Vienas iš sunkiausių dalykų mokantis naujos kalbos yra išmokti gramatikos taisykles. Iš pirmo žvilgsnio mokantis anglų kalbos gali atrodyti, kad pati sudėtingiausia užduotis - išmokti visą tą galybę laikų. Tačiau net ir patys anglakalbiai sunkiai atpažįsta visus pagrindinius 12 veiksmažodžių laikų. Mokantis anglų kalbos, svarbu susipažinti su pagrindiniais anglų kalbos veiksmažodžių laikais ir gramatika. Jeigu esate pradedantysis ir nežinote nei vieno laiko - neišsigąskite. Jei manote, kad išmokti anglų k. laikus - ypač sunku, prisiminkite tris pagrindines laiko dimensijas : praeitį, dabartį ir ateitį. Tai anglų k. sakinyje tiesiog parodo žodeliai „is/are“, „was/were“ bei „will“.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines veiksmažodžių rašybos taisykles, kurios padės taisyklingai rašyti veiksmažodžių formas įvairiais laikais.
Bendrieji Rašybos Principai
Lietuvių kalbos rašyba pagal vyraujantį raidžių vartojimo principą yra morfonologinė, arba morfologinė, bet yra ir fonologinės bei istorinės (tradicinės, daugiausia balsių rašyba) rašybos elementų. Bendrinėje kalboje fonetiniu principu daugiausia grindžiama ilgųjų ir trumpųjų balsių rašymas.
Balsių Rašyba
Lietuvių kalbos trumpieji ir ilgieji balsiai i, u, y, ū paprastai rašomi taip, kaip tariami, t. y. remiantis fonetiniu rašybos principu: Būti buvo ir pražuvo. Balsius i ir y, u ir ū žodžių šaknyje paprastai rašome taip, kaip tariame: kitas, riksmas, vyras, Vytas, muša, durys, mūšis, krūvis.
Vienų veiksmažodžių pagrindinių formų šaknies balsiai kinta, kitų - nekinta. Plačiau apie balsių i, u ir y, ū rašybą žr.:
- Priešdėlių rašyba
- Linksniuojamųjų kalbos dalių priesagų rašyba
- Veiksmažodžių priesagų rašyba
Vartojami tam tikri ženklai žymėti ilgiesiems ir trumpiesiems balsiams i, y, u, ū, kurie kaitaliojasi tų pačių žodžių formose (pvz., veiksmažodžių šaknyse: lýti, lỹja, ljo, psti, pùčia, ptė; vardažodžių galūnėse: trỹs - trs, gardùs - gárdūs) arba tą pačią šakninę morfemą turinčiuose žodžiuose (pvz., pasùkti - pósūkis, brsti - bryd).
Neretai tais ženklais žymimi ilgieji ir trumpieji balsiai skiria žodžių reikšmes (pvz., lpa ‘burnos angos kraštas’ ir lùpa ‘muša’; lýnas ‘žuvis’ ir lnas ‘augalas’), priesagas: ‑imas ir ‑ymas, ‑ilis ir ‑ylis, ‑ilas ir ‑ylas, ‑(i)ukas ir ‑(i)ūkas (plg. kláusimas < kláusti, klaũsymas < klausýti). Ilgiesiems ir trumpiesiems kirčiuotiems balsiams a, e atviruose skiemenyse žymėti tam tikrų raidžių nėra, prireikus jų ilgumas ar trumpumas gali būti žymimas kirčio ir priegaidės ženklais (pvz., mãno, màno, nèšti, nẽša, sèkti, sẽka).
Priebalsių Rašyba
Jo principo laikomasi tik rašant priebalsius (tarmėse daug įvairiau). Pvz., rašoma sèkti, jei sẽka; sègti, jei sẽga, t. y. jei stipriojoje pozicijoje (prieš balsį) yra k, rašoma k, jei - g, rašoma g.
Morfologinis Principas
Lietuvių kalbos rašyba yra saikingai morfologinė: pvz., morfologiškai reiktų rašyti nešsiu, bet laikantis fonetinių principų rašoma nešiu; vietoj segk, rašoma sek. Remiantis morfologiniu principu rašomi priešdėliai iš‑, už‑ sandūroje su atitinkamu ar panašiu šaknies priebalsiu. Priešdėlio priebalsis visada rašomas, nors ne visada tariamas: iššóko [išóko], užšãlo [ušãlo]).
Tradicinis (istorinis) Rašybos Principas
Remiantis tradiciniu (istoriniu) rašybos principu nosinėmis raidėmis ą, ę, į, ų žymimi ilgieji balsiai, kilę iš dvigarsių: ą < an, ę < en, į < in, ų < un. Kai kurių balsių ilgumas žymimas dvejopai: y, į, ū, ų. Nosinėmis raidėmis ą, ę žymimi tik iš dvigarsių kilę ilgieji balsiai.
Nosinės raidės dažniausiai rašomos galūnėse, rečiau šaknyse (nosiniai balsiai). Tradiciniu principu pagrįstas minkštųjų priebalsių žymėjimas raide i (pvz., miaũkti, kiùrti), j rašymas žodžio pradžioje (pvz., jiẽ, Jiẽznas) arba nerašymas (pvz., Ievà, ieškóti). Simboliniu principu pagrįstas didžiųjų raidžių rašymas (plg.
Veiksmažodžių Laikai ir Rašyba
Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje.
Esamasis Laikas
Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“. Šis laikas vartojamas apibūdinti veiksmams, kurie vyksta tuo momentu, kai apie juos kalbama, pavyzdžiui: eina, žaidžia, važiuoja. Rašant esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikia?“, kyla problemų rašant galūnes.
Dažnai šių veiksmažodžių pabaigoje girdime e, tačiau jie visada turi baigtis su -a arba -ia. Jei veiksmažodyje galūnė yra po j raidės, ji visada baigiasi -a. Jei po minkštojo priebalsio girdime e, galūnė turi baigtis su -ia.
Būtasis Kartinis Laikas
Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs. Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.
Būtasis Dažninis Laikas
Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį. Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat. Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai turi priesagą -dav-, kuri, susidūrusi dusliaisiais priebalsiais, pakeičia jų tarimą į skardžiuosius.
Rašant tai kelia problemų: pavyzdžiui, šuo „bėkdavo“ ar „bėgdavo“? Norint šio laiko veiksmažodžius parašyti teisingai, juos paprasčiausiai reikia pakeisti kita jo forma, kurioje jis neturi šios priesagos ir skamba aiškiau.
Būsimasis Laikas
Būsimasis laikas nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”. Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš. Vienas iš sunkumų, kylančių rašant šiuos veiksmažodžius, yra tai, kad priebalsiai supanašėja.
Pavyzdžiui, kyla klausimas - medis „augs“ ar „auks“? Norint suprasti, kuri priebalsė turi būti rašoma, reikia žodį pakeisti kita jo forma, kurioje jis skamba aiškiau. Jei norime iš veiksmažodžio bendraties padaryti būsimąjį laiką, gali kilti abejonių, kada balsės sutrumpėja, o kada lieka ilgos.
Pavyzdžiui, lietus „lis“ ar „lys“? Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir prieš priesagą -ti yra balsės y arba ū, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės sutrumpėja. Pavyzdžiui: būti - bus, kliūti - klius, lyti - lis, gyti - gis. Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir tarp priesagos -ti bei balsių y arba ū yra priebalsė, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės lieka tokios pačios ir nesutrumpėja.
Kai prieš bendraties priesagą -ti yra priesaga -y, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose balsė ynesutrumpėja.
Veiksmažodžio laikai
Nors kartais gali būti sunku pasirinkti tinkamą laiką arba parašyti be klaidų, svarbu atsiminti, į kokius klausimus atsako kiekvienas laikas ir šias svarbiausias rašybos taisykles.
Šis rašybos ir klaidų tikrinimo įrankis yra neįtikėtinai paprastas naudoti ir nereikalauja daug veiksmų norint gauti tikslius rezultatus. Tai dar viena priežastis, kodėl programine įranga patogu naudotis studentams. Niekada nesusidursite su trikdžiais taisydami rašybos ar gramatikos klaidas.
Nemokamas Rašybos Tikrinimo Įrankis
Technologijoms tobulėjant, mūsų gyvenimas lengvėja. Mūsų rašybos tikrinimo įrankis sukurtas taip, kad padėtų jums sudaryti nepriekaištingus rašto darbus net ir tada, kai jums trūksta laiko. Svarbiausia, juo naudotis yra visiškai nemokama. Jums niekada nebus taikomi jokie papildomi mokesčiai už naudojimąsi nemokama internetine rašybos tikrinimo platforma.
Naudodami šį nemokamą gramatikos tikrinimo įrankį galite nuskaityti savo tekstą ir rasti visas padarytas klaidas. Reguliarus rašybos tikrinimas ir teksto klaidų taisymas gali padėti surasti ne tik dažnas gramatikos problemas. Mūsų internetinis rašybos tikrinimo įrankis sukurtas taip, kad kiekvieną kartą gautumėte tikslius rezultatus. Teksto kokybės ir tikslumo palaikymas yra pagrindinis mūsų tikslas.
Ar kada nors išsiuntėte svarbų el. laišką ir po akimirkos supratote, kad pamiršote atlikti rašybos tikrinimą ir praleidote klaidą pačioje pirmoje eilutėje? Rašyba.lt yra daugiau nei klaidų tikrinimas. Tai išsami rašymo priemonė, padedanti rašyti aiškų, nepriekaištingą tekstą, kuris sužavės jūsų skaitytojus.
Pastebėta, kad rašybos mokymo verbalumas, t.y. paaiškinti žodžiais, ne visada pakankamai efektyvus. Rašybos mokymo verbalumas, t.y. paaiškinti žodžiais, ne visada pakankamai efektyvus. turi išlavintą regimąją atmintį. čia pateikiami lentelių ir schemų pavidalu. savo loginio mąstymo galimybes. įvairovė. pačiais kalbos faktais. klysta. Nemažai tokių žodžių pateikta pastabų skyreliuose. garsų žymėjimas raidėmis ir pan. požemes, kur rašantieji dažnai klysta. galimų skyrimo ar neskyrimo atvejų. rekomenduojama žinoti ir mokėti, skyrybos klaidų žymiai sumažėtų. (Vilnius, 1994). aiškios ir konkrečios taisyklės, o kai kurių ir visai nėra. kt. atkreiptas dėmesys į intonacinio brūkšnio vartojimą. į lietuvių kalbos mokymo reformos tendencijas, t.y. 1. rėžti - „aštriu įrankiu dalyti, pjauti“. 2. Reikia mokėti skaityti žodžius reikšminėmis dalimis. kurios suvokimas leidžia be klaidų parašyti tą žodžio dalį. neskiriant tų reikšminių žodžio dalių. beveik nekelia sunkumų besimokantiems. eitumėte, bąlančiuosiuose. žodžiai. bus ieškomoji morfema. laiko trečias asmuo (eis, neš) ir liepiamosios nuosakos vns. žodis. daiktavardis padarytas iš būt.k.l. veiksmaž. ir II asmenuotės veiksmaž. būt.k.l. 3. važiuotas, girdėtas (dal.) ir t.t. - išvestinių veiksmažodžių formų (dal., padal., pusdal. 4.
Ypač nuo galimų klaidų saugo rašytinio nagrinėjimo įgūdžiai. reikalingi tiems, kurie neturi fonetinės klausos, t.y. skyryba, po to gilintis į vientisinio sakinio skyrybos taisykles. mokymosi būdas - skyrybinis nagrinėjimas. klaidų rūšis. vadinasi, rašančiajam trūksta žinių ir mokėjimų. įtvirtinti. akylas ir nepastebi rašybos (skyrybos) skirtumų. dažniausiai net negiminingas rašybos (skyrybos) taisykles. rašybos, ir skyrybos. klasei“ (Kaunas, 1993). pratimų: reikia ištaisyti tekste paliktas klaidas.
Veiksmažodis - kaitoma kalbos dalis, turinti gana sudėtingą nuosakų, laikų kaitybos ir asmenavimo sistemą.