Net ir tie, kurie nedaug ką turi bendro su statybų procesu, puikiai žino, kad statybų sritis yra ypač plati bei apimanti daug įvairių akcentų. Vienas svarbiausių dalykų, kurio reikėtų nepamiršti, kalbant apie statybas, yra šios srities sąvokos. Verta akcentuoti, kad labai svarbu pažinti svarbiausias sąvokas tam, kad statybų procesą organizuoti būtų lengviau ir, kad pavyktų sumažinti klaidų tikimybę.
Viena svarbių statybos sričių sąvokų yra ir inžinerinis statinys. Na, ir, žinoma, svarbu akcentuoti, kad statybos inžinerija yra ypač įdomi bei daug įvairių sprendimų apimanti, o taip pat ir nuolat besikeičianti sritis.
Šiandien mūsų visų gyvenimas jau tiesiog nebeįsivaizduojamas be įvairių kategorijų inžinerinių statinių.
Inžinerinių statinių klasifikacija
Svarbu akcentuoti, kad inžineriniai statiniai yra skirstomi į tam tikras kategorijas. Viena jų yra inžineriniai tinklai, kuriem priskiriami vandens, dujų, nuotekų, šilumos ir t.t. tinklai. Kita kategorija yra susisiekimo komunikacijos, kurioms yra priskiriamos gatvės, keliai ir t.t.
Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams. Pastatai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Statiniai, pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį skirstomi į kategorijas.
Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra:
- Nesudėtingi statiniai
- Neypatingi statiniai
- Ypatingi statiniai
Nesudėtingi statiniai
Nesudėtingi statiniai neretai painiojami su neypatingais statiniais. STR nesudėtingi statiniai, šių statinių konstrukcijų ypatybės, techninės savybės aprašomi antroje ir trečioje lentelėse. Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų.
Klientai neretai klausia, ar planuojant nesudėtingos paskirties statinį, reikalingas statybos leidimas. Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.
Neypatingi statiniai
Teisės aktuose nurodoma, kad statiniai, nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams, yra neypatingi statiniai. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi. Neypatingas statinys - tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m. Neypatingas statinys - tai toks statinys, kuris, pagal techninius sprendimus, yra didesnis nei nesudėtingas statinys ir neatitinka nė vieno ypatingo statinio požymių.
Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas.
Ypatingi statiniai
Ypatingasis statinys ir jo parametrai yra aprašyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.
Ypatingas statinys - tai pagal Statybos techninį reglamentą 1.01.03:2017 apibrėžtas statinys, atitinkantis konkrečius požymius. Ypatingas statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys.
Kalbant apie Borga pastatus, kreipiantis dėl angaro, reikėtų žinoti esminius dalykus: jei tarp atraminių konstrukcijų bus daugiau nei 12 m, pastato dydis bus didesnis nei 2000 m2, o statinio aukštis bus didesnis nei 20 metrų, tai pastatas bus priskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos. Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.
Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.
| Statinio tipas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Nesudėtingas | Paprastos konstrukcijos, aukštis iki 8,5 m, plotas iki 80 kv. m, atstumas tarp atramų iki 6 m. |
| Neypatingas | Techniškai didesnis už nesudėtingą, neatitinka ypatingo statinio požymių. Pvz., individualus namas iki 2000 kv. m ir 20 m aukščio. |
| Ypatingas | Sudėtingos konstrukcijos, pavojingos medžiagos, daugiau nei 100 žmonių, aukštybinis pastatas, kultūros paveldo statinys. |
Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams. Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.
tags: #inzineriniai #statiniai #irenginiai