Šiais laikais, jei įmonė nori išgyventi tokiais konkurencingais laikais ji turi visad tobulėti, augti ir nesustoti vietoj. Tik tada gali įmonė pasiekti geriausius rezultatus ir patenkinti klientų poreikius. O,kad petenkintų klientų poreikius, vien tobulėti neužtenka. Reikia atsižvelgti į rinką, kaip įmonei pritraukti klientus, ką siūlyti, kokios būtų įmonės paslaugų kainos. Negalima užmiršti ir rizikos faktorių. Ne visada būna taip, kaip norima.
Veiksniai, įtakojantys įmonės veiklos rezultatus
Atliekant įmonių veiklos analizę ir nagrinėjant jos rezultatus, labai svarbus momentas yra identifikuoti veiksnius įtakojančius jų veiklos rezultatams bei nustatyti šių veiksnių įtakos laipsnius. Šis procesas yra būtinas siekiant paaiškinti praeities rezultatų dinamiką, o dar svarbiau vertinant veiklos perspektyvas bei pasirenkant strategiją ar priimant sprendimus lemsiančius veiklos rezultatus ateityje. Veiksnių, įtakojančių įmonės veiklos rezultatus yra begalė, tame tarpe ir tie, kuriuos įmonė pati pasirenka bei gali įtakoti, ir tie kurie visiškai nepriklauso nuo įmonės norų ar lūkesčių. Šių veiksnių visuma sudaro vidinę bei išorinę įmonės aplinką.
Pagal realiojo BVP (Bendrojo vidaus produkto) augimo tempus tokios ES valstybės, kaip Lietuva, Latvija ir Estija, pastaruoju metu gerokai viršija ES valstybes senbuves. Nemažesnį ekonominio augimo tempа demonstruoja ir kai kurios NVS šalys - Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Kazachstanas - kurios yra svarbios Lietuvos užsienio prekybos partnerės. Be to, užsienio prekybos augimas kelerius pastaruosius metus viršija BVP kilimo greitį. Toks spartus ir nuolat intensyvėjantis prekių judėjimas tarp valstybių, be abejonės, plečia Lietuvos krovinių vežėjų paslaugų poreikį. Dėl intensyvios tarptautinės prekybos bei palankios geografinės padėties transporto ir ryšių sektoriaus dalis Lietuvos ekonomikoje beveik du kartus viršija atitinkamą ES rodiklį, todėl mūsų ūkio struktūra labai palanki transporto sektoriaus plėtrai. Papildomo stimulo tam suteikė ir narystė ES, kuri teigiamai paveikė krovinių apyvartos rezultatus. Ypač ženkliai išaugo kelių transporto įmonių vežimai tarptautiniais maršrutais. Pastaruoju metu sparčiau nei į ES rinką auga prekių vežimas į Rytų šalis. Tačiau sparčiausiai plečiasi reeksporto srautai. Tokia tendencija labai palanki Lietuvos krovinių vežėjams, kadangi prekės įvežamos į Lietuvą, o po to vėl išvežamos.
Šiandienėmis itin įtemptos įvairių šalių įmonių konkurencijos aplinkybėmis būtina ieškoti naujų originalių sprendimų, pritaikyti verslo strategiją atsižvelgiant į naujus iššūkius. Šiems sprendimams pagrįsti, įgyvendinant darnaus verslo vystymosi, jo suderinimo su aplinka koncepciją, reikia kompleksinių tyrimų, iš jų - ir verslo makroaplinkos tyrimų (ir vertinimo), šie tyrimai tampa vis svarbesni dėl itin dinamiškų šios aplinkos pokyčių. Verslo makroaplinkos tyrimai padeda sumažinti nepalankią aplinkos pokyčių įtaką, o dažnai - ir panaudoti šiuos pokyčius (kaip atskleistas naujas galimybes) įgyjant (arba išsaugant) konkurencinį pranašumą.
Aptarnauti klientus - yra svarbiausias kiekvienos įmonės, kuri veža krovinius, tikslas. Į šiuos kausimus atsakymą galima rasti tik tada, jeigu kompanija padarys aplinkos ir vidinės veiklos auditą. Tiesa, vis dažniau atsiranda įvairiausių būdų, kaip efektyviau plėtoti verslą. Kad taip padarytų, reikia atsižvelgti į : Operacijų kontrolę, atsargų planavimą ir pozicionavimą, klientų aptarnavimą. Logistika gali būti vienas iš geriausių būdų, kaip padidinti kompanijos konkurencinį pranašumą. Apskaitos sistemos ir transportavimo sąnaudos. Logistikos ir kitų ekonominės veiklos sričių sąveika. Logistikos įmonė, norinti turėti glaudžius bei stabilius santykius su klientais, turi palaikyti su jais ryšį, taikyti nuolaidas, informuoti apie naujas paslaugas bei jų kainas. Asmeninis pardavimas yra pati brangiausia bendrovės rėmimo priemonė. Asmeninis pardavimas užtikrina bendravimą tarp paslaugų teikėjo ir kliento. Komunikacijos procesas - tai veiksmai, kuriais informacijos siuntėjas siekia paveikti jos gavėją ir sukelti pageidaujamą reakciją.
Įmonė UAB „ButviMa“ veikia tobulos konkurencijos rinkoje, dėl to, jog jos pagrindinė veikla yra Lietuvoje ir šioje šalyje bei kitose užsienio šalyse veikia begale įmonių, kurios užsiima ta pačia veikla, kaip „ButviMa“, t.y. krovinių gabenimu. UAB „ButviMa“ privalo bei tiekia visą išsamia informaciją apie įmonę bei jos veiklą. Lietuvoje viekia ganėtinai daug stambių krovinių pervežimo įmonių: „Vlantana“, „Girteka“, „Ars Shipping“. Dėl to, vartotojas turi didelį spektrą įmonių pasirinkimui. Kad pritrauktų kuo daugiau klientų, UAB „ButviMa“ kompanija stengiasi laikytis visų įmanomų standartų, kad klientas būtų patenkintas tiek su aptarnaujančiu personalu, tiek su vadovybe.
Ekonominės veiklos analizės metodai
Ekonominės veiklos analizė atliekama, taikant loginius, ekonometrinius, euristinius (psichologinius), grafinius, specifinius būdus. Jų pagalba išsiaiškinami priežastiniai-pasekminiai ryšiai, kuriais susiję gamybos veiksniai, atskleidžiamos ūkinių procesų tendencijos. Ekonominė informacija 6 įvertinama apdorojant įmonės gamybinius ir finansinius rodiklius. Nors šie rodikliai atspindi įvairius ūkinius procesus, tačiau jie tarpusavyje susiję. Todėl ekonominė informacija apdorojama, prisilaikant sisteminio požiūrio. Analizė padeda atskleisti ryšius tarp įvairių ūkinės veiklos pusių ir elementų. Sisteminei analizei atlikti naudojamasi ir gretutinių mokslų pasiekimais (buhalterinės apskaitos, vadybos, marketingo ir pan.).
UAB“ButviMa“ įsikūrė strategiškai patogioje geografinėje vietoje “A” klasės logistikos cėntre Vievyje, šalia automagistralės Vilnius - Kaunas-Klaipėda. Krovinių gabenimo maršrutai dažniausiai būna Europos Sąjungos šalys, įvairiais maršrutais. Kroviniai gabenami įvairiausiais maršrutais. Kliento prašymu, krovinius gabename ir ne Europos sąjungos šalyse, t.y. UAB „ButviMa“ šiuo metu siūlo A tipo muitinės sandėlių paslaugas. Sausų sandėlių plotas su tuneliniais stelažais - 1940 m2, vidinis aukštis - 9.50 m. , yra 3 iškrovimo / pakrovimo rampos. Taip pat įrengti dviejų kamerų 1450 m2 ir 1015 m2 ploto temperatūriniai sandėliai su 4 iškrovimo / pakrovimo rampomis. UAB „ButviMa“ naujai atidarytame logistikos centre siūlo krovininių automobilių, vilkikų bei skirtingų tipų puspriekabių vidaus ir išorės plovimo paslaugas. Plovyklos patalpose sumontuota šiuolaikiška aukštos kokybės plovimo įranga „Christ“ ir „Kranzle“, kuri suteikia galimybę plauti mašinas iki 5m aukščio ir 4m pločio.
Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Bendrovės valdymo organas yra administracijos vadovas. Bendrovės administracijos vadovas yra direktorius, kurį renka ir įstatymų nustatyta tvarka atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas. UAB „ButviMa“ direktorius vadovauja direktoriaus pavaduotojui bei darbų vykdytojui. Darbų vykdytojas yra visiškai nepavaldus direktoriaus pavaduotojui ir jis neturi jokios įtakos. Jų nesieja tas pats darbas, darbo tikslas.
UAB "ButviMa" veikla
UAB “ButviMa” užsiima daugiausiai krovinių gabenimu. Šiuo metu įmonėje yra 115 vilkikų ir 85 puspriekabės. Visos “ButviMa” transporto priemonės turi Europos bendrijos leidimus bei pati įmonė turi Civilinės atsakomybės draudimus pagal CMR ir TIR konvencijų reikalavimus garantuoja gabenamų krovinių saugumą.
- 2004 metai - Privataus kapitalo pagrindu įkuriama UAB „ButviMa“.
- 2007 metai- Pradedama veikla Norvegijoje.
- 2010 metai - Pradedamas intermodalinis transportavimas. Kompanijoje jau dirba 65 žmonės.
- 2013 metai - kompanijoje jau dirba 165 žmonės.
Kaip matyti, UAB „ButviMa“ automobilių parkas sparčiai didėja: nuo 15 vilkikų 2004 metais iki 115 vilkikų 2012 metais. UAB „ButviMa“ šiuo metu dirba apie 165 darbuotojai.
UAB “ButviMa” į transport rinką prisijungį 2004 metais. Kroviniai vežami visoje Europos Sąjungoj. Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Azerbaidžiane. Bendrovė perveža įvairius krovinius. Visi UAB „ButviMa“ gabenami kroviniai apdrausti CMR ir vežamų krovinių draudimu.
2013 m. bendrovė turėjo 6mln. grynojo pelno ir daugiau kaip 43 mln. Iš pateiktos diagramos galima spręsti, jog 3 metus įmonė sėkmigai vystė savo vieklą. Kiekvienais metais apyvarta vis didėjo. Nuo 2011 metų iki 2013 metų, apyvarta padidėjo 33 %.

Krovinių gabenimo maršrutai
2012 m. 45 % krovinių buvo pervežta Vakarų Europos valstybėse, 28 % Lietuvoje ir 27 % NVS šalyse. 2012 m. bendrovė glaudžiai bendradarbiavo su Vokietija, Italija, Estija, Latvija, Prancūzija, Belgija. 2012m. daug vežimų (387 reisai) buvo atlikta į Rusiją bei kitas ne Europos sąjungos šalis. Bendrovė užmezgusi glaudžius ryšius su prekybos atstovais tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.
Kiekviena transporto įmonė, teikianti krovinių gabenimo paslaugas, ypatingą dėmesį skiria maršrutams. Pagal Europos Transporto Ministrų konferencijos nutarimus, vairuotojų bendras kasdieninio vairavimo laikas tarp dviejų iš eilės kasdieninio poilsio periodų, vadinamas kasdieninio vairavimo trukme, negali viršyti 8 val. ir gali būti prailgintas ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę iki 9 val. Nepertraukiamo vairavimo trukmė negali viršyti daugiau kaip 4 val., išskyrus atvejus, kai vairuotojas neprivažiuoja tinkamos stovėjimui arba paskyrimo vietos, tokiu atveju vairavimo trukmę galima prailginti iki 30 min.

Vairuotojų darbo apmokėjimas
Įmonės finansiniai rodikliai skaičiuojami pagal balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis. Pagrindinis dokumentas finansiniai analizei atlikti yra balansas. Balansas rodo ataskaitinių metų ir dažniausiai praėjusių metų rezultatus. Tai įgalina nustatyti vieno ar kito rodiklio pasikeitimus ir padaryti atitinkamas išvadas. Vienoje balanso pusėje atvaizduojama turtas, kitoje nuosavybė. Būdingas balanso bruožas - turtas lygus skolintojų nuosavybės ir savininkų nuosavybės (kapitalo) sumai: Turtas = skolintojų nuosavybė + savininkų nuosavybė.
Balanso turtas - pinigais išreikšti ištekliai, kuriais disponuoja ir iš kurių gauna pelną įmonė. Turtas balanse gali būti skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Trumpalaikis turtas skirtas greitam sunaudojimui ir paprastai sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį. Jo vertė mažesnė nei ilgalaikio turto. Ilgalaikis turtas skirtas ilgam naudojimui. Jį gali sudaryti pastatai, žemė, įrenginiai, ilgalaikės investicijos, transporto priemonės ir t.t. Dar galima skirti ir nematerialų, kitaip tariant, neapčiuopiamą turtą. Tai gali būti licencijos, firminiai ženklai, intelektualiniai produktai ir t.t.

Ilgalaikis turtas
Bendrovės ilgalaikis turtas per paskutinius 3 metus padidėjo 35%. Pagrindinę ilgalaikio turto dalį sudaro materialusis turtas ir 2011-2012 m. jis vis didėjo. Pagrindinę materialiojo turto dalį sudaro pastatai, išperkamoji nuoma ir transporto priemonės. Pastatų procentinė dalis materialiajame turte 2011-2013 m. padidėjo 42%. Transporto priemonių procentinė dalis materialiajame turte 2011-2013 m. padidėjo 31,25% . Išperkamosios nuomos dalis materialiajame turte 2011-2013 m. padidėjo 61% iki 19,1%, Taip atsitiko todėl, kad pastaraisiais metais UAB „ButviMa“ labai padidino savo automobilių parka. Labai mažą bendrovės turto dalį sudaro nematerialus turtas. Jo dalis ilgalaikiam turte bei vertė 2011-2012 m.
Bendrovės trumpalaikis turtas lyginant 2011 ir 2013 m. padidėjo nuo 4 754 541 Lt iki 8 223 118 Lt (padidėjo 31,1%). 2011 m. trumpalaikio turto dalį (12,3%) sudarė atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys. To vertinti teigiamai negalima, tačiau per kitus 2 metus jų dalis ir vertė sumažėjo, ir tai yra teigiamas reiškinys. Tačiau 2013 metais jau sudarė tik 2,3 %. 2013 m. pagrindinę trumpalaikio turto dalį sudarė gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje (51,3%). Lyginant 2011 m. ir 2013 m.

Trumpalaikis turtas
Pagal įsipareigojimus galima susidaryti vaizdą iš kokių šaltinių yra finansuojama firmos veikla. Svarbiausi iš trumpalaikių įsipareigojimų yra trumpalaikės banko paskolos. Dar trumpalaikiai įsipareigojimai skirstomi į: skolas tiekėjams; kitas mokėtinas skolas; mokesčių atidėjimų ir nenumatytų išlaidų rezervus; kitus trumpalaikius įsipareigojimus.
Ilgalaikiais įsipareigojimais galima laikyti tokius, kurie atliekami tik praėjus vienam ataskaitiniam laikotarpiui. Patys pagrindiniai ilgalaikiai įsipareigojimai yra šie: ilgalaikės paskolos nekilnojamam turtui įsigyti; ilgalaikės paskolos gamybai; apmokėtinos obligacijos; mokėtini mokesčiai; kapitalinė nuoma. Nuosavas kapitalas arba nuosavos lėšos yra paskutinė balanso grupė. Jos labai priklauso nuo firmos funkcionavimo formos.
Kadangi, UAB “ButviMa” sėkmingai plėtojo savo paslaugas bei nuodugniai tyrinėjo rinką bei kitus veiksnius, kurie lemia paslaugų bei pelno didėjimą, nuo 2011m. iki 2013m. sėkmingai pastoviai įmonės turtas augo: 2012 m., palyginus su 2011-aisiais, jis išaugo 15,4% - nuo 12,65 mln. Lt iki 14,98 mln. Lt, 2013 m., palyginus su 2012-aisiais, - 19,3% - nuo 14,98 mln. Lt iki 18,5 mln. Lt.
Lizingas: Veiklos ir finansinis lizingas
Lizingas ar automobilio pirkimas – Dave'as Ramsey'is
Lizingas - tai populiarus finansavimo būdas, leidžiantis įmonėms ir asmenims naudotis turto, tokio kaip transporto priemonės, įranga ar nekilnojamasis turtas, nauda, nesinaudojant pilna nuosavybe. Rinkoje egzistuoja dvi pagrindinės lizingo rūšys: veiklos ir finansinis lizingas. Nors abu suteikia galimybę naudotis turtu, jie turi esminių skirtumų, susijusių su sąlygomis, rizikos paskirstymu, apskaita ir galutiniais turtu susijusiais sprendimais.
Veiklos lizingas
Veiklos lizingas, taip pat vadinamas operaciniu lizingu, yra lizingo forma, kurioje lizingo davėjas (turto savininkas) perduoda turtą laikinai naudoti lizingo gavėjui (nuomininkui) už reguliarią mokesčių sumokėjimą. Pagrindinė veiklos lizingo ypatybė yra ta, kad sutarties pabaigoje turtas grąžinamas lizingo davėjui. Tai reiškia, kad lizingo gavėjas nemoka už turto nusidėvėjimą ir nelaiko jo savo balanse kaip turto.
Finansinis lizingas
Finansinis lizingas, žinomas ir kaip kapitalinis lizingas, yra ilgalaikio turto nuomos sutartis, kurioje dauguma su turto nuosavybe susijusių rizikų ir naudos perduodamos lizingo gavėjui. Finansinio lizingo atveju mokėjimų suma paprastai apima visą turto vertę, o sutarties pabaigoje lizingo gavėjas dažnai turi galimybę įsigyti turtą mažesne, iš anksto sutarta verte. Dėl šių priežasčių finansinis lizingas apskaitoje dažnai laikomas turtu ir įsipareigojimu lizingo gavėjo balanse.
Nors veiklos ir finansinis lizingas yra du populiarūs turtų finansavimo metodai, jie turi aiškius skirtumus. Veiklos lizingas suteikia galimybę naudotis turtu trumpesniu laikotarpiu be nuosavybės teisių ir yra naudingas tais atvejais, kai turtas greitai nusidėvi arba yra reikalingas tik laikinai. Finansinis lizingas, kita vertus, yra panašesnis į pirkimą išsimokėtinai, suteikiant lizingo gavėjui daugiau atsakomybės ir galimybę galiausiai įsigyti turtą.
tags: #isperkamoji #automobilio #nuoma #vikipedia