat turi įrodyti, kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) įnešė į konkretų turto objektą bei kiek tas indėlis pagerino šio objekto vertę ar sudaro šio objekto vertės.

Pavyzdžiui, jeigu buvo įsigytas būstas už 100 tūkst. eurų ir jis buvo registruotas vieno partnerio vardu, o kitas partneris įrodė, kad šio būsto įsigijimui pervedė savo partneriui 20 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris galėtų pretenduoti į 1/5 turto dalį.

Jeigu gyvenant kartu būstas buvo suremontuotas, remontas buvo atliktas bendru darbu ir abiejų partnerių lėšomis, o būsto vertė padidėjo iki 150 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris jau galėtų pretenduoti į 1/3 turto dalį (nes galėtų būti laikoma, kad jo investicija yra 45 tūkst. eurų (20 tūkst. eurų indėlis įsigyjant turtą bei 25 tūkst. eurų indėlis remontuojant turtą).

Situacija gali būti dar labiau komplikuota, jeigu vienas iš sugyventinių arba abu yra nenutraukę ankstesnių santuokų. Teismų praktikoje toks atvejis pasitaikė ne kartą, kai vienas iš sugyventinių pretendavo į kito sugyventinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas jų bendro gyvenimo metu, abiejų lėšomis ir darbu, tačiau jam nenutraukus ankstesnės santuokos.

tags: #istatymai #kiek #gali #buti #zmoniu #registruota