Intelektinės Nuosavybės Teisių Pažeidimai Elektroninėje Erdvėje

Šiuolaikinėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisės atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindamos inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą. Visgi šiais laikais dėl nuolat augančios konkurencijos ir informacinių bei komunikacinių technologijų plėtros apsaugoti žmogaus kūrybinės veiklos rezultatus darosi vis sunkiau.

Straipsnyje analizuojama intelektinės nuosavybės elektroninėje erdvėje pažeidimų samprata, formos bei ypatumai, akcentuojant skirtumus nuo tradicinių intelektinės nuosavybės formų pažeidimų, taip pat specifines veikas, kurios gali pažeisti tik intelektinę nuosavybę elektroninėje erdvėje. Straipsnio tikslas - nustatyti pagrindinius tokių pažeidimų bruožus, išnagrinėti jų reglamentavimą, tinkamumą ir tobulinimo galimybes.

Intelektinė nuosavybė elektroninėje erdvėje - kompiuterių tinkluose ir internete - neretai yra labiau pažeidžiama negu įprastoje aplinkoje, kadangi elektroninėje erdvėje padarytų pažeidimų kaštai yra itin menki, apskritai nėra jokių papildomų kaštų tą patį pažeidimą kartojant. Be to, elektroninėje erdvėje padarytų intelektinės nuosavybės pažeidimų neigiamos pasekmės taip pat yra didesnės, kadangi daugelis tokių pažeidimų yra globalūs (pažeidimą padarius Lietuvoje, neteisėtomis intelektinės nuosavybės elektroninėmis kopijomis gali naudotis beveik viso pasaulio vartotojai) ir momentiniai (neteisėtų kopijų platinimas elektroninėje erdvėje yra iš esmės momentinis), todėl žala gali būti nepalyginamai didesnė, nei tradicinių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų padaryta žala.

Internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybine komercine santykių arena. Čia išnyksta bet kokius laiko barjerus. Neteisėtas kūrinio, vaizdo ar kompiuterinės programos kopijavimas iš esmės laikomas vagyste ir moraliai netinkamu elgesiu.

Diskusijose apie intelektinę nuosavybę linkstama sutelkti dėmesį ties žala, kuri padaroma neteisėtai atgaminant kūrinius, ir ties teisiniais bei techniniais būdais, kurie galėtų apsunkinti ar net neteisėtą atgaminimą. Šiandien mums besvarstant, kaip galėtume skatinti išsimokslinusius žmones kurti ir rašyti knygas, būtų naudinga suprasti, kad autorių teisės yra socialinis konstruktas, kuris buvo ir toliau turėtų būti pritaikytas užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Tai nėra kokia nors iš anksto nulemta statiška žmonijos teisė.

Ar intelektinės nuosavybės teisės gali gerai veikti elektroninėje erdvėje tokiu būdu, kuris yra naudingas žmonijai, yra jau kitas klausimas. Turi būti nagrinėjamos techninės ir moralinės problemos. Jos tarpusavyje susijusios. Techniniai klausimai siejasi su moraliniais dėl tokios priežasties: nėra prasmės kalbėti apie tai, ką reikėtų daryti, jeigu tai techniškai neįmanoma ar nerealu padaryti. Moraliniai klausimai susiję su techniniais šiuo aspektu: jeigu ką nors galima padaryti, visuomet turi kilti klausimas, ar reikėtų tai padaryti. Gali būti, kad intelektinės nuosavybės teisėms, tokioms, kokios šiandien jos yra, nėra vietos naujojoje elektroninėje erdvėje.

Pagrindinės Sąvokos

• Internetas - tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą.
• Intelektinė nuosavybė - tam tikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus.
• Interneto tarpininkai - subjektai, užtikrinantys interneto infrastruktūros funkcionavimą, teikiantys interneto prieigos, turinio talpinimo ir perdavimo paslaugas.
• Intelektinės nuosavybės pažeidimas - veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios įstatymais saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.
• Atgaminimas - intelektinės nuosavybės objekto viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

Intelektinės Nuosavybės Teisių Pažeidimų Formos

Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisių turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisių turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtines teises.

Pažeidimai skirstomi į:

• Tiesioginiai pažeidimai: kai asmuo, neturėdamas teisių savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
• Netiesioginis pažeidimas: kai asmuo teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.

Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės "piratavimu". Dr. I. Vėgėlė teigia, kad tai tinkama, todėl, kad intelektinės nuosavybės "piratai" grobia ir išnaudoja svetimus intelektinės nuosavybės objektus, beveik nedėdami jokių pastangų šioms vertybėms sukurti.

Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius. Vartotojai siunčiasi ir platina nelegalias muzikos kopijas elektronine forma. Už šias muzikos kūrinio kopijas, atlikėjas negauna jokio atlygio.

Dažniausiai Pasitaikantys Intelektinės Nuosavybės Teisių Pažeidimai

Autorių teisės

Autorių teisės - vienos iš dažniausiai pažeidžiamų intelektinės nuosavybės teisių. Autorių teisių objektų ratas labai platus, todėl ir pažeidimai šioje srityje labai įvairūs: kopijuojami įmonių logotipai, prekių ir jų pakuočių dizainai, įvairūs tekstai, aprašymai, nuotraukos, pavyzdžiui, iš kitiems asmenims priklausančių interneto svetainių, nesumokėjus licencinių mokesčių, naudojamos ir platinamos kompiuterių programos, filmai, knygos, muzikos kūriniai.

Prekių ženklai

Pastebima, jog prekių ženklų apsaugos srityje dažniausiai susiduriama su keliomis problemomis. Pirma, pateikiant paraiškas įregistruoti žymenis dažnai neatsižvelgiama į tai, kad šie žymenys yra aprašomieji ir yra didelė rizika, jog nebus registruoti arba, jeigu ir būtų registruoti, jiems bus suteikiama siauresnė teisinė apsauga. Antra, naudojant ar pateikiant paraišką registruoti žymenį, kuris klaidinamai panašus į ankstesnį kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą, nors dažnai atrodo, kad ženklai nėra panašūs ir visuomenės neklaidina.

Todėl, prieš naudojant ar pateikiant paraišką registruoti žymenį, pravartu atlikti tokio žymens tyrimą, kurio metu įsitikinama, ar jis yra registrabilus, o taip pat - ar nepažeidžia kitų asmenų išimtinių teisių į prekių ženklus. Lietuvoje prekių ženklų savininkų teisės paprastai yra ginamos pateikiant pretenziją išspręsti ginčą taikiai. Vis dėlto, nepasiekus taikaus susitarimo, paduodamas protestas LR Valstybiniam patentų biurui arba ieškinys Vilniaus apygardos teismui.

Dizainas

Dizaino apsaugos pažeidimas pasireiškia produkto išvaizdos kopijavimu, kadangi dizaino registracija saugo bendrą ar dalį gaminio vaizdo. Tokia situacija turbūt yra susidariusi dėl to, kad šiuo metu rinkoje nėra populiaru registruoti gaminių dizainus, kadangi originaliems dizainams yra suteikiama apsauga ir remiantis autorių teisėmis.

Vis dėlto, siekiant tinkamai apsaugoti savo teises į dizainą, o kartu ir investicijas į jį, rekomenduojama pateikti paraišką dizainui registruoti, atsižvelgiant į tai, kad šis procesas yra pakankamai greitas bei egzistuoja galimybė įgyti apsaugą visoje Europos Sąjungoje.

Komercinės paslaptys

Dar viena populiari intelektinės nuosavybės pažeidimų rūšis - komercinių paslapčių atskleidimas. Vienas dažniausiai pasitaikančių komercinių paslapčių atskleidimo būdų - ankstesnio darbdavio komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas, kuomet yra perviliojami įmonės klientai. Taip pat - nuosavo verslo įkūrimas arba dalyvavimas konkuruojančiame versle, pasinaudojus ankstesnio darbdavio komercine paslaptimi. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbdavio komercinės paslaptys atskleidžiamos „uždarame“ draugų rate, tačiau ilgainiui tampa viešos dideliam asmenų ratui.

Išradimai (patentai)

Nors teisminių bylų dėl patentų pažeidimo šiuo metu Lietuvoje yra nedaug (kiekvienais metais atsiranda tik apytiksliai po vieną naują bylą), ši rizika didėja, nes vis daugiau įmonių Lietuvoje nusprendžia patentuoti savo išradimus, taip pat palaipsniui didėja Europos patentų išplėtimų kiekis iš Europos patentų tarnybos (EPT). Įsigaliojus vieningajam Europos patentui, patentų pažeidimo tikimybė Lietuvos teritorijoje ženkliai padidės - vien per artimiausius metus nuo vieningojo patento įsigaliojimo, pažeidimo tikimybė padidės apytiksliai net 2 kartus, vėliau Europos patentų kiekis ir toliau didės panašiu tempu.

Tinkamai apsaugota intelektinė nuosavybė suteikia galimybę arba leisti kitiems naudoti jums priklausantį intelektinės nuosavybės objektą ir gauti už tai pajamų, pvz., autoriaus atlyginimą, arba neleisti kitiems be sutikimo naudoti, gaminti, parduoti ar importuoti saugomo intelektinės nuosavybės objekto. Ji svarbi ir imantis teisinių veiksmų prieš esamus ir galimus intelektinės nuosavybės pažeidimus. Tad galvojant apie verslo sėkmę, intelektinę nuosavybę apsaugoti būtina.

Net pati geriausia ir pelningiausia idėja ar išradimas, gali neatnešti norimos naudos autoriui vien dėl netinkamos teisinės apsaugos. Bendradarbiaujant su nacionaliniais patentų ir prekių ženklų biurais, EUIPO, atliekami visi veiksmai reikalingi intelektinės nuosavybės apsaugai, nuolat vykdoma įregistruotų prekės ženklų stebėseną, fiksuojami pažeidimai ir imamasi atsakomųjų veiksmų.

Statistika

Kasmet Lietuvoje pateikiama apie 3 tūkst. paraiškų dėl įvairios intelektinės nuosavybės apsaugos, iš jų daugiau kaip 2 tūkst. - dėl prekių ženklų registravimo, iki 100 - išradimų patentavimo, apie 40 paraiškų - dėl dizainų registravimo.

2023 m. duomenimis, net 96 proc. paraiškų ir kitų prašymų VPB buvo pateikta elektroniniu būdu. Kitąmet šis procentas turėtų dar augti, nes asmenį atstovaujantis patentinis patikėtinis, advokatas arba advokato padėjėjas paduoti paraiškas, prašymus ir atlikti kitus veiksmus turi tik elektroniniu būdu per sistemą, išskyrus atvejus, kai dėl sistemos sutrikimų ar kitų objektyvių aplinkybių naudojimasis to padaryti neįmanoma.

2015 m. pirmosios instancijos teismuose buvo pradėtos 42 bylos dėl autorių teisių pažeidimų. Daugiau bylų buvo iškelta tik dėl teisių į prekių ženklus pažeidimo. 2015 m. Lietuvos pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta tik viena byla dėl teisių į dizainą pažeidimo.

Paraiškų skaičius Lietuvoje pagal intelektinės nuosavybės rūšį

Tarptautiniai Teisės Aktai

• 1886 m. Berno konvencija
• 1994 m. TRIPS
• 1996 m. PINO autorių teisių sutartis
• 1996 m. PINO atlikimų ir fonogramų sutartis

tags: #intelektines #nuosavybes #teisiu #pazeidimas