Šiame straipsnyje apžvelgiama darbo rinka Lietuvoje, remiantis darbuotojų atsiliepimais apie įvairias įmones. Nagrinėjami atlyginimų klausimai, darbo sąlygos ir socialinės garantijos, taip pat aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria pažeidžiamos darbuotojų grupės.
Atlyginimai degalinėse: realybė ir lūkesčiai
Deagalinių sektoriuje atlyginimai gali skirtis priklausomai nuo tinklo ir darbuotojo darbo krūvio. „Circle K“ teigia, kad kai kurie aktyvūs operatoriai-pardavėjai vasarą uždirbdavo iki 2 700 eurų popieriuje (1 639 eurus į rankas). Kitų degalinių atstovai nurodo mažesnes sumas, tačiau patys darbuotojai teigia, kad tokių atlyginimų nėra matę. Visgi, uždarbis gali padidėti dirbant naktimis ar viršvalandžius.
„Viada“ pažymi, kad jų operatoriai-pardavėjai uždirba iki 2 000 eurų popieriuje (1 241 euro į rankas), o rezultatyviausiais mėnesiais - iki 2 500 eurų (1 525 eurus į rankas). „Orlen Lietuva“ nurodo, kad jų darbuotojai uždirba vidutiniškai apie 1 200 eurų (793 eurus į rankas), o maksimaliai - 1 500 eurų popieriuje (959 eurus į rankas).
Pasak degalinės darbuotojo, jei norima daugiau uždirbti, galima rinktis naktinius budėjimus, kurie apmokami 1,5 karto didesniu tarifu, arba vykti dirbti į kitas to paties tinklo degalines, kur darbas apmokamas 2 kartus didesniu tarifu.
Darbas degalinėje apima įvairias užduotis: prekių lentynų priežiūrą, kavos aparatų valymą, maisto ruošimą (jei degalinėje jis gaminamas), tualetų valymą, patalpų tvarkymą ir teritorijos priežiūrą.
Vienas iš degalinės darbuotojų pasakojo: „Aš pats dažnai rinkdavausi dirbti naktimis, nes mokamas didesnis tarifas. Tačiau naktį darbo taip pat būdavo, tik jis kitoks. Klientų būdavo mažiau, todėl reikėdavo paruošti sumuštinių, iškepti bandelių, papildyti lentynas.“
Nepaisant to, kad darbas tam tikromis valandomis būna intensyvus, vyras teigia, kad taip daug greičiau prabėgdavo laikas: „Man darbas nebuvo sunkus, nes visada turi judėti, nereikia stovėti vietoje. Tačiau emociškai kartais būdavo sunku dėl klientų. Būdavo ir labai malonių žmonių, kurie užsukdavo kiekvieną rytą, pabendraudavo, tačiau būdavo ir piktų. Kartais stebindavo žmonių įžūlumas.“
Vis dėlto, degalinių atstovai teigia, kad uždarbiai šioje srityje gali būti ir gerokai didesni. „Tačiau tikrai tai ne riba ir uždarbis gali būti dvigubai didesnis, priklausomai nuo komandos ir asmeninių tikslų pasiekimo, atėjimo į darbą esant poreikiui ne pagal iš anksto suplanuotą grafiką, darbo naktimis, per šventes, mat jis yra apmokamas didesniu atlygiu, kartais dvigubai didesniu tarifu, o taip pat viršvalandžiai suteikia galimybę užsidirbti papildomai.
Regionuose esančiose degalinėse maksimalus darbo užmokestis galėtų siekti ir iki 1 000 eurų į rankas. V. Šukio teigimu, darbas degalinėje ne visada būna lengvas, ypač jei dirba tik vienas žmogus. Darbo krūvis priklauso nuo to, kiek žmonių dirba pamainoje, kokio dydžio degalinė, ar reikia gaminti maistą, kavą. Jei degalinėje yra tik vienas žmogus, kartais tikrai gali būti sunku.
Įdarbinimo iššūkiai ir darbuotojų paieška
Degalinių tinklai teigia, kad susiduria su sunkumais įdarbinant darbuotojus, ypač didmiesčiuose. Regionuose, kur darbo pasiūla mažesnė, darbuotojų dažniausiai netrūksta. Tačiau bendras norinčių įsidarbinti žmonių skaičius yra sumažėjęs.
V. Šukys pastebi, kad moterys sėkmingai įsiliejo į šią rinką ir konkuruoja su vyrais. Be to, moterys yra imlesnės informacijai ir atidžiau atlieka darbus, ypač kai reikia dirbti su skaičiais.
Kita vertus, pastebima problema, kad jaunimas moka naudotis telefonais, bet ne visada sugeba dirbti su kompiuteriu. Kai ieškoma darbuotojų, mokančių dirbti su kompiuteriu, dažnai susiduriama su sunkumais.
Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai, pagal darbo sutartį turintys būti operatoriais, yra verčiami atlikti valymo darbus po darbo valandų. Tai sukelia nepatogumų, nes nebelieka galimybės grįžti namo viešuoju transportu. Darbuotojams paprieštaravus, gali prasidėti vadovo riksmai, pykčiai ir psichologinis smurtas.
Jaunų vadovų stiprybės ir karjeros galimybės
15 patarimų, kuriuos nauji vadovai turėtų žinoti PRIEŠ pradėdami!
V. Kaikarienė teigia, jog vidinis žmogus, kuris yra pastebėtas bei įvertintas įmonėje, apie savo darbovietę dalinasi informacija su kitais žmonėmis, taip pritraukdamas naujus talentus, kurie mato realų pavyzdį, kad vadovai gali užaugti nuo startinės pozicijos: „Mums, kaip organizacijai, tai yra siekiamybė, nes tą žmogų pažįstame kultūriškai bei vertybiškai, todėl jo įsibėgėjimo laikas vadovo pozicijoje yra trumpesnis.“
„Savo įmonėje turime nemažą dalį tiek vyresnių, tiek jaunesnių vadovų, kurie dirba su skirtingomis komandomis biure bei prekybos centruose. Jauni vadovai turi daug idėjų bei drąsos bandyti naujus dalykus, nes juos į priekį vedą smalsumas bei jaunatviškas veržlumas. Svarbus ir skaitmeninis aspektas - jie gali pasiūlyti, pastebėti bei atrasti tam tikrus elektroninius sprendimus, kurie padeda paversti darbą efektyvesniu bei našesniu. Amžius mūsų organizacijoje tikrai nėra kliūtis tapti vadovu arba užimti atsakingas pareigas organizacijoje, net jei pradėjai nuo žemesnės pozicijos“, - pabrėžia V. Kaikarienė.
Gintauto Vanago karjeros istorija
Ukmergiškis Gintautas Vanagas yra puikus pavyzdys, kaip turint didelį pasiryžimą bei ambicijas galima sparčiai kilti karjeros laiptais. Prieš beveik dešimt metų, dar būdamas studentu atėjęs dirbti į „Rimi“ pardavėjo poziciją vyras įmonėje pasiliko ir baigęs mokslus. Šiuo metu jis vadovauja net dviems Panevėžio prekybos centruose „RYO“ ir „Ragaudžiai“ įsikūrusioms „Rimi“ parduotuvių komandoms.
Vyras priduria, jog savo darbą mieliau vadintų komandos kuravimu: „Nevertinu tų vadovų, kurie tiesiog nori vadovauti, remiuosi tuo, kad kolektyvas turi būti vieninga komanda ar net šeima, todėl su savo komanda visada esu atviras, bendraujame paprastai. Žinoma, vienam darbuotojui reikia daugiau švelnumo, kitam aiškumo ir statistikos, tad stengiuosi prisitaikyti ir su kiekvienu bendrauju individualiai, bet visada remiuosi paprasto bendravimo principu. Manau, taip galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų nei žiūrint į darbuotojus iš aukšto, juk dažnu atveju darbuotojai žino ir moka daug daugiau nei pats vadovas. Mano pareiga yra sukuruoti, kas ir kada turi atlikti tam tikrus darbus.“
Amžius darbui nesvarbus
G. Vanagas puikiai prisimena tą dieną, kai tapo parduotuvės vadovu. Tuo metu jam buvo vos 25 metai, tačiau įmonėje jau buvo sukaupęs nemažą patirtį: „Įgauti kolegų pasitikėjimą, kai esi jaunas vadovas, reikia laiko ir kantrybės - tokie dalykai neįvyksta per naktį. Lengviausia gauti pasitikėjimą tada, kai dirbi kartu su kolektyvu, o savo žodžius pagrindi pavyzdžiais ir darbais, padedi kolektyvui spręsti bėdas, parodai, jog konkretus, bet šiltas bendravimas su kolegomis gali duoti gausių vaisių. Kai darbuotojas nebebijo prieiti ir paklausti, pasiūlyti ar pakritikuoti - supranti, kad jis tavimi pasitiki.“
Šiandien G. Vanago kuruojamas „Rimi“ kolektyvas labai įvairaus amžiaus: jauniausiam darbuotojui vos prieš kelias savaites suėjo 18 metų, o vyriausi sulaukę ir pensijinio amžiaus.
„Vasaros laikotarpiu pas mus dirba ir nepilnamečiai moksleiviai, o kelis žmones per šiuos metus jau išleidome į pensiją. Džiaugiamės, kad mūsų įvairiame kolektyve dirba labai skirtingo amžiaus ir fizinių galimybių žmonės, nes vieni iš kitų galime semtis gyvenimo ir darbo patirties, - pastebi dviejų parduotuvių vadovas. - Todėl ir turime labai įvairiapusišką komandą. Galime visi pasidaryti kavos pertraukėlę, susėsti ir bendrai gvildenti tam tikrus klausimus bei problemas. Tuomet kyla įvairiausių minčių ir idėjų. Negali pasakyti, kad vienas žmogus yra teisus, o kitas - ne. Kuo didesnė kolektyvo įvairovė - tuo daugiau gerų minčių.“
Mažmeninėje prekyboje rutinos nėra
G. Vanagas neslepia, kad atsakingame darbe netrūksta ir išbandymų. „Iššūkiai seka kasdien ir kiekviename žingsnyje. Tai natūralu, nes dirbame mažmeninėje prekyboje, kur kiekviena diena pilna naujovių. Mano darbe nėra rutinos, priešingai - viskas ratu sukasi labai greitai. Nors išbandymų netrūksta, aš visada savo komandą stengiuosi nuraminti, kad reikia vadovautis šaltu protu ir neleisti emocijoms nugalėti. Kai kartu paieškome sprendimo, viskas baigiasi gerai, tačiau jei pasiduodame emocijoms, net ir menkas iššūkis gali tapti didele problema. Pagrindinis dalykas, kaip noriu spręsti problemas ir iššūkius yra ramybė bei komandiškumas“, - pasakoja „Rimi“ parduotuvių direktorius.
Gintautas prisipažįsta, kad prieš dešimt metų „Rimi“ pradėjo dirbti su ta mintimi, jog būdamas studentas užsidirbs pinigų, pabaigs studijas, gaus diplomą ir keliaus karjeros kurti kitur. „Likau, nes „Rimi“ man labai patiko. Supratau, kad ir čia turiu puikias galimybes kilti karjeros laiptais. Kasdien išmokti kažko naujo įmanoma net ir dirbant toje pačioje pozicijoje, tačiau jeigu tik yra noro kilti aukštyn, „Rimi“ rasite begalę pozicijų, kur galima pradėti dirbti pardavėju ir keliauti iki vadovo kėdės. Tai mane labai skatino toliau tobulėti ir mokytis, be to, gavau didelį palaikymą iš aplinkos“, - sako G. Vanagas.
Socialinė atskirtis ir pažeidžiamos grupės
Socialinė moterų ir vyrų lygybė tapatinama su ateities investicija, dėl kurios auga net valstybės bendrasis vidaus produktas. Todėl daugelis valstybių stengiasi sukurti sistemą, kuri leistų visiems jos piliečiams turėti panašias darbo, poilsio, mokymosi ir tobulėjimo galimybes. Visuomenė, kuri yra atidi savo nariams, kur nėra ryškios atskirų žmonių grupių atskirties, kur pasirūpinama silpnesniaisiais - laiminga visuomenė. Didesnė socialinė lygybė užtikrina geresnius valstybės ekonominius rodiklius, o kartu ir visuomenės gerovę.
Situacija Lietuvoje, nors ir gerėja, tačiau labai lėtais tempais - pažeidžiamų žmonių grupių atskirtis yra nedovanotinai didelė. Neseniai Šiaulių universiteto Lyčių studijų mokslo centro mokslininkų atliktas tyrimas, kuris apėmė keletą pažeidžiamų grupių moteris: neįgalias moteris, etninėms mažumoms priklausančias moteris (įskaitant romes), vyresnes moteris (55-60 metų grupės - priešpensijinio amžiaus ir 60+ metų) ir migrantes, parodė, kad šioje srityje situacija yra taisytina.
Pagrindinės priežastys, lemiančios pažeidžiamų grupių moterų sunkumus
- Galimybė apsirūpinti būstu: Oficialios informacijos apie daugumos tikslinių grupių (išskyrus neįgaliuosius) galimybes apsirūpinti būstu nėra pateikiama. Be to, visuomenėje kai kurių grupių atžvilgiu egzistuoja negatyvios nuostatos.
- Galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas: Ir šioje srityje atskirų tikslinių grupių atžvilgiu egzistuoja diskriminacinės nuostatos. Priežastys, ribojančios galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, yra paslaugos kaina, fizinis pasiekiamumas, paslaugos kiekis, kokybė ir pan. Imigrantėms ir etninių mažumų atstovėms prisideda ir kultūriniai ypatumai.
- Galimybė gauti socialines paslaugas: Nors yra parengtos ir vykdomos įvairios programos, socialinių paslaugų poreikis nėra patenkintas. Migrančių ir tautinių mažumų galimybes gauti socialines paslaugas, kaip ir kitų rūšių paslaugas, iš dalies riboja jų kultūriniai ypatumai, kalbos barjeras, negatyvus visuomenės požiūris. Analizuojant atskiras paslaugų rūšis, akivaizdu, kad skirtingų tikslinių grupių poreikiai čia yra tenkinami nevienodai.
- Galimybė gauti teisines paslaugas: Nors dauguma savivaldybių pritaikė pastatus fizinę negalią turinčių asmenų poreikiams, tebėra kliūčių asmenims, turintiems klausos ir regėjimo negalią, pasinaudoti pirmine teisine pagalba. Tautinių mažumų ir migrančių galimybės tai padaryti yra mažesnės dėl kalbos barjero, kultūrinių ypatumų sąlygoto gyvenimo būdo ir atitinkamų skirtumų įvairiose šalyse.
- Galimybė gauti paskolą verslui: Kadangi informacijos apie visų tikslinių grupių galimybes gauti paskolas verslui pradėti praktiškai nėra, tai nėra ir galimybės įvertinti, kokia yra kiekvienos tikslinės grupės padėtis.
- Galimybė dalyvauti priimant sprendimus: Taip pat trūksta informacijos apie tikslinių grupių dalyvavimo priimant sprendimus galimybes. Imigrantės ir romės turi kiek mažesnes galimybes tai daryti nei kitų tikslinių grupių moterys.
Kaimo gyventojų situacija
Kaime gyvenančių moterų situacija yra sudėtingesnė už mieste gyvenančių užimtumo ir švietimo srityse, nes kaime sunkiau rasti alternatyvių veiklos sričių, darbo vietų pasiūla mažesnė, čia vyrauja daugiau techninio, profesinio išmanymo ir žinių reikalaujantys darbai, kuriuos tradiciškai atlieka vyrai.
Kaimo gyventojams būdingas didesnis pesimizmas, vertinant artimiausią perspektyvą, asmeninę situaciją ir veiklos prasmingumą; stipriau akcentuojamos nedarbo, alkoholizmo ir skurdo problemos, kritiškiau vertinama švietimo sistema, šeimos politika, būdingas mažesnis pasitenkinimo šeimyniniu gyvenimu ir didesnis socialinio nesaugumo jausmas ir pan.
Mažiau moterų, gyvenančių kaimo vietovėje, moka naudotis kompiuteriu ar kitomis informacinėmis, komunikacinėmis technologijomis bei turi tam reikalingas priemones savo namų ūkiuose. Net ir pačių mokymų atžvilgiu kaimo gyventojai yra nusiteikę pasyviau. Dažniausiai įvardijamos kaimo gyventojų mokymosi kliūtys yra pati gyvenamoji vieta, nuolatinės pagalbos ir priežiūros kitiems šeimos nariams, artimiesiems poreikis.
Tos pačios priežastys apsunkina ne tik mokymosi, bet ir įsidarbinamumo bei kaimo moterų užimtumo apskritai galimybes. Kultūrinių poreikių tenkinimui vietovė neturi tokios didelės įtakos, kaip užimtumui ar švietimui. Beveik visi duomenys užimtumo srityje yra vyrų naudai. Tautinių mažumų (romės) moterys dažniau nei vyrai akcentavo tiesiogiai su tautybe susijusias įsidarbinimo problemas. Romių moterų situacija įsidarbinimo aspektu yra blogesnė negu vyrų - dirba beveik du kartus mažiau romių nei romų.
Vyresnio amžiaus moterys patiria didesnę skurdo riziką, nes dėl buvusio nevienodo ir dažnai mažesnio už vyrus darbo užmokesčio gauna ir skirtingas pensijas, kurios tikėtina yra mažesnės nei vyrų, nes pastarųjų atlyginimai buvo didesni. Vienišų moterų pragyvenimo lygis daugeliu atveju yra žemesnis negu gyvenant šeimoje.
Moterys turi didesnę socialinės atskirties tikimybę dėl pernelyg didelės finansinės priklausomybės nuo jų sutuoktinių/partnerių ir/arba nuo valstybės socialinės paramos. Moterys yra labiau finansiškai priklausomos nuo vyrų dėl visuomenėje įsigalėjusių stereotipų apie vyro ir moters vaidmenis, ypač prisiimant vaiko auklėjimo ir namų ruošos vaidmenis. Šiandien moterys dirba dvigubą darbo dieną: siekis daryti karjerą ir kartu išlikusi moterų „privilegija“ rūpintis namais.
Didžiajai daliai imigrančių įsidarbinti padėtų darbo birža, skelbimai lentoje bei internete ar seniūnija. Kaime gyvenančios moterys mano, kad įsidarbinti padėtų išsilavinimas ar nauja specialybė bei asmeninės savybės ir pačių noras. Negalę turinčios moterys teigia, kad šiuo aspektu svarbiausia išsilavinimas. Vyresnio amžiaus moterys labiausiai pasitiki darbo birža bei skelbimais internete ir spaudoje. O etninių mažumų grupei priklausančios moterys teikia pirmenybę išsilavinimui ir darbo biržos veiklai bei įvairiems skelbimams internete ir spaudoje.
Tyrimo metu mokosi 29 proc. imigrančių ir 25 proc. negalę turinčių moterų. Vyresnio amžiaus moterys nesimoko dėl amžiaus, o etninių mažumų grupei priklausančios moterims dažniausias trukdis, siekiant mokslo yra finansinė padėtis. Vienareikšmiškai visos moterys labiausiai norėtų mokytis kalbų. Didžiausia paskata mokytis imigrantėms, kaime gyvenančioms ir etninių mažumų grupei priklausančioms moterims - darbas, didesnis darbo užmokestis ar siekis išlikti darbo rinkoje.
Pasyviausiai socialiniame kultūriniame gyvenime dalyvauja vyresnio amžiaus moterys, imigrantės ir etninių mažumų moterys. Pastarosioms dažniau dalyvauti trukdo laiko trūkumas, o vyresnio amžiaus moterims - prasta sveikata.
Nagrinėjant tikslinių grupių galimybes apsirūpini būstu, nustatyta, kad 23 proc. negalę turinčių moterų pasinaudojo valstybės teikiamomis galimybėmis. Visų grupių atstovės mažai žino apie valstybės teikiamas teisines paslaugas. Pvz. trečdalis imigrančių apie tai nieko nežino.
Tyrimo metodologija
2013-2014 metais atliktas tyrimas rėmėsi Komiteto rekomendacijų Lietuvai 84 punktu ir apėmė keletą tikslinių moterų grupių - neįgalių moterų, etninėms mažumoms priklausančių moterų (įskaitant romes), vyresnių moterų (55-60 metų grupės - priešpensijinio amžiaus ir 60+ metų) ir migrančių. Buvo tiriama jų padėtis užimtumo, švietimo (įskaitant mokymąsi visą gyvenimą), kultūros srityse bei minėtų tikslinių grupių moterų galimybės apsirūpinti būstu, gauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, teisinę pagalbą, paskolą verslui pradėti, dalyvauti priimant ekonominius, politinius ir kitus sprendimus.
Tyrimas buvo atliekamas 2013-2014 metais. Jo eigoje buvo taikomi kiekybiniai (oficialios statistikos, 2011 m. dr. prof.dr. Tyrimas buvo viena iš projekto „Lyčių lygybė - pelninga investicija“ (Nr. Projektą „Lyčių lygybė - pelninga investicija!” Nr. TRANSCOMKadangi projektų yra ne vienas, darbuotojų atsiliepimai taip pat atitinkamai gali būti skirtingi.
Darbuotojų atsiliepimai apie įvairias įmones
Žemiau pateikiami darbuotojų atsiliepimai apie įvairias įmones, kuriuose aptariamos darbo sąlygos, kolektyvas, atlyginimas ir karjeros galimybės:
- TRANSCOM: Įmonėje dirbau apie 2 metus. Darbas buvo gan įdomus, geri mokymai prieš pradedant dirbti. Puikūs mokymai prieš įsidarbinant, šaunus kolektyvas ir geros galimybės augti. Puikus variantas studentams. Patogu dèl lankstaus grafiko, viskas ok, norètus tik atlyginimo didesnio. Išmokė geros telefonu kalbėjimo manieros ir kantrybės su principingais klientais. Grafikas lankstus, kolektyvas smagus, tačiau darbo krūvis labai didelis, o atlyginimas labai mažas. Puiki įmonė, daug galimybių tobulėti, atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų.
- UAB INFOMEDIA: Darbas lengvai derinamas su studijomis, daug skirtingu projektu, bei veiklu. Darbas tinkamas padirbet bunant studentu ar mokykloje laisvu laiku, bet tik tiek. Darbas su daug projektų, moka MMA, bet derina grafiką kaip nori dirbti.
- TELIA: Dirbau Telia CS vienerius metus. Pradžioje buvo sunku, didelė įtampa. Darbas ganėtinai monotoniškas. Vienu metu reikia dirbti su labai daug programų. Darbas chat kanalu. idomus, nemonotoniskas. Darbas emociškai stipriems žmonėms.
- REVEL SYSTEMS LIETUVA: Dirbame besikeičiančiu grafiku, atmosfera darbe puiki, vadovai jauni ir malonūs.
- UAB MOBILIŲJŲ TELEFONŲ TECHNINIS CENTRAS: Darbas tikrai labai įdomus, nemonotoniškas, galima labai daug ko išmokti.
- PLANAS CHULIGANAS: Nusivyliau, tačiau daug žmonių rekomendavau šią įmonę vien dėl patirties. Krūvis didelis, jei nori užsidirbt bonusų.
- BURGER KING: Darbas neblogas, viskas buna gerai suvaldoma. Geras darbas tiems kas nori spartaus darbo, kai net nėra kada galvoti kiek laiko praėjo. Viskas buvo gerai, perveždavo namo su Bolt.
- FLYING TIGER COPENHAGEN: Vadovai nesupratingi, kolektyvas gelbėjo situacija. Alga nekažką už sunkų darba.
- MAJOREL: Puiki vieta dirbti, tik sunku su karjeros siekimo galimybėmis.
- SHIFT4: Nuostabi darbovietė, profesionali. Darbas įdomus, tačiau labai didelis krūvis.
- UAB BITĖ LIETUVA: Pinigai geri, jei parduodi, jei neparduodi ar parduodi per mazai, gerai nesibaigs.
- AB ŠIAULIŲ BANKAS: Vadovai tai vienas juokingesni už kità. Viena angliśkai nekalba, kita nemoka trupmenu apskaiciuoti.
Atlyginimų palyginimas
Atsižvelgiant į skirtingų įmonių atsiliepimus, galima sudaryti palyginamąją atlyginimų lentelę:
| Įmonė | Pozicija | Atlyginimas (popieriuje) | Atlyginimas (į rankas) |
|---|---|---|---|
| Circle K | Operatorius-pardavėjas | Iki 2 700 EUR | Iki 1 639 EUR |
| Viada | Operatorius-pardavėjas | Iki 2 000 EUR | Iki 1 241 EUR |
| Orlen Lietuva | Darbuotojas | Vid. 1 200 EUR, maks. 1 500 EUR | Vid. 793 EUR, maks. 959 EUR |
Išsilavinimas ir būsto paskolos gavimo galimybės
Straipsnyje taip pat aptariami klausimai, susiję su būsto paskolų gavimu ir išsilavinimo įtaka šiam procesui. Bankai vertina įvairius faktorius, tokius kaip pajamos, kredito istorija, šeimos sudėtis ir profesija. Išsilavinimas nėra esminis kriterijus, tačiau jis gali turėti įtakos vertinant bendrą pareiškėjo profilį.
Poros bendros pajamos 2500 €/mėn. yra pakankamos gauti paskolą, tačiau bankai vertins įsipareigojimų ir pajamų santykį. Dažniausiai mėnesinė paskolos įmoka negali viršyti ~40 % pajamų (apie 1000 €). 200 tūkst. € paskolai 30 m.
Bankas išduodamas paskolą vertina pagal labai daug faktorių, kurie nuolat keičiasi, nėra konkrečios vienos formulės, pas kiekvieną banką gali būti skirtinga situacija. Greitieji kreditai turės kažkiek neigiamos įtakos, tačiau vienuose bankuose tai labiau pajausite, kituose mažiau. Bankas vertins tai, kaip Jums seksis ateityje, kokia Jūsų profesija, išsilavinimas, perspektyvos.
tags: #isidarbinau #mano #bustas