Vandentiekio avarijos daugiabučiuose - kasdienybė, gyventojams sukelianti daug streso, nepatogumų ir finansinių nuostolių. Apsidraudę būstą, namų turtą ar automobilį, dažniausiai neplanuojame, kad draudimu teks pasinaudoti, tai yra, kad draudimo laikotarpiu patirsime žalą. Tačiau įvykus nelaimei turimas draudimo polisas atlieka savo paskirtį - padeda sureguliuoti žalą ir amortizuoja dėl jos patirtus kaštus.
Draudikai paskaičiavo didžiausias turto žalas per paskutiniuosius 10 metų ir sudarė didžiausių gyventojų turto žalų sąrašą bei išskyrė jų priežastis. Apliejimas vandeniu - santykių su kaimynais išbandymas. Prieš penkerius metus Panevėžyje, trūkus vandentiekio vamzdžiui vonioje, buvo sugadintos buto grindys ir aplieti kaimynai, taip pat apgadintas pastarųjų turtas. Apie įvykį buvo pranešta avarinei tarnybai. Žala siekė 17 063 eurus.
#1 Nusipirkome Butą - Mūsų Naujas Gyvenimo Iššūkis
„Kai trūksta vamzdžiai ir butas apliejamas, žala padaroma ne tik to buto savininkams, bet ir kaimynams, įsikūrusiems žemiau, tad žala išauga. Kaip juokaujame, tokie įvykiai kartais negrįžtamai sugadina ir kaimynų santykius. Apliejimų metu labiausiai kenčia grindys, lubos ir sienos, taip pat baldai. Nutikus tokiai nelaimei rekomenduojame kuo skubiau kviesti avarinę tarnybą ir bandyti kuo skubiau sumažinti žalą“, - akcentuoja K. E. Karpova.
Civilinės atsakomybės draudimo svarba
Civilinės atsakomybės draudimas apsaugo tokiais atvejais, kai dėl asmens padarytos žalos padengiamos išlaidos tretiesiems asmenims.Pavyzdžiui, jei trūksta skalbimo mašinos žarnelė ir apliejamas kaimyninis butas arba bute kilus gaisrui apgadinamas ir šalia gyvenančiųjų turtas. Štai kodėl svarbu turėti tinkamą draudimą.
Bendrasis civilinės atsakomybės draudimas apsaugo tokiais atvejais, kai dėl asmens padarytos žalos padengiamos išlaidos tretiesiems asmenims. Tokiomis aplinkybėmis kaimynai turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius. Štai kodėl svarbu turėti tinkamą draudimą.
Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, vandens nutekėjimas namuose sudaro net 95 procentus visų civilinės atsakomybės draudimo išmokų. Tarp dažniausiai būstuose pasitaikančių nelaimingų atsitikimų draudikai įvardina gedimus, susijusius su buitiniais prietaisais ir vandentiekio avarijas.
Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje civilinės atsakomybės draudimą turi 41 procentas gyventojų. Net 95 proc. Todėl patariame renkantis draudimą atsižvelgti į žalos, kurią galima padaryti kaimynams, dydį ir pasirinkti tinkamą atsakomybės limitą. Pavyzdžiui, jei draudžiamas turtas yra viršutiniame namo aukšte vandentiekio avarijos metu visi butai, esantys žemiau, gali nukentėti.
Tyrimas parodė, kad gyventojų amžius turi reikšmingos įtakos įsigyjant būsto civilinės atsakomybės draudimą. 18-24 metų amžiaus grupėje civilinės atsakomybės draudimą būstui turi tik 27 proc. apklaustųjų, o 35-44 metų amžiaus gyventojų tarpe šis procentas jau siekia 48 proc. Tyrimo duomenimis, vyresni gyventojai labiau linkę apsidrausti savo būstą ir tik 14 proc.
Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet klientai užpildo žalos atlyginimo prašymą tai žalai, nuo kurios nėra apsidraudę. Kalbant apie būsto draudimą, A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad gyventojams visada rekomenduojama būstą drausti bent trimis pagrindinėmis draudimo rūšimis. Visų pirma, tai pastatų draudimas, kai apdraudžiami sienos, lubos, grindys, langai, durys ir kiti stacionariai tvirtinami elementai bei šildymo, vandentiekio ir kitos inžinerinės sistemos. Antroji aktuali draudimo rūšis yra namų turto draudimas, kai apdraudžiami būste esantys kilnojamieji daiktai. Ir galiausiai civilinės atsakomybės draudimas - tokiu atveju draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, užliejimo ar gaisro atvejais.
Statistika
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas skaičiuoja, kad, įmonės duomenimis, per pirmus šių metų tris mėnesius užfiksuota beveik 1,7 tūkst. vandens užliejimo žalų. Vidutiniškai galima skaičiuoti, kad kas savaitę įvyko apie 130 vandens užliejimų.
„Per pirmą metų ketvirtį užfiksuotas žalų skaičius - 7 proc. didesnis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o klientų nuostoliams padengti draudimo bendrovė jau skyrė apie 1 mln. eurų“, - skaičiais dalijosi jis.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai vandens užliejimo padaryti nuostoliai viršija 550 Eur. Vis dėlto kartais pasitaiko ir tolių atvejų, kai dėl nekilnojamojo turto užliejimo vandeniu patiriama ir didesnė nei 15 tūkst. Eur žala.
A. Gimbickas kartu pastebėjo, kad būtent užliejimas yra dažniausiai gyventojų būstuose pasitaikanti žala. Be to, pastebima, kad vandens užliejimų butuose registruojama beveik keturis kartus daugiau negu privačiuose namuose. Kas trečiu atveju dėl užliejimo nukenčia ne tik pats buto šeimininko, bet ir kaimynų turtas.
Pastatų priežiūros bendrovės „Mano būstas“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Ugianskis išskyrė dvi dažniausiai pasitaikančias avarijų daugiabučiuose namuose priežastis. Pirma - tai mechaniniai gedimai. Antra - gyventojų sąmoningumo stoka.
„Kalbant apie mechaninius gedimus, tai užliejimus butuose dažnai sukelia trūkusios vandens padavimo žarnenlės. O jei kalbėtume apie žmogiškąjį veiksnį, tai avarijų buitinių nuotekų tinkluose būtų mažiau, jei žmonės elgtųsi atsakingiau: nemėtytų į klozetą daiktų, kuriems ten ne vieta. Mūsų avarinės tarnybos darbuotojai neretai vamzdynuose randa panaudotų sauskelnių, higienos reikmenų, rankšluosčių, plastmasinių butelių ar net agurkų“, - komentavo pašnekovas.
P. Ugianskis rekomendavo gyventojams, norintiems išvengti buto apliejimo, pasirūpinti bute esančiomis inžinerinėmis detalėmis, laiku keisti susidėvėjusias dalis ir elgtis atsakingai. Ypač išvažiuojant ilgesniam laikui, pavyzdžiui, vasaros atostogų metu, užsukti vandenį.
Pastatų priežiūros įmonės atstovas priminė, kad vandens patekimo žarnelės turi būti reguliariai keičiamos (kas kelerius metus), jei gamintojas nenurodo naudojimo laiko. Taip pat reikėtų labiau pagalvoti apie tai, ką gyventojai meta į kanalizaciją.
P. Ugianskis taip pat priminė, kad jei avarija įvyksta gyventojui esant namuose, jam reikia kuo greičiau kreiptis į savo namo administratorių.
„Mano būstas“ atstovas pastebėjo, kad atšilus orams daugiausia iškvietimų sulaukiama dėl kanalizacijos ir vandentiekio gedimų, o rudens viduryje - dėl avarijų šildymo sistemose. Po žiemos daugiausiai fiksuojama avarijų nuotekų sistemose, kas sudaro 39 proc. visų įvykių daugiabučiuose.
P. Ugianskio atstovaujama bendrovė per metus sulaukia beveik 26 tūkst. iškvietimų. Per dieną vidutiniškai vykstama į daugiau nei 70 iškvietimų visoje Lietuvoje.
„Patys įvairiausi avariniai gedimai gali užklupti tiek senos, tiek naujos statybos namuose. Įvykus avarijai senos statybos name dažniausiai kalti būna seni vamzdynai, senos inžinerinės sistemos, o naujuose daugiabučiuose įprastai užliejimas įvyksta dėl įtrūkusių žarnelių, kuriomis vanduo tiekiamas į skalbimo mašiną, vandens maišytuvus, indaplovę bei unitazą“, - pasakojo jis.
Pasak pašnekovo, senuose namuose vamzdynai trūkinėja dėl senumo bei tuomet, kai vamzdynai, ypač šalto vandens, būna pažeisti korozijos. „Tokių sistemų būklė išoriškai gali būti dar gera, o iš tikrųjų vamzdžiai gali jau būti avarinės būklės. Tarkime, juos pastuksenus pradėtų byrėti rūdys.
Faktas, jog naujos statybos namai yra saugesni avarinių situacijų atžvilgiu, tačiau negalima griežtai teigti, kad jie apsaugoti nuo gedimų“, - įspėjo jis.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas A. Gimbickas priminė, kad reikėtų žinoti, jog buto apliejimo atveju žalą gali patirti ne tik pats gyventojas, kurio bute įvyko nelaimė, bet gana skausminga finansiškai žala gali būti padaryta ir kaimynas, kuriems gali tekti atlyginti žalą. Nuo tolių nuostolių gali padėti apsisaugoti civilinės atsakomybės draudimas.
Be to, kad po įvykusios nelaimės net ir turint draudimą neliktumėte be draudimo išmokos reikia gerai žinoti, ką esate apdraudęs. Kaip aiškino A. Gimbickas būsto draudimą sudaro trys pagrindinės dalys - pastato draudimas (sienos, lubos, grindys, durys), namų turto draudimas (baldai, kilimai, vaizdo ir garso aparatūra, buitinė technika ir civilinės atsakomybės draudimas.
„Jeigu jūsų būtas yra užpiltas, o jūs turite būsto draudimą, jums bus atlyginti remonto nuostoliai, tačiau jei turite ir namų turto draudimą, atlyginami nuostoliai ir jūsų turimam namų turtui, pavyzdžiui, televizoriui, baldams“, - teigė pašnekovas.
Kartu jis pastebėjo, kad per užliejimus dažniausiai nukenčia tiek pastatas, tiek namų turtas. „Ypač pavojingas yra karšto vandens išsiliejimas, nes po tokio išsiliejimo, be įprasto nuostolio, dažniausiai atsiranda kenksmingas žmonių sveikatai pelėsis, kurį panaikinti labai sudėtinga ir brangu.
Dar daugiau finansinės žalos gali pridaryti nuotekų išsiliejimas, kuomet užsikimšus kanalizacijai, užliejami žemiau esantys butai. Tokiais atvejais nepakanka išvalyti ar išdžiovinti patalpų ir reikia viską keisti“, - tęsė A. Gimbickas.
Pasak jo, visiems būsto valdytojams specialistai rekomenduoja kas 2-3 metus keisti lanksčiąsias vandens žarneles, taip pat neleisti vamzdžiuose susidaryti riebalų, plaukų ir kitokių nuosėdų kamščiams: siūloma į kriaukles įdėti specialius sietelius ir naudoti riebalus skaidančias priemones.
Dažniausios buto užliejimo priežastys
Ką daryti užliejus butą?
Visų pirma svarbu paminėti, kad dažnai suveikus Merfio dėsniui, tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą.
Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Vanduo turėtų liautis tekėjęs.
Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo. Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.
Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei, pavyzdžiui - „Mano Būstas“ kiekvienam namui/bendrijai įprastai paskiria atsakingą asmenį, kuris Jums turėtų būti žinomas.
Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.
Nepulkite kaltinti kaimynų, būsto statytojo, namo administratoriaus ir kitų. Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus.
Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.
Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.
Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui. Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto.
Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus. Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti.
Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti. Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus.
Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas.
Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.
Ką daryti, jei vanduo sunkiasi per sienas ar lubas?
Kuomet vanduo pradeda sunktis per sienas ar lubas, gali būti sunku nustatyti iš kur vanduo sunkiasi. Kartais vandens nuotėkis gali būti net už kelių metrų, nuo Jūsų bute matomų padarinių - ne pas Jus ir ne pas kaimynus. Tokiu atveju tai gali būti būsto statytojo paliktas brokas arba nelaimė atsitikusi atsiradus vandens nuotėkiui bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui - laiptinėje.
Kiekvienas užliejimas arba vandens nuotekio situacija yra ypač skirtinga ir unikali. Priežastys ir padariniai gali būti labai skirtingos. Svarbiausia - nenuleiskite rankų, šaltu protu viską apgalvokite.
Po įvykusio užliejimo, reikėtų kreiptis į specialistus, kurie pasirūpins sklandžia ir sąžininga komunikacija su Jūsų draudimo bendrove, žalos įvertinimu, draudimo išmoka, užlietų patalpų/gyvenamo namo arba buto valymu po užliejimo, patalpų vėdinimu, atsiradusios drėgmės džiovinimu. Tikslas, kad Jūs kuo greičiau galėtumėte pamiršti apie įvykusią nelaimę, o specialistai pasirūpintų visais nemaloniais namų atstatymo procesais.
Valymas po užliejimo, patalpų džiovinimas, turto atstatymas, derybos su draudimo bendrove - specialistų sritis, tad pasitikėkite profesionalų komanda!
Nedraudžiamieji įvykiai
Visgi pasitaiko atvejų, kai užpildžius prašymą dėl žalos atlyginimo draudikas žalos kompensuoti negali. Dėl kokių priežasčių nutinka tokios situacijos? Verta pasidomėti nedraudžiamaisiais įvykiais.
Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, draudikai neretai susiduria su situacija, kai negali tenkinti prašymo atlyginti žalą, nes įvykis patenka į nedraudžiamų įvykių sąrašą. Kiekviena draudimo rūšis turi savo draudimo sąlygas ir aprašą, pagal kuriuos įvykiai skirstomi į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius.
„Mūsų turimi duomenys rodo, kad didžiausią netenkintų prašymų atlyginti nuostolį dalį sudaro nedraudžiamųjų įvykių atvejai.
Tad visada, prieš teikiant prašymą žalos atlyginimui, reikėtų atidžiai perskaityti draudimo sutartį bei taisykles, kur išsamiai aprašyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Ypač svarbu visas draudimo apsaugos bei nuostolio atlyginimo sąlygas išsiaiškinti ir aptarti dar prieš draudimo sutarties pasirašymą, kad nusipirkta paslauga atitiktų klientų lūkesčius“, − sako A. Juodeikis.
Pasak draudimo eksperto, tarp nedraudžiamų įvykių būsto draudimo srityje gana dažnai patenka žalos, įvykusios dėl statybos, projektavimo klaidų bei broko, taip pat dėl statybos ar remonto darbų, esančių už draudžiamojo objekto ribų.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažna žalos, kaip nedraudžiamojo įvykio, atmetimo priežastis yra objekto eksploataciniai sugedimai ar nusidėvėjimo žalos. „Dažnai užmirštama, kad pastatai bei automobiliai irgi dėvisi ir ilgainiui praranda kokybę, dėl ko gali kilti natūralus noras kreiptis į draudikus dėl žalos atlyginimo.
Į šią kategoriją patenka ir natūralūs procesai, tokie kaip pelėsis, korozija ar kondensatas. Suprantama, kad šių procesų keliama žala klientams gali kelti rūpesčių, tačiau įprastai nuo jų nėra draudžiama“, - komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Pasak A. Juodeikio, pasikartojantys nuostoliai dėl tos pačios priežasties taip pat gali būti nedraudžiamieji. Pavyzdžiui, vandeniui vieną kartą prabėgus pro stogą ir po tokio įvykio nesiėmus veiksmų, siekiant išvengti panašių įvykių ateityje, antrą kartą dėl tos pačios priežasties įvykusi žala greičiausiai nebus atlyginta.
tags: #ismoka #draudimo #kai #apliejamqs #butas