Šiame straipsnyje aptariami įvairūs klausimai, susiję su bendrijų veikla, įskaitant paramos gavimą, atlyginimų mokėjimą, dokumentų prieinamumą, remonto darbus ir kitus svarbius aspektus. Taip pat nagrinėjami žemės nuomos klausimai, susiję su statiniais.
Bendrijos Kaip Paramos Gavėjos
Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.
Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Apmokėjimai ir Atlyginimai
Ar teisėta tai, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai? Visi namai turi būti prižiūrimi.
Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų.
Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių.
Dokumentų Prieinamumas
Esu DNSB narys. Buvau paprašęs pirmininkės gauti susipažinimui bendrijos sąskaitas faktūras ir banko išrašus, pažiūrėti kaip leidžiami bendrijos pinigai, nes buvo įtarimų kad švaistomos lėšos. Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis.
Kuo daugiau skaidrumo - tuo daugiau pasitikėjimo ir mažiau papildomų klausimų.
Remonto Darbai
Mano bute būtinai reikia pakeisti šalto vandens vamzdį nuo įvado iki skaitliuko. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas).
Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas. 4.83 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir...
Gyvenu paskutiniame mano aukšte (5 aukštas), bute užsikišo kanalizacija, atėjęs santechnikas pasakė, kad bėda su nuotekų stovu, kas turi mokėti už stovo atkimšimą, 4 aukšte stovas paeina, užsikišęs kažkur tarp 5 ir 4 aukšto. Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.
Iš pateikto trumpo apibūdinimo galima suprasti, kad jūsų atveju remontuoti nieko nereikėjo, o reikėjo tik išvalyti (atkimšti) vamzdžius ir jeigu priežastis - užkimšimas.
Reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje. Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio...
Viešoji Tvarka
Daugiabučio namo kieme iki 3-4 val. ryto vyksta vakarėliai, leidžiant triukšmingą muziką, vartojamas alkoholis, dalyvauja mažamečiai vaikai. Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai.
Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.
Šildymo Sistemos Renovacija
Ar teisingai bendrija priskaičiavo šildymo sistemos renovavimo išlaidas, jei aš šildymo neturiu. Patalpas nusipirkau, kur nuo bendros šildymo sistemos buvo atjungtos.
Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai. Jeigu...
Kiti Klausimai
Jeigu semia vanduo du butus, o namo bendrija nieko nedaro. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus.
Bendrabučio tipo daugiabutis namas turi vieną elektros įvadą (skaitiklį), namo gyventojai nėra abonentai, nes turi tik kontrolinius skaitiklius. Tam, kad sprendimas būtų priimtas, administratorius turėtų sušaukti savininkų...
Bute prakiuro šildymo sistemos stovas bei vamzdeliai, jungiantys stovą su radiatoriumi. Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra.
Žemės Nuoma ir Nuosavybės Teisės Atkūrimas
Žemės ūkio ministerija Vyriausybei siūlo įpareigoti savivaldybes iki 2018 m. patvirtinti miestų teritorijas, kuriose numatoma atkurti nuosavybės teises piliečiams. Tačiau mes matome, kad miestų savivaldybės tą tikrai gali padaryti. Juk kaimiškose teritorijose per visą Lietuvą teliko 6 tūkst. pretendentų ir iki rudens ten viskas bus baigta. Aišku, nesakau, kad nebebus jokių teismų, jie dar šimtą metų vyks, tačiau de jure reforma bus užbaigta.
Vilniaus miestas gudrauja. Ne viskas yra sąžininga tiek iš verslo pusės, tiek iš miesto pusės. Aišku, investicijos miestui yra labai svarbus dalykas, tačiau kai savivaldybė slepia savo žemę tam, kad nevykdytų restitucijos, tai jau nėra pateisinama. Miestas labiau rūpinasi statybomis, investicijomis, o ne tuo, kad būtų įvykdyta konstitucinė teisė atkurti nuosavybę. Todėl taip ir išeina, miestas neformuoja tų sklypų.
Būtent. Dauguma žemės jau yra išnuomota įvairiomis formomis, kartais net su teise keisti paskirtį. Suskaičiavome, kad yra apie 90 tūkst. tokių didesnių ar mažesnių sklypų. Aišku, suprantu, kai sako, kad miestui žemės reikės infrastruktūrai, miesto viešosioms reikmėms. Kaip tu su tuo ginčysies, kaip įrodysi, kad žemė nenaudojama stovi metų metus ir jos nereikės viešosioms reikmėms ir po kelerių metų? Nėra geranoriškumo iš Vilniaus pusės.
Tas ir yra, kad būna ir itin įtartinų atvejų. Kad ir tas Arvydo Avulio atvejis su „Žalgirio“ stadiono žeme... Ne miestui ir net ne valstybei sumokėta, nors tai yra valstybinė žemė, o Ūkio bankui. Daugeliu atvejų iš privačių pardavėjų įsigyjama ne žemė, o sugriuvęs pastatas, ir įsigyjama ne pati žemė, o žemės nuomos teisė. Kur čia valstybės interesas - iš kažko privačiai nupirko žemės nuomą? Ko gero, šitoje vietoje mums reikės pakelti rankas, pasiduoti ir pasakyti, kad kas tą nuomą turi ir turi pakeistą žemės paskirtį - leisti statyti, nes kovoti beviltiška.
Ir bėda, kad dauguma namų Vilniuje stovi ne ant nuosavos, o ant nuomojamos žemės. Kas bus, kai pasibaigs ta nuoma? Bet yra kaip yra, nors nesuvokiama, kaip galima leisti keisti paskirtį nuomojamai žemei ir leisti statybas. Nesąmonė kažkokia. Turėjo būti tokia žemė skirta nuosavybei atkurti arba bent jau parduota. Nusipirkai - statyk ką nori. O ką su statiniais daryti, kai nuoma baigsis? Bet procesas pernelyg toli nuėjęs.
Faktai:
- Kaimo vietovėse nuosavybės teisės atkurtos 99 proc. piliečių į 99,7 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose.
- Miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti 6,3 tūkst. piliečių į 3,8 tūkst. ha žemės.
- Blogiausia situacija Vilniuje - nuosavybė atkurta tik į 48,36 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose (tai yra nuosavybės teisės atkurtos į 2743 ha, dar liko atkurti net į 2500 ha), Trakuose - į 64,96 proc., Palangoje - į 82,5 proc., Kaune - į 93 proc.
G.Vasiliauskas vis tiek reikalauja sau žemės. Ne mes žemės savininkai, jos nevaldome. Yra G.Vasiliausko nuosavybės daiktas, ką teisės aktai sako, tam gali ir naudoti.
Užstatymo Teisė (Superficies)
Įvadas į užstatymo teisę (lot. superficies), kuri dažniausiai įvardijama kaip vieno asmens teisė naudotis svetima žeme statiniams valdyti nuosavybės teise. Užstatymo teisė atsiranda suteikus asmeniui teisę naudoti žemę, kuri nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui.
LR CK 4.160 straipsnio 1 dalyje pateikiama užstatymo teisės (lot. superficies) sąvoka - tai teisė naudotis svetima žeme statiniams ar įrenginiams statyti arba įsigyti nuosavybėn jau esančius svetimoje žemėje statinius ar įrenginius.
Norint tinkamai atskleisti UT suteikimo statiniams statyti ypatumus, būtina apžvelgti UT istorinę raidą, todėl šiame poskyryje bus aptariamos UT ištakos. Taip pat aptarsime ir UT raidą Lietuvoje.
Superficies Romėnų Teisėje
Ciceronas panaudojo terminą Superficies Aedium, kuris apibūdina namą, pastatytą ant kito asmens žemės. Gajus teigė, kad Aedes Superficiariae yra tai, kas pastatyta ant išnuomotos žemės - UT siejama su statybos procesu. UT, kaip teisė, pradėjo vystytis, formuotis dėl poreikio reglamentuoti asmens naudojimąsi viešąja žeme. Remiantis G. Long pateikiama informacija, valstybė ir miestų bendruomenės leisdavo asmenims statytis pastatus ant viešosios žemės, sudarydavo nuomos sutartis su asmenimis, kurie pagal UT pastatydavo pastatus, bei išnuomodavo už tam tikrą mokestį.
Ši sistema buvo palanki miestams, kuriuose buvo pakankamai dideli nedirbamos žemės plotai, ir taip būdavo aprūpinami asmenys, kurie neturėdavo lėšų nusipirkti žemės.
Užstatymo Teisė Lietuvoje
Svarbiausiais viduramžių Lietuvos rašytiniais teisės šaltiniais laikytinuose 1529 m., 1566 m., 1588 m. LDK Statutuose, kuriuose buvo įtvirtinti žemės bei kito nekilnojamojo turto nuosavybės, žemės paveldėjimo teisės, žemės sandoriai bei žemės servitutai, kiti nuosavybės teisių ribojimai, kaip teigia V. Valiulis, jaučiama romėnų teisės įtaka.
1840 m., panaikinus 1588 m. LDK Statutus, įsigaliojo 1832 m. Săvado X tomo I dalies Antrosios knygos II skirsnio II perskyrimo VIII skiltyje „Statymo teisė“ yra kaip atskiras privatinės teisės institutas įtvirtintos teisės normos, reglamentavusios statymo teisę ant svetimos žemės. Săvade įtvirtinta nuostata, kad, norint statyti statinius svetimoje žemėje, pirmiausia turi būti sudaroma tvirtybine (notarine) forma sutartis tarp asmens, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, bei asmens, kuriam yra leidžiama statyti pastatus šiame sklype.
Užstatymo Teisės Ypatumai Lyginant Su Kitomis Daiktinėmis Teisėmis
Daiktinė teisė - tai teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šias teisių. Daiktinės teisės subjektui suteikiamos tam tikros teisės į daiktą, tuo tarpu kiti asmenys yra įpareigojami netrukdyti daiktinės teisės subjektui tinkamai naudotis daiktine teise.
Pagal UT suteikiama žemės naudojimo teisė ir suvaržoma žemės nuosavybės teisė, todėl šiame magistro baigiamajame darbe reikėtų aptarti UT santykį su keliomis išvestinėmis daiktinėmis teisėmis: servitutu (žr. 1.3.1 skyrelį „Užstatymo teisės ir servituto skirtumai“), uzufruktu bei ilgalaike nuoma.
Užstatymo Teisės ir Servituto Skirtumai
Tam, kad būtų galima įvertinti UT statiniams statyti suteikimo ypatumus, turime atskleisti nagrinėjamos teisės skirtumus UT suteikimo statiniams statyti atžvilgiu. UT gali būti nustatyta tik žemei. Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2009 konstatavo, kad: „Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinės teisės: užstatymo teisės (superficies), ilgalaikės nuomos (emphyteusis). Taigi LAT pasisakė, kad yra leidžiama, nors ir ribotai, nustatant UT veikti ir teismui.
Užstatymo Teisės ir Uzufrukto, Ilgalaikės Nuomos Skirtumai
Uzufruktu yra suteikiama teisė naudotis svetimu daiktu, t. y. gauti iš jo vaisius, produkciją bei pajamas, nekeičiant to daikto teisinės padėties ir paskirties. Užufruktas yra glaudžiai susijęs su asmeniu, kuriam jis yra suteikiamas, t. y. šiam asmeniui ir negali būti paveldimas ar perduodamas kitam asmeniui.