Individuali veikla automobilių nuoma: svarbiausi aspektai ir mokesčių pakeitimai

Individuali veikla automobilių nuomos srityje Lietuvoje yra populiarus pasirinkimas, tačiau svarbu žinoti visus teisinius ir mokestinius aspektus. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius dalykus, susijusius su automobilių nuoma vykdant individualią veiklą, įskaitant pelno mokesčio pakeitimus, CO2 ribojimus ir kitas aktualias nuostatas.

Individualios veiklos registravimas ir požymiai

Ar nuomojant turtą reikia registruoti individualią veiklą? Nekilnojamojo turto nuomos veikla nelaikoma individualia veikla, todėl registruoti veiklos nereikia. Jeigu nuomojate kitą turtą ir tokio turto nuoma yra vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio ar pasyvaus pobūdžio, tuomet individualios veiklos registruoti neprivalote.

Jeigu nuomojant kitą turtą (pvz., automobilius, įrangą, įrankius) atsiranda veiklos požymiai, tokie kaip: savarankiškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas, tuomet turite įregistruoti individualią veiklą. Nustatant, ar veikla atitinka individualios veiklos požymius, yra įvertinamos visos veiklos vykdymo aplinkybės, t. y. savarankiškumas, priimant sprendimus, veiklos tęstinumas, nuolatinumas, pasikartojimas bei siekis sudaryti daugiau panašaus pobūdžio komercinių sandorių, taip pat motyvas gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Pelno mokesčio pakeitimai nuo 2025 m.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvuosius automobilius, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti automobilio įsigijimo kainos dalį, neviršijančią nustatytų ribojimų, priklausančių nuo išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio.

CO2 kiekio nustatymas

Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.

PMĮ 30-2 straipsnio taikymas

Kaip taikyti PMĮ 30-2 straipsnio nuostatas, susijusias su automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo (nusidėvėjimo) ribojimu, siejamu su išmetamu anglies dioksido (CO2) kiekiu, kurios įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d., kai vienete patvirtintas kitas, nesutampantis su kalendoriniais metais, mokestinis laikotarpis, pavyzdžiui, mokestiniai metai prasideda liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų birželio 30 d.? Ar šį ribojimą vienetas turi taikyti nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams, ar nuo 2025 m. liepos 1 d.?

Lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems ar išsinuomotiems nuo 2025 m. sausio 1 d., apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Jeigu yra patvirtintas kitas, nesutampantis su kalendoriniais metais, mokestinis laikotarpis, pavyzdžiui, kuris prasideda liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų birželio 30 d., tai vienetas lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymo iš pajamų ribojimus pradeda taikyti nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigytiems automobiliams, t. y. prasidėjus 2025 metų mokestiniam laikotarpiui.

Nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas

Ar taikant PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimą, nusidėvėjimas nuo lengvųjų automobilių įsigijimo kainos bus skaičiuojamas nuo visos įsigijimo kainos, nustatytus ribojimus viršijančią dalį priskiriant neleidžiamiems atskaitymams? Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos PMĮ 30-2 straipsnyje. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Ar galima, įsigijus lengvąjį automobilį, PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą ribojimą viršijančią dalį priskirti apmokestinamoms pajamoms ir tuomet nuo visos įsigijimo kainos skaičiuojamą nusidėvėjimą priskirti prie leidžiamų atskaitymų? PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą ribojimą viršijanti įsigyto turto vertės dalis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikoma pajamomis.

N1 klasės automobilių apribojimai

Ar pagal pelno mokesčio įstatymo pakeitimą nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems lengviesiems automobiliams taikomi įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai bus taikomi ir N1 klasės automobiliams? Po 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems N1 klasės automobiliams, kurie pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, 9.1. punktą priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, netaikomas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas.

Nuomos mokesčio apskaičiavimas

Kaip būtų apskaičiuojamas leidžiamiems atskaitymams priskiriamas lengvojo automobilio, įsigyto nuo 2025 m. sausio 1 d., nuomos mokestis, kai tokio automobilio įsigijimo kainos atskaitymui nustatytas ribojimas - 25 000 eurų (PMĮ 30-2 str. 1 d. 1 p.), normatyvas - 6 metai? Suma, kuri gali būti laikoma leidžiamais atskaitymais, būtų apskaičiuojama taip: 25 000 (nustatyta riba) : 6 (normatyvas metais) : 12 mėn. = 347 eurai.

Ribojimų viršijanti įsigijimo kainos dalis

Ar po 2025 m. sausio 1 d. įsigyto lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis viršijanti PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytus ribojimus, turi būti priskirta neleidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį lengvasis automobilis įsigytas ar per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas? Po 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvąjį automobilį, įsigijimo kainos dalis, viršijanti nustatytus ribojimus, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas.

Ilgalaikių nuomos sutarčių pratęsimas

Lengvųjų automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė su klientais yra sudariusi ilgalaikes nuomos sutartis, kurios po 2025 m. sausio 1 d. bus pratęsiamos. Ar lengvųjų automobilių nuomininkams (juridiniams asmenims) nuo 2025 m. sausio 1 d. bus taikomi nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai? Kai lengvųjų automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė su klientais yra sudariusi ilgalaikes nuomos sutartis, kurios po 2025 m. sausio 1 d. bus pratęsiamos, t. y. nuomos paslaugos bus teikiamos pagal po 2025 m. sausio 1 d. pratęstus sandorius, tai šiuo atveju lengvųjų automobilių nuomininkams (juridiniams asmenims), apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną už 2025 metus ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, bus taikomas papildomas išsinuomotų automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimas. Jeigu iki 2025 m. sausio 1 d. sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys galios toliau be pratęsimo, tai automobilio nuomininkams nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai nebus taikomi.

Veiklos dalies įtaka apribojimams

Įmonė nuomoja automobilius pagal sudarytas ilgalaikes sutartis, tačiau tai nėra pagrindinė įmonės veikla, ši veikla sudaro apie 20 proc. įmonės veiklos. Ar PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 14 punkte ir 30-2 straipsnyje nustatytų apribojimų taikymui turi įtakos vykdomos veiklos dalis (pvz., 20 proc. visos veiklos)? Nustatyti apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, yra netaikomi lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Jeigu lengvasis automobilis faktiškai yra naudojamas keliose vykdomose veiklose, pavyzdžiui automobilių nuomai ir konsultacinių paslaugų teikimui, tokiu atveju bus taikomi PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti šio lengvojo automobilio įsigijimo ar nuomos išlaidų apribojimai. Vykdomos veiklos dalis (procentais) nustatytų sąnaudų apribojimų taikymui įtakos neturi.

Trumpalaikė ar ilgalaikė nuoma

Ar PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 14 punkte ir 30-2 straipsnyje nustatytų apribojimų taikymui turi įtakos, ar nuoma yra trumpalaikė ar ilgalaikė, ar skirtumo nėra, svarbu, kad yra vykdoma nuomos veikla? Pagal PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostatas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ar nuomos sąnaudų apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, netaikomi, jei lengvasis automobilis naudojamas nuomos veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar teikiamos ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos paslaugos.

Išimtis dėl CO2

Jeigu įmonė vykdo kelias veiklas, iš kurių viena automobilių nuoma ir nuomoja išskirtinai tik vienos markės automobilius. Ar būtų taikoma išimtis tokių automobilių įsigijimui dėl CO2? PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje numatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas, siejamas su konkretaus lengvojo automobilio išmetamu (CO2) kiekiu, netaikomas tuo atveju, jei įsigytas automobilis bus naudojamas tik toms veikloms, kurios išvardytos kaip išimtys - nuoma, vairavimo mokymas ar transporto paslaugos. Todėl jeigu įmonė tam tikrus automobilius išskirtinai naudoja tik nuomos paslaugų teikimo veikloje, o kitose vykdomose veiklose jų nenaudoja, tai PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatyti įsigijimo kainos ribojimai, siejami su išmetamu CO₂ kiekiu, šiems automobiliams netaikomi.

Trumpalaikės nuomos sąnaudos

Nuomos sąnaudos bus be apribojimų, jeigu tai trumpalaikė nuoma iki 30 d. per mokestinį laikotarpį. Kaip perskaičiuojamos tokios sąnaudos, jeigu metų pabaigoje paaiškėja, kad nuoma truko virš 30 d.? (pvz., sausio mėn. - 10 d., kovo mėn. - 10 d., spalio mėn. 15 d.; iš viso 35 d.)? Jei vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, tai laikoma, kad šio automobilio nuomos atvejis neatitinka PMĮ 30-2 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir jo nuomos išlaidoms (kiekvieno mėnesio, pradedant nuo sausio mėnesio) turi būti taikomi atskaitymo ribojimai.

Pelno mokesčio tarifai nuo 2025 m.

Koks patvirtintas naujas pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių apmokestinamajam pelnui nuo 2025 m. sausio 1 d.? Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas 16 proc. pelno mokesčio tarifas.

Koks pelno mokesčio tarifas taikomas smulkiųjų įmonių apmokestinamajam pelnui nuo 2025 m. sausio 1 d.? Nuo 2025 m. sausio 1 d. įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamajam pelnui, taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas.

Ar galioja nuostata dėl 0 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo apmokestinant apmokestinamąjį pelną už pirmąjį mokestinį laikotarpį? Nuostata dėl pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą, nepakeista.

Kaip taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis pelno mokesčio tarifas, kai įmonėje patvirtintas su kalendoriniais metais nesutampantis mokestinis laikotarpis? Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojantis pelno mokesčio tarifas pradedamas taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant įmonės 2025 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kad įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais.

Ar nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitus pelno mokesčio tarifams bus keičiamos dividendų ir metinės pelno mokesčio deklaracijų formos? Deklaracijų formos ir jų užpildymo tvarkos keičiamos nebus.

PVM atskaita

Lengvųjų automobilių, įsigytų nuo 2025 m., nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus, t. y. dalis nusidėvėjimo sąnaudų bus neleidžiami atskaitymai. Kadangi pagal PVM įstatymo 62 straipsnio nuostatas lengvojo automobilio PVM atskaita negalima, kurio laikotarpio neleidžiamiems atskaitymams priskirti šias PVM sumas, apskaičiuotas nuo neleidžiamų atskaitymų?

Pagal PMĮ 24 straipsnio 2 dalį iš pajamų galima atskaityti tik tas prekių (paslaugų) pirkimo ir importo PVM sumas, kurios yra neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas bei šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų (įskaitant ribojamų dydžių) atskaitymų. Pirkimo ir importo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo PMĮ 31 straipsnyje nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos.

Todėl iš pajamų galima atskaityti pagal PVM įstatymą neatskaitomą lengvojo automobilio pirkimo ar importo PVM sumą, apskaičiuotą tik nuo lengvojo automobilio įsigijimo kainos (jos dalies), neviršijančios PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytų lengvojo automobilio įsigijimo kainos ribojimų, susijusių su išmetamo CO2 kiekiu. PVM suma iš pajamų atskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį yra patirtos lengvojo automobilio įsigijimo išlaidos. Nuo PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojančią sumą viršijančios lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalies apskaičiuota pirkimo PVM suma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitoma.

Pavyzdys: Vienetas 2025 m. sausio mėn. už 108 900 EUR įsigijo lengvąjį automobilį ir tą patį mėnesį pradėjo jį naudoti. Automobilio kaina be PVM yra 90 000 EUR, o pirkimo PVM suma - 18 900 EUR. Pagal PVM įstatymo 62 straipsnio nuostatas, šio automobilio pirkimo PVM neatskaitomas. Įsigyjamo automobilio išmetamas CO2 kiekis yra 127 g/km, todėl pagal PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytą taršos grupę, iš pajamų gali būti atskaitoma ne daugiau kaip 50 000 Eur automobilio įsigijimo išlaidų (išmetamas CO2 kiekis 1-130 g/km). Atsižvelgiant į šio automobilio įsigijimo kainos ribojančią sumą, - 50 000 Eur, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais vieneto pajamos gali būti sumažinamos tik 50 000 EUR šio automobilio įsigijimo kainos dalimi, kuri pagal PMĮ 18 straipsnyje nustatytą tvarką priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams dalimis per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį. Atitinkamai nuo šios automobilio įsigijimo kainos dalies apskaičiuota pirkimo PVM suma, t. y. 10 500 EUR (50 000 EUR x 21 proc.), apskaičiuojant 2025 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, yra priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Likusiai automobilio įsigijimo kainos daliai, - 40 000 EUR (90 000 EUR - 50 000 EUR), tenkanti pirkimo PVM suma, t. y. 8 400 EUR (40 000 EUR x 21 proc.), apskaičiuojant 2025 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną priskiriama neleidžiamiems atskaitymams, kuri deklaruojama metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formos , teikiamos už 2025 metų mokestinį laikotarpį, S priede „Sąnaudų sumos, laikomos neleidžiamais atskaitymais“ 8 kodu „Mokesčių sumos pagal PMĮ 24 str.“

Transportavimo išlaidos

Vienetas 2025 metais įsigijo lengvąjį automobilį ir naudos jį savo veikloje. Gauta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta automobilio kaina 15 000 Eur plius PVM 3 150 Eur, išmetamas CO2 kiekis yra 205 g/km. Vienetas iki turto naudojimo pradžios dar patyrė 1000 Eur automobilio transportavimo išlaidų. Ar PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti automobilio įsigijimo kainos ribojimai taikomi tik automobilio įsigijimo kainai, nurodytai PVM sąskaitoje faktūroje ar bendrai apskaičiuotai kainai kartu su transportavimo išlaidomis?

Pagal PMĮ 14 straipsnio 1 dalį turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus (taip pat mokėtinus) komisinius atlyginimus ir mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu. Turto įsigijimo kaina jį perkant iš kitų asmenų turi būti nustatoma prie jo pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius (muitų, registravimo ir kt.), transportavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su turto įsigijimu. Todėl, jeigu 2025 m. įsigyjant lengvąjį automobilį, iki jo naudojimo pradžios yra patirtos su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos, pavyzdžiui transportavimo, paruošimo naudoti ar remonto išlaidos, kurios priskiriamos įsigyto lengvojo automobilio įsigijimo kainai, tai apskaičiuojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas yra taikomas bendrai visai apskaičiuotai automobilio įsigijimo kainai.

Šiuo atveju lengvojo automobilio įsigijimo kaina yra 16 000 Eur, tačiau atsižvelgiant į šio automobilio iš pajamų atskaitomą įsigijimo kainą ribojančią sumą, - 10 000 Eur, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais vieneto pajamos gali būti sumažinamos tik 10 000 Eur šio automobilio įsigijimo kainos dalimi, kuri pagal PMĮ 18 straipsnyje nustatytą tvarką priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams dalimis per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį. Likusi automobilio įsigijimo kainos dalis 6 000 Eur (16 000 Eur - 10 000 Eur) priskiriama neleidžiamiems atskaitymams proporcingai per laikotarpį, kai skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos.

Svarbūs aspektai vykdant individualią veiklą automobilių nuomos srityje

Vykdant individualią veiklą automobilių nuomos srityje, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Automobilio deklaravimas VMI: Asmeninį automobilį privaloma deklaruoti VMI, jei norima įtraukti su juo susijusias išlaidas į sąnaudas.
• Procentinis naudojimas veikloje: Būtina nusistatyti procentą, kiek automobilis bus naudojamas veikloje, maksimaliai galima 80 proc.
• Sąnaudų pagrindimo dokumentai: Jei nenorima rinkti sąnaudas pagrindžiančių dokumentų, galima rinktis variantą, kai iš pajamų atimama 30 proc. jų dalies.
• Remonto išlaidos: Jei automobilis sugedo, remonto išlaidos gali būti priskiriamos prie atskaitymų.
• Ilgalaikis turtas: Galima registruoti ir kompiuterį, spausdintuvą, kokius brangesnius įrankius kaip ilgalaikį turtą ir traukti jų nusidėvėjimą į sąnaudas.

Lizingas ar nuoma?

Kokį sandorį sudarė - nuomos ar lizingo (finansinės nuomos), įmonė turės įvertinti pati.

Nuomos sutartys

Įmonė turėtų nuspręsti, kokią sutartį sudaro - nuomos ar panaudos. Panaudos sutartį su įmone gali sudaryti turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Nedraudžiama su vaikus auginančiais tėvais sudarinėti civilines sutartis ir nuomotis iš jų turtą. Gyventojo automobilio nuomos pajamoms taikomas 15 proc. GPM tarifas.

Kiti svarbūs aspektai

• Automobilio nuoma - įprastos komercinės veiklos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas PVM ir pelno mokestis.
• Civilinis kodeksas sako, kad įmonė neturi teisės leisti savo akcininkui nemokamai naudotis automobiliu.
• Bet kokio automobilio nuomos paslaugos yra apmokestinamos 21 proc. PVM.
• Įmonė gali nuomoti automobilį darbuotojui, net jeigu tokios veiklos nėra nurodžiusi savo įstatuose.
• Automobiliui, kurį įmonė naudoja pagal panaudos sutartį, degalus turėtų pirkti pati įmonė.
• Įmonė gali skaičiuoti pajamas natūra supaprastinta tvarka (0,7 ar 0,75 proc.).
• Nuoma turi būti apmokestinama 21 proc.
• Kai panaudos sutartyje nustatyti mokėjimai, ją reikėtų laikyti nuomos sutartimi.
• Nėra įstatymo ar kito teisės akto, kuris draustų pilti degalus į automobilį savaitgaliais.
• Gyventojas gali nuomoti automobilį ir neįregistravęs individualiosios veiklos. Ar gyventojas gali šį automobilį nuomoti įmonei?
• Įmonė sugalvojo imti iš darbuotojų nuompinigius už naudojimąsi įmonės automobiliais.
• Įmonės valdomu automobilių gali važinėti bet kuris įmonės darbuotojas, jeigu jam tokia teisė suteikta.
• Nuomojamo automobilio nusidėvėjimo, draudimo ir kt.
• Iš darbuotojo išsinuomoto automobilio remonto, draudimo ir kt.

Šis sąvadų rinkinys skirtas automobilių apmokestinimo klausimams susiję klausimai.

Apibendrinant, individuali veikla automobilių nuomos srityje reikalauja atidaus planavimo ir nuolatinio domėjimosi mokesčių sistemos pakeitimais. Tik žinant visus niuansus, galima sėkmingai vykdyti šią veiklą ir išvengti nemalonių staigmenų ateityje.

tags: #irangos #nuomai #individuoali #veikla