Nekilnojamasis Turtas: Kas Tai?

Nekilnojamas turtas - tai viena svarbiausių ekonomikos, teisės ir kasdienio gyvenimo sričių sąvokų. Nuo jo priklauso investicijos, paveldėjimas, mokesčiai ir net asmeninės gyvenamosios aplinkos kūrimas. Paprastai tariant, nekilnojamas turtas (NT) - tai daiktai, kurie yra susi­ję su žeme ir negali būti perkelti nepažeidžiant jų esmės.

Kitaip tariant, tai viskas, kas yra neatsiejamai susiję su gruntu: pastatai, statiniai, infrastruktūra, tam tikros žemės dalys ar net požeminiai įrenginiai. Nekilnojamojo turto sąvoka yra aiškiai apibrėžta tiek teisės aktuose, tiek ekonominiuose terminuose.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) nustato, kad nekilnojamasis turtas - tai žemė, jos gelmės, atskiri žemės plotai ir daiktai, kurie yra tvirtai susiję su žeme, t. y. pastatai, statiniai ir įrenginiai.

Paprastai tariant, jei daiktą galima perkelti iš vienos vietos į kitą nesunaikinant jo konstrukcijos - jis kilnojamasis. Teisiniu požiūriu nekilnojamas turtas yra svarbus todėl, kad jo nuosavybės teisės privalo būti registruojamos.

Kas tiksliai laikoma nekilnojamuoju turtu?

Nekilnojamasis turtas apima visus objektus, kurie yra fiziškai ar teisiškai susiję su žeme. Pagrindinis nekilnojamojo turto objektas yra žemės sklypas. Jis gali būti tiek gyvenamosios, tiek komercinės ar žemės ūkio paskirties. Žemė laikoma nekilnojamu turtu, nes ji neatsiejama nuo teritorijos - jos neįmanoma perkelti iš vienos vietos į kitą.

Prie žemės priskiriamos ir jos gelmės, t. y. naudingosios iškasenos, vanduo ir kiti gamtos ištekliai. Pastatai ir statiniai - tai neatsiejama žemės dalis, todėl jie visada priskiriami nekilnojamajam turtui. Net ir atskiros pastato dalys, tokios kaip butai ar patalpos, laikomos savarankiškais nekilnojamojo turto objektais.

Nekilnojamojo turto dalimi gali būti ir infrastruktūros elementai: elektros, vandentiekio, nuotekų, dujų tinklai, kurie yra integruoti į pastato ar žemės struktūrą. Į nekilnojamąjį turtą įeina ne tik fiziniai objektai, bet ir tam tikros teisinės teisės, susijusios su žemės ar pastatų naudojimu.

Nekilnojamojo Turto Ypatybės

Pagal savo prigimtį nekilnojamas turtas ir įstatymais tokiu pripažintas kilnojamasis turtas. Reikia pabrėžti, kad nekilnojamojo turto objektas gali būti padalintas į dalis bei tos dalys gali tapti savarankiškais nekilnojamojo turto objektais.

Pavyzdžiui, yra pastatomas statinis bei vėliau jis padalinamas į tam tikras patalpas, vadinamas butais. Šiuo atveju kiekvienas butas bus atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Nekilnojamojo turto rūšys

Nekilnojamasis turtas skirstomas į kelias pagrindines rūšis pagal jo paskirtį ir naudojimo pobūdį.

• Gyvenamasis turtas. Tai viena labiausiai paplitusių NT kategorijų. Jai priskiriami namai, butai, kotedžai, sodybos ir kiti objektai, skirti žmogaus gyvenimui. Turtas gali būti tiek individualios, tiek daugiabučio formos.
• Komercinis turtas. Šiai kategorijai priklauso biurai, parduotuvės, restoranai, sandėliai, viešbučiai ir kiti objektai, skirti verslo veiklai vykdyti.
• Pramoninis turtas. Pramoniniai objektai - tai gamyklos, cechai, sandėliai, techniniai pastatai, kurie naudojami gamybai, logistikai ar kitoms ūkinėms funkcijoms.
• Žemės ūkio paskirties turtas. Tai žemės plotai, skirti žemės ūkio veiklai - pasėliams, ganykloms, miškams ar sodams.
• Specialios paskirties turtas. Tai turtas, kuris netelpa į tradicines kategorijas: mokyklos, ligoninės, kultūros centrai, maldos namai, sporto kompleksai.

Teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) teisinis reglamentavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir keliais specialiais įstatymais, kurie nustato, kas laikoma NT, kaip jis registruojamas, perleidžiamas ar paveldimas. Be šio įrašo savininkas negali pilnai disponuoti turtu - pavyzdžiui, jo parduoti ar įkeisti bankui.

Nekilnojamasis turtas gali būti įkeičiamas bankui ar kitai institucijai kaip užstatas.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Kas tiksliai laikoma nekilnojamuoju turtu? Nekilnojamuoju turtu laikoma žemė, jos dalys, pastatai, statiniai bei kiti objektai, kurie yra neatsiejamai susiję su žeme. Taip pat į šią sąvoką įeina ir su turtu susijusios teisės - servitutai, nuomos ar įkeitimo sutartys.
• Kuo skiriasi kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas? Kilnojamasis turtas - tai daiktai, kuriuos galima perkelti nepažeidžiant jų esmės (pvz., automobilis, baldai, įranga). Nekilnojamasis turtas - tai objektai, kurių perkelti neįmanoma be jų sunaikinimo ar esminių pakeitimų (pvz., pastatas, žemės sklypas).
• Ar butas daugiabutyje laikomas atskiru nekilnojamojo turto objektu? Taip. Nors butas yra pastato dalis, jis registruojamas kaip savarankiškas NT objektas su savo unikaliu numeriu. Buto savininkas taip pat turi dalį bendrosios nuosavybės - laiptinę, stogą, kiemo teritoriją.
• Ar infrastruktūra (pvz., vamzdynai, elektros tinklai) laikoma nekilnojamuoju turtu? Taip, jei šie tinklai yra integruoti į pastatą ar žemės struktūrą. Tokie elementai laikomi priklausiniais - jie yra pagrindinio turto dalis ir negali būti atskirti be funkcinės žalos.
• Kas lemia nekilnojamojo turto paskirtį? Paskirtis nustatoma pagal objekto naudojimo tikslą - gyvenamajam, komerciniam, pramoniniam ar žemės ūkio naudojimui. Ši paskirtis įrašoma į Registrų centrą ir gali būti keičiama tik gavus savivaldybės leidimą.
• Ar nekilnojamasis turtas gali būti įkeistas bankui? Taip. NT dažnai naudojamas kaip užstatas paskoloms. Įkeitimas (hipoteka) registruojamas Nekilnojamojo turto registre, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir apsauga tiek savininkui, tiek kreditoriui.
• Kodėl būtina registruoti turtą Registrų centre? Registracija suteikia teisinį saugumą - įrodo nuosavybės teisę, apsaugo nuo sukčiavimo ir leidžia teisėtai atlikti sandorius. Be registracijos turtas laikomas neapibrėžtu ir negali būti parduotas ar paveldėtas.
• Ar servitutas laikomas nekilnojamojo turto dalimi? Taip, servitutas - tai teisė naudotis svetimu žemės sklypu tam tikram tikslui, pavyzdžiui, keliui ar inžineriniams tinklams. Ši teisė registruojama kartu su turtu ir gali turėti įtakos jo vertei.

Teisiniai Padariniai

Turto pripažinimas nekilnojamuoju sukelia tam tikrus teisinius padarinius:

• Toks turtas dažniausiai turi būti registruojamas viešame registre.
• Apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.
• Šio turto sandoriams keliami specialūs reikalavimai (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sandoriai privalo būti tvirtinami notaro).

Investavimas į Nekilnojamąjį Turtą

Investicija į nekilnojamąjį turtą yra tokio turto įsigijimas su tikslu gauti pelną. Nusipirkdamas nekilnojamąjį turtą asmuo tampa jo savininku, taip pat įgija teisę jį valdyti, juo naudotis bei disponuoti. Taigi, nekilnojamojo turto savininkas naudoja šį turtą savo asmeniniams turtiniams tikslams pasiekti.

Investavimo į nekilnojamąjį turtą tikslas yra gauti pelną. Pavyzdžiui, nuomotojas nuomodamas nuomininkui tam tikrą butą gauna iš to pajamų. Taip pat asmuo gali įsigyti žemės sklypą, tame sklype vykdyti statinių statybą bei vėliau ją įvykdęs juos nuomoti arba parduoti. Šiuo atveju irgi yra siekiama pelno.

Nekilnojamojo Turto Vertinimas

Nekilnojamajam turtui taikoma specialaus vertinimo procedūra - nekilnojamasis turtas gali būti vertinamas rinkos vertės pagrindu siekiant sužinoti rinkos kainą, už kurią nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas vertinimo dieną, taip pat gali būti vertinamas remiantis žinybiniais instituciniais (ne rinkos) metodais, pavyzdžiui, vertė nustatinėjama atliekant buhalterinę apskaitą, kadastrinį vertinimą, deklaruojant ar apmokestinant turtą ir kita.

Nekilnojamojo turto vertė nustatoma taikant:

• Lyginamosios (pardavimo kainos analogų).
• Atkuriamosios (išlaidų, būtinų atkurti nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimas).
• Naudojimo pajamų (vertė nustatoma kapitalizuojant iš nekilnojamojo turto gaunamas pajamas).
• Ypatingosios vertės metodą (taikomas unikalioms meno ar istorijos vertybėms).

Nekilnojamasis turtas dažniausiai vertinamas, kai jis parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis įnašas, mainomas, dovanojamas, paveldimas, apdraudžiamas, apmokestinamas, įkeičiamas, išnuomojamas, pripažįstamas bešeimininkiu ir kita.

Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas remiantis sutartimis ar įmonės (įstaigos, organizacijos), kurios vidaus reikmėms ir tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas turto vertinimas, pavedimu.

Nekilnojamojo Turto Vertės Analizė

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastaraisiais metais pastebima didėjanti paklausa ir kainų kilimo tendencija. Didėja ne tik susidomėjimas nekilnojamojo turto įsigijimu, bet tai skatina ir svarstymus apie jau turimų NT objektų vertę.

Nekilnojamojo turto vertės analize galite užsiimti ir patys, tiesa, visiškai tikslius skaičius sužinoti bus praktiškai neįmanoma. Galite peržiūrėti šiuo metu parduodamus NT skelbimus, arba neseniai įvykusius sandorius.

Tačiau rasti visiškai identiškai lygų nekilnojamąjį turtą bus itin sudėtinga, arba beveik neįmanoma. Tad šiuo metodu galite pasitikrinti tik apytikslią vertę, bet ji gali svyruoti net keliais tūkstančiais į vieną ar kitą pusę.

Nekilnojamojo turto vertė gali keistis laikui bėgant, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir kitus veiksnius. Lietuvos nekilnojamojo turto vertę lemia ne tik vidaus, bet ir tarptautinės rinkos pokyčiai.

Siekiant gauti tikslius ir aktualius skaičius, verta pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto ekspertais, kurie nuolat seka rinkos tendencijas ir gali suteikti profesionalią pagalbą.

Nekilnojamojo Turto Pardavimas

Parduoti nekilnojamą turtą dažniausiai būna itin nelengva. Gali tekti nuleisti kainą daugiau nei kartą, taip pat ir atnaujinti objektą. Neretai senų butų neina parduoti už gerą kainą, todėl tenka iš pradžių padaryti remontą. Tas pats galioja ir namams bei sodyboms.

Neretai žmonės ieško būsto, į kurį būtų galima kraustytis iš karto, būtent dėl to yra naudinga būstą atnaujinti. Naudinga ir dėl to, nes tuomet galima uždėti didesnę kainą. Visgi, ne visiems Jūsų parinktas interjeras tiks.

Norint parduoti nekilnojamą turtą geriausia yra kuo daugiau žmonių informuoti, jog jis yra pardavinėjamas. Tai geriausia daryti skelbimų portaluose bei kartais laikraščiuose.

Neretai žmonės vengia kreiptis į agentą, jog parduotų turimą turtą, nes mano, kad tai padaryti yra itin lengva. Deja, bet itin dažnai tenka nusivilti. Jei būstas ar žemė yra geroje vietoje ir parduodamas yra už gerą kainą, tuomet tai gali būti itin geras pasirinkimas parduoti savarankiškai. Tačiau neretai pasitaiko, jog objektai yra itin prastoje vietoje ir juos parduoti yra sunku, tuomet reikėtų ieškoti agento.

Nekilnojamas turtas neretai yra pardavinėjamas ne vienerius metus. Taip nutinka tuomet, kada asmuo nežino, kaip jį parduoti. Kreiptis į agentą yra verta dar ir dėl to, nes jo paslaugos dažniausiai būna nemokamos.

Nekilnojamojo turto pardavimas gali būti itin naudingas, kadangi gautą sumą galima investuoti kitur ar skirti asmeninėms reikmenims. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog nevisada yra geriausia parduoti turtą. Ne pats geriausias variantas yra tada, kada turtą galima išnuomoti ir jis atsipirktų labai greitai. Nuoma dažniausiai yra brangi, tuo labiau didžiuosiuose miestuose.

Nereikėtų pamiršti ir to, jog nuomos kaina vis kyla, dėl to kartais yra labiau verta turtą ne parduoti, o nuomoti.

Gali būti neverta parduoti turtą ir tokiu atveju, jei kainos greitai kils arba yra nukritusios. Jei šiuo metu kainos yra nukritusios, tuomet reikėtų tiesiog palaukti.

Nekilnojamasis turtas Lietuvoje

LIETUVOJE Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (2005) nustatyta, kad nekilnojamasis turtas apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (1999, nauja redakcija įsigaliojo 2012) turto vertinimo subjektais laikomi užsakovai ir turtą vertinančios įmonės, taip pat vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotos institucijos.

Užsakovai gali būti fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, norintys žinoti nekilnojamojo turto vertę. Nekilnojamojo turto vertintoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą (kvalifikacijos atestatą) ir besiverčiantis nekilnojamojo turto vertinimo veikla.

Nekilnojamąjį turtą vertinanti įmonė, išskyrus vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotą instituciją, privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu.

Nekilnojamojo turto vertintojų ir nekilnojamąjį turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas.

Nekilnojamasis turtas vertinamas remiantis vyriausybės 2012 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika ir 2005 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis (nauja redakcija 2011).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą (1996, nauja redakcija 2001) nekilnojamojo turto registrą tvarko Registrų centras, pavaldus Teisingumo ministerijai.

Registrų centras registruoja fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamojo turto, nuosavybės ir ktitas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymus, taip pat įstatymų nustatytus juridinius faktus, teikia oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis, organizuoja ir atlieka statinių kadastrinius matavimus, formuoja, tvarko, atnaujina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką, atlieka nekilnojamojo turto rinkos tyrimus ir turto vertinimą, registruoja juridinius asmenis, teikia duomenis apie juos valstybės institucijoms ir kitiems vartotojams, atlieka įvairius topografinius darbus ir geodezines kontrolines nuotraukas, registruoja gyvenamąsias vietoves ir gatves, tvarko žemės ir miško naudojimo registrą, rengia dokumentus, teikia konsultacijas nekilnojamojo turto klausimais ir kita.

tags: #intitle #nekilnojamasis #turtas