Medinio namo apdaila yra svarbus etapas, lemiantis tiek estetinius, tiek praktinius sprendimus. Nors dauguma šiais laikais statomų medinių vasarnamių mažai kuo skiriasi nuo namų, kuriuose galima gyventi visus metus, vis dar gana dažnai diskutuojamas medinio sodo namo apšiltinimo klausimas. Todėl, prieš priimant sprendimą ir imantis šio proceso, siūlome gerai apsvarstyti ne tik medžiagų pasirinkimą, bet ir patį pastato šiltinimo poreikį.
Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, o sandari medienos konstrukcija jau savaime užtikrina puikią šilumos izoliaciją dėl specifinių, medienai būdingų savybių, vasarnamio šiltinimo poreikis tokiu atveju tampa minimalus. Kaip pastebima praktikoje, mediniuose sodo namuose dažniausiai apsiribojama krosnies įrengimu, kuri, esant teisingai namo izoliacijai, greitai įšildo visas namo patalpas ir šilumą išlaiko gana ilgai.
Vis dėlto, jei vasarnamyje laiką leidžiate ištisus metus arba paties medinio vasarnamio plotas yra gana didelis, vertėtų pagalvoti apie jo apšiltinimą. Tokiu atveju medinis namas taps ne tik gerokai sandaresnis, bet ir mažiau įšals žiemos metu.
Šiltinimo medžiagos ir būdai
Nors egzistuoja ne vienas medinio namo šiltinimo būdas, bene dažniausias ir gana lietuvių mėgstamas - ypač ekonomiškas šiltinimas poliesteriniu putplasčiu. Šiltinant vasarnamį šiuo paprastu būdu, specialios poliesterio plokštės yra tiesiogiai tvirtinamos prie medienos.
Gana paklausia medžiaga dėl savo išskirtinės kokybės pastaruoju metu namų šiltinime tampa poliuretanas, pasižymintis dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai. Medinio namo šiltinimas mineraline akmens vata galėtų būti dar vienas, už poliesterinį putplastį kur kas kokybiškesnis pasirinkimas, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad naudojant šį būdą papildomai bus reikalinga ir polietileno plėvelė, padėsianti sugerti sienai žalingus vandens garus.
Akmens vata ne retai keičiama ekovata, turinčia daugybę svarbių pliusų. Nors daugelis tiekėjų ekovatos varžą prilygina akmens vatos varžai, dėl akmens vatą sujungiančių siūlių, priešingai nei ekovatos naudojimo atveju, prarandamas ne mažas šilumos kiekis. Plaušinė medžiagos struktūra, būdinga akmens vatai, taip pat ne retais atvejais ima kaupti drėgmę, kuri bėgant laikui ardo namo sienas.
Priešingai nei akmens vata, purškiamoji ekovata išleidžia susikaupusį vandenį, o celiuliozė, iš kurios pagaminta ši, namo šiltinimui naudojama medžiaga, leidžia jai gerai prisitaikyti prie medienos paviršiaus.
Tiesa, kad ir kokį šiltinimo būdą nuspręstumėte pasirinkti, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šiluminę izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali persiskverbti per šiltinimo medžiagos pertvarą. Kuo žemesnė U vertė, tuo šilumos persiskverbs mažiau.
Atsižvelgiant į kiekvieno namo specifiką, individualaus namo šiltinimo procesui gali būti svarbūs saviti dalykai. Vis dėlto bene svarbiausias dalykas, kurį reikėtų įvertinti prieš šiltinant medinio namo sienas, yra tai, kad pastatytas namas sės bent keletą metų. Tokiu atveju labai tikėtina, kad namą šiltinant vos po jo pastatymo, priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos bus sugadintos.
Remiantis praktika, dažniausiai medinio namo sienos sėda apie 4-6% sienos aukščio, todėl šį atstumą derėtų įvertinti ir užsiimant šiltinimo darbais. Pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, po nusėdimo jos aukštis sumažės apie 20 cm.
Dar vienas svarbus aspektas šiltinant medinio namo sienas yra tai, jog visus įmanomus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, tokio proceso metu atsiranda ir puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui.
Kalbant apie šiltinimui naudojamų medžiagų pasirinkimą, kaip jau minėta anksčiau, egzistuoja ne vienas galimos medžiagos variantas. Tačiau, renkantis šiltinimo medžiagą, labiausiai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.
Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Ypač inovatyvi ir vis dažniau šiltinant ne tik medinių namų grindis naudojama medžiaga - poliuretanas. Ji pasižymi ne tik tuo, kad savyje sujungia šilumos, hidroizoliacines bei garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti. Medžiaga puikia sukimba su šiltinamu sluoksniu, o jos tankis užtikrina atsparumą apkrovoms. Nusprendus naudoti poliuretaną, grindys gana dažnai tiesiogiai juo apipurškiamos iš viršaus, taip stabdant šalto oro įsiskverbimą per grindis, jei šios nėra visiškai sandarios.
Jeigu svarstote apie kokybiškesnį apšiltinimą, rekomenduojame apsvarstyti putplasčio plokščių su frezuotu kraštu naudojimą.
Remiantis bendra praktika, stogo apšiltinimas dažniausiai prasmingas tik tuo atveju, jeigu namo antras aukštas yra naudojamos ar net gyvenamosios patalpos. Jeigu stogas naudojamas kaip paprasta palėpė, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o į lubų perdangų apšiltinimą. Bene dažniausiai lubų šiltinimui ir izoliacijai naudojama medžiaga - putplastis, kurio kaina iš esmės priklauso nuo šios medžiagos tankio.
Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais. Jei kalbame apie medinius, ne ypač puikios būklės langus, galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas.
Dar vienas galimas variantas - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą.
Kalbant apie duris - ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko duris, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.
Kaip jau įprasta, bet kokie statybos darbų kaštai labiausiai priklauso nuo darbams naudojamų medžiagų, ne išimtis ir medinio namo šiltinimas.
Medinio fasado apdaila
Medinis fasadas - tai pastato išorinė sienų apdaila, pagaminta iš medienos arba jos gaminių. Šis sprendimas yra itin populiarus tiek tradicinėje, tiek šiuolaikinėje architektūroje dėl savo natūralumo, estetikos ir ekologinių savybių.
Medinių fasadų tipai:
- Horizontalios lentelės: Vienas populiariausių medinių fasadų tipų.
- Vertikalios lentelės: Suteikia pastatui elegantišką ir modernų dizainą.
- Skandinaviškas stilius: Fasadai sudaryti iš lentelių, kurios yra pasvirusios, primenančios žaliuzes.
- Medžio plokštės: Tokios kaip fanera ar medienos kompozitai, suteikia fasadui minimalistinę ir modernią išvaizdą.
Pasirinkus tinkamą medinio fasado tipą, galima pabrėžti pastato unikalumą ir pritaikyti fasadą pagal individualius poreikius.
Medinio fasado privalumai:
- Natūralumas ir estetika.
- Praktiškumas.
- Galimybė kurti unikalius architektūrinius sprendimus.
Medinio fasado trūkumai:
- Reikalauja priežiūros.
- Gali būti veikiamas aplinkos sąlygų.
Medinio fasado kaina gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos medienos rūšies, montavimo sudėtingumo ir apdailos sprendimų. Medinio fasado pasirinkimas dažnai priklauso nuo biudžeto ir estetinių prioritetų.
„Fortex“ apdailos įrengimo demonstracija
Ventiliuojamas fasadas
Šią dieną, kaip viena iš pranašiausių laikoma ventiliuojama fasadų sistema. Ventiliuojamieji fasadai dažniausiai pasirenkami statant komercinės, visuomeninės paskirties pastatus, tačiau jie puikiai tinka ir gyvenamiesiems namams. Pakabinami karkasai gali būti naudojami norint įrengti ventiliuojamą fasadą. Tiesiai prie jų tvirtinamos apdailos medžiagos.
Karkasui gaminti naudojami cinkuotas arba nerūdijantis plienas, aliuminis ar net mediena. Ventiliuojamas fasadas leidžia pagerinti oro cirkuliaciją ir drėgmės judėjimą. Vienas ryškiausių ventiliuojamo fasado privalumų yra energinis efektyvumas. Taip pat tarp šios dangos ir izoliacinio sluoksnio suformuojamas oro tarpas, kuris sukuria šilumos barjerą.
Ventiliuojami fasadai taip pat puikiai žinomi dėl atsparumo drėgmei. Oro tarpas leidžia greičiau išgaruoti drėgmei ir užkerta kelią pelėsio bei grybelio susidarymui, kurie gali pažeisti konstrukciją ir kelti pavojų sveikatai. Vanduo ir sniegas nuteka žemyn, todėl nesusidaro sąlygos kauptis kondensatui.
Kitas ventiliuojamų fasadų privalumas yra jų estetinis patrauklumas. Tokio tipo konstrukcija leidžia naudoti įvairias medžiagas ir apdaila, todėl galima sukurti unikaliu dizainu išsiskiriančius pastatus. Taip pat ventiliuojamas fasadas atlieka apsauginio ekrano nuo saulės funkciją - tiesioginė šiluma negali skverbtis per išorinę sieną.
Kiti privalumai yra gera garso izoliacija bei paprastas montavimas, nepriklausantis nuo oro sąlygų. Išorinė danga, naudojama ventiliuojamo fasado užbaigimui, dar kitaip vadinama ekranu nuo lietaus.
Ventiliuojamo fasado sistema susideda iš dviejų skirtingų fasado sluoksnių, kuriuos skiria oro tarpas. Šis tarpas neleidžia prasiskverbti lietaus vandeniui ir išsklaido vandens garus iš vidaus į išorę. Tai veikia kaip kamino efektas - oro slėgis padidėja, todėl oro srautas juda aukštyn. Taip iš laikančiosios sienos ir termoizoliacinės medžiagos pasišalina kondensatas ir drėgmė.
Projektuojant fasado konstrukcijas su oro (ventiliaciniu) tarpu svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą, kuri užtikrintų efektyvią ir netrukdomą oro cirkuliaciją visame sienos paviršiuje. Oro tarpo plotis turėtų svyruoti nuo 40 iki 100 mm. Vakarų Europos šalyse jis paprastai siekia 25-50 mm.
Akmens vata dažnai profesionalų siūloma kaip geriausia termoizoliacinė medžiaga ventiliuojamam fasadui apšiltinti dėl keleto savybių. Pirma, akmens vata pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis. Antra, akmens vata yra nedegi ir turi aukštą lydymosi temperatūrą, o tai sumažina gaisrų riziką. Taip pat akmens vata garsėja puikiomis garso izoliacinės savybės. Galiausiai akmens vata pasižymi dideliu garų pralaidumu ir yra atspari drėgmei.
Šiltinimo medžiagos sluoksnio storis parenkamas atsižvelgiant į laikančiojo karkaso medžiagų tipą. Norint priimti geriausią sprendimą renkantis termoizoliacinę medžiagą, būtina pasikonsultuoti su ekspertais.
Apdailos medžiagos ventiliuojamam fasadui:
- Mediena ir termomediena: Suteikia fasadui natūralumo ir estetinio grožio. Pasižymi termoizoliacinėmis savybėmis.
- Skarda: Viena lengviausių dangų, todėl ją sąlyginai paprasta montuoti.
- Keramikos apdaila: Renkasi tie, kuriems svarbus solidus įvaizdis. Keraminės ar akmens masės plytelės išsiskiria savo spalvų ir formų pasirinkimu.
- Plastikinės dailylentės: Įprastai pasirenkamos mediniams ar karkasiniams namams su ventiliuojamu fasadu.
Lietuvoje populiariausia fasado apdaila yra tinkas, HPL plokštės, klinkerio ar jo imitacijos, plytų apdaila ir medinės dailylentės.
Medienos apsauga
Mediena - bene labiausiai aplinkos sąlygų veikiama medžiaga, todėl renkantis medines dailylentes reikia nusiteikti, kad fasadą neišvengiamai teks valyti, šalinti samanas ir kerpes, taip pat impregnuoti. Įprastai medieną reikia atnaujinti bent kas 5-10 m.
Fasado apdailai rekomenduojama rinktis dailylentes šiurkščiu paviršiumi, nes tokia mediena geriau įgeria apsaugos priemones, dažus ir, lyginant su obliuotomis lentomis, ilgiau išsilaiko. Pagal standartą išorės apdailai skirtos lentos turi būti 14-16 proc.
Kad fasado priežiūrai nereiktų skirti daug laiko ir pinigų, medienos apsaugai geriau naudoti geros kokybės impregnantus ir dažus.
Remmers HK-Lasur 3in1 - impregnantas, gruntas ir dažai viename. HK-Lasur lazūra mediena dengiama dviem sluoksniais - pirmą kartą teptuku iš visų pusių dengiamos nesumontuotos dailylentės, antrą sykį dažomas įrengtas fasadas. HK-Lasur lazūra padengtos medinės dailylentės nepaslepia medienos natūralumo.
Speciali lauko medienai skirta lazūra giliai įsigeria į medienos poras ir apsaugo praktiškai nuo visų neigiamai medieną veikiančių faktorių, turi hidrofobizuojančių savybių - t.y., lazūra apdorotas paviršius atstumia vandenį, neleisdamas jam įsigerti. Taip pat saugo medieną nuo dumblių apnašų, pelėsinių grybelių, vapsvų. Labai patogu tai, kad vėliau ta pačia lazūra galima atnaujinti fasadą jo nešveičiant - tiesiog užtepti kitą sluoksnį.
Jeigu architektūrinis sprendimas reikalauja medinį fasadą padengti vientisa spalva, irgi reiktų rinktis geros kokybės dažus, vieni tokių - Remmers Rofalin Acryl. Tai gero dengiamumo matiniai vandeniniai dažai, dengiami dviem sluoksniais ant IG-10-Imprägniergrund IT nugruntuoto paviršiaus.
Ilgalaikę apsauginę plėvelę sudarantys Remmers Rofalin Acryl lauko medienos dažai nesilupa ir nesisluoksniuoja.
Prie medinės fasado apdailos dažnai derinama medinė terasa. Pflege-Öl - tai linų sėmenų aliejaus pagrindo alyva, giliai įsigerianti į medieną ir reguliuojanti drėgmę. Medienos atnaujinimui ta pačia alyva nebūtina paviršiaus šlifuoti.