Intelektinės nuosavybės objektų teisinės apsaugos ypatumai Lietuvoje

Šiuolaikinėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisės atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindamos inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą. Visgi šiais laikais dėl nuolat augančios konkurencijos ir informacinių bei komunikacinių technologijų plėtros apsaugoti žmogaus kūrybinės veiklos rezultatus darosi vis sunkiau.

Intelektinė nuosavybė kaip teisės institutas susiformuoja XIX a. Dabar, kai gyvename informacijos amžiuje, intelektinė nuosavybė įgauna vis didesnę reikšmę.

Labai ilgai daugumai žmonių nuosavybė buvo suprantama kaip žemė, jos gelmės, vandenys, miškai ir kita augalija, gyvūnija, pastatai, įrenginiai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.38 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.

Taigi įstatymas gina ne tik materialias vertybes, bet ir žmogaus intelektinės veiklos metu sukurtas vertybes, kurios materialinės išraiškos gali ir neturėti.

Intelektinės nuosavybės objektų nematerialumas lemia tai, kad intelektinės nuosavybės savininkas kitiems asmenims perleisdamas turtines teises į intelektinės nuosavybės objektus neperleidžia neturtinių teisių. Taigi asmuo įsigijęs intelektinę vertybę gali ją vartoti, naudoti, bet negali ja pilnai disponuoti. Taigi intelektinė nuosavybė kitam asmeniui, nors ir įsigijusiam intelektinės veiklos metu sukurtą rezultatą, nepereina.

Intelektinės nuosavybės teises reglementuoja valstybė - nustato, kokius veiksmus su intelektinės nuosavybės objektu gali atlikti išimtinių intelektinės nuosavybės teisių turėtojas. Vadovaujantis valstybėje veikiančiais įstatymais subjektams ar subjektui pripažįstamos teisės gauti naudą iš intelektinės nuosavybės objekto. Pirmasis šių teisių turėtojas visuomet yra protinės (intelekto, kūrybos) veiklos rezultato, pripažįstamo intelektinės nuosavybės objektu, kūrėjas (pvz., autorius, išradėjas ar kt.).

Intelektinė nuosavybė tradiciškai išskiriama į dvi rūšis:

• Intelektinę autorių teisę
• Pramonės nuosavybės teisę.

Intelektinės nuosavybės teisės:

• Intelektinės nuosavybės objektų samprata
• Intelektinės nuosavybės objektai
• Intelektinės nuosavybės teisės
• Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ypatumai
• Intelektinės nuosavybės rūšys

Intelektinės nuosavybės rūšys

Intelektinės nuosavybės teisės skirstomos į dvi pagrindines grupes:

• Autorių teisės: Apsaugo literatūros, meno ir mokslo kūrinius.
• Pramoninės nuosavybės teisės: Apsaugo išradimus, prekių ženklus, dizainą ir kitus pramoninės veiklos objektus.

Paprastai teisės teorijoje išskiriami du intelektinės nuosavybės teisės pošakį sudarantys institutai: autorinė teisė ir pramoninės nuosavybės teisė. Pagrindinis skirtumas tarp šių teisės institutų yra tas, kad autorinė teisė saugo formą, konkretų tam tikros idėjos įkūnijimą, palikdama pačią idėją nevaržomam naudojimui, o pramoninės nuosavybės apsauga grindžiama pačios idėjos saugojimu.

Autorinės teisės

Autorinėmis teisėmis nepriklausomai nuo išraiškos formos yra ginami tokie objektai, kaip literatūros ir meno kūriniai, dramos ir muzikos kūriniai, kinematografijos bei fotografijos kūriniai. Autorinėmis teisėmis yra užtikrinamos kūrinio autoriaus išskirtinės teisės į kūrinį. Ši nuostata yra įtvirtinta 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencijoje dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Iš pastarojo matome, kad autorinėmis teisėmis ginamos ne tik materialinės bet ir moralinės vertybės.

Būtina paminėti, kad autorinėmis teisėmis saugomos vertybės turi originalią materialią išraiškos formą. Būtent tai, kad autorius sugalvoja ir originaliai įkūnija savo idėją ir daro ją išskirtinę, kuri yra saugoma autorinėmis teisėmis.

Pagrindinė intelektinės nuosavybės teisės funkcija - tai tam tikros išimtinės teisės intelektinio kūrinio autoriui pripažinimas, santykių su kitais subjektais reguliavimas. Intelektinė nuosavybė yra savarankiška nuosavybės teisės rūšis, intelektinės nuosavybės turėtojams užtikrinanti intelektinius kūrinius valdyti, naudoti ir disponuoti, bei garantuojanti apsaugą nuo neteisėto pasisavinimo.

Nagrinėjant norminius aktus galima pastebėti, kad kūrinio paskelbimas visuomenei prieinamomis priemonėmis ar jo nepaskelbimas ženklios reikšmės kūrinio autorinei apsaugai neturi. 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencijos dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tiek paskelbtų, tiek nepaskelbtų kūrinių autoriams yra numatyta autorinės teisės apsauga.

Priklausomai nuo kūrinio pirmojo paskelbimo vietos sprendžiamas autorinės teisės gynimo laikas ir vieta. Pagrindiniai tokie teisės normų skirtumai susiję su sankcijomis, taikomomis už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus. Skiriasi ir procesiniai klausimai.

Kitas svarbus aspektas - galiojimas laike. Galiojimas laike apsprendžia, kiek laiko ir nuo kada pradedamos ginti autoriaus teisės į kūrinį. Tarptautinėse sutartyse įtvirtintos nuostatos, kad autoriaus teisės į kūrinį ginamos autoriaus gyvavimo laikotarpiu bei 50 metų po jo mirties.

Svarbu paminėti, kad autorinėmis teisėmis yra saugoma literatūros ir meno kūrinio išraiška, bet ne idėjos, procedūros ar veiklos metodai. Kūrinys autorinėmis teisėmis saugomas nepriklausomai nuo jo vertės ar paskirties.

Pramoninė nuosavybė

Kita intelektinės nuosavybės rūšis - pramoninė nuosavybė. Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis pramoninės nuosavybės apsaugą yra 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. Šioje konvencijoje pramoninė nuosavybė apibūdinama kaip intelektinės nuosavybės dalis, susijusi su kūrybinės veiklos rezultatais.

Vienas iš pramoninės nuosavybės saugoms objektų yra išradimai. Norint, kad vienoks ar kitoks užduoties sprendimo būdas būtų pripažintas išradimu jis turi būti naujas, tai reiškia, kad iki pastarojo užduoties sprendimo varianto visuomenė nežinojo analogų. Kitas išradimo bruožas - užduoties sprendimas turi būti išradimo lygio, tai reiškia, kad naujas sprendimas nuo jau žinomų sprendimų turi skirtis technikos lygiu.

Dar vienas pramoninės nuosavybės teisės saugomas objektas yra prekės ir paslaugos ženklai. Pasaulio prekybos organizacijos 1994 m. priimtos sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS) 15 straipsnyje prekės ir paslaugos ženklais apibrėžiami, bet kokie ženklai ar jų deriniai, kuriais prekės ar paslaugos išskiriamos iš kitų prekių ar paslaugų, taip pat nurodyta, kad prekinis ženklas gali būti sudarytas iš: žodžių ar asmens vardo, pavardės, raidžių ar skaitmenų, grafinis vaizdas ir spalvos derinys.

Pramoninis dizainas - pramoninės nuosavybės saugomas objektas. Šis pramoninės nuosavybės objektas apibrėžiamas kaip naujas ir originalus pramoniniu būdu sukurto gaminio arba jo dalies vaizdas.

Intelektinės nuosavybės pažeidimai internete

Internetas atveria naujas galimybes kūrybai ir informacijos platinimui, tačiau kartu sukuria ir naujų iššūkių intelektinės nuosavybės apsaugai. Neteisėtas kūrinių kopijavimas ir platinimas internete yra vienas iš didžiausių šios srities iššūkių.

Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius. Žmonės siunčiasi ir platina nelegalias muzikos kopijas elektronine forma. Gaunasi, kad niekas nemoka už šias muzikos kūrinių kopijas, o atlikėjas negauna jokio atlygio.

Dažniausiai pasitaikantys intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai

• Autorių teisės: Kopijuojami įmonių logotipai, prekių ir jų pakuočių dizainai, įvairūs tekstai, aprašymai, nuotraukos, pavyzdžiui, iš kitiems asmenims priklausančių interneto svetainių, nesumokėjus licencinių mokesčių, naudojamos ir platinamos kompiuterių programos, filmai, knygos, muzikos kūriniai.
• Prekių ženklai: Naudojant ar pateikiant paraišką registruoti žymenį, kuris klaidinamai panašus į ankstesnį kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą.
• Dizainas: Produkto išvaizdos kopijavimas.
• Komercinės paslaptys: Ankstesnio darbdavio komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas, kuomet yra perviliojami įmonės klientai, nuosavo verslo įkūrimas arba dalyvavimas konkuruojančiame versle, pasinaudojus ankstesnio darbdavio komercine paslaptimi.
• Išradimai (patentai): Patentų pažeidimo rizika didėja, nes vis daugiau įmonių Lietuvoje nusprendžia patentuoti savo išradimus.

Intelektinės nuosavybės apsaugos svarba verslui

Intelektinės nuosavybės (IN) apsauga besirūpinantis verslas turi potencialo tapti sparčiai augančia įmone. Būtent verslai, kurie turi intelektinės nuosavybės apsaugą, yra daug stipresni ir patrauklesni rinkoje investuotojams ir auginant savo kapitalo vertę. Tai turtas, kurį galima licencijuoti, parduoti.

Registruotos intelektinės nuosavybės teisės padeda efektyviai kovoti su nesąžininga konkurencija. Jeigu konkurentai naudoja, pavyzdžiui, tapatų ar panašų ženklą, kopijuoja ar imituoja dizainą, vartotojai gali būti suklaidinti. Tai gali ne tik atnešti finansinių nuostolių, bet ir pakenkti įmonės geram vardui ir įvaizdžiui, ypač jei konkurentų produktas yra blogesnės kokybės. Registracija leidžia įmonei ne tik nutraukti konkurentų vykdomus pažeidimus, bet ir reikalauti nuostolių atlyginimo.

Vis daugiau Lietuvos verslų suvokia IN apsaugos prasmę, tačiau ne visada žino visus svarbius niuansus. Reikia suprasti, kad domeno registracija negarantuoja teisių į prekių ženklą, todėl patartina domeną kuo skubiau registruoti kaip prekių ženklą.

Teisinė intelektinės nuosavybės apsauga

Teisinės intelektinės nuosavybės apsaugos teritoriškumas (Intelektinės nuosavybės teisės galioja. Kadangi intelektinė nuosavybė yra globalaus pobūdžio, tai reiškia, kad intelektinės veiklos metu gauti rezultatai dažniausiai vartojami ne vienoje geografinėje erdvėje, bet pasklinda tiek po aplinkinius rajonus, tiek po visą pasaulį iškyla poreikis ją saugoti visuotinai žinomomis ir priimtinomis formomis.

Poreikis suvienodinti intelektinės nuosavybės apsaugą iškilo jau XIX a. pabaigoje. Pastarasis poreikis kilo iš to, kad atskiros šalys turėjo savo normas intelektinės nuosavybės apsaugai.

Tarptautiniai teisės aktai

• 1886 m. Berno konvencija
• 1994 m. TRIPS
• 1996 m. PINO autorių teisių sutartis

Tarptautinio susitarimo pagrindu intelektinės veiklos metu gautas rezultatas yra saugomas ne tik toje valstybėje, kurioje kūrinys atsirado, bet ir visose kitose, kur jis yra naudojamas. Tai pasiekta, dėl to, kad minėtoje konvencijoje išsamiai reglamentuojami intelektinės nuosavybės teisės principai, minimalūs apsaugos reikalavimai ir praktinio įgyvendinimo aspektai.

ES direktyvos

• 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2001/29/EB
• 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB

Statistika

Kasmet Lietuvoje pateikiama apie 3 tūkst. paraiškų dėl įvairios intelektinės nuosavybės apsaugos, iš jų daugiau kaip 2 tūkst. - dėl prekių ženklų registravimo, iki 100 - išradimų patentavimo, apie 40 paraiškų - dėl dizainų registravimo.

2023 m. duomenimis, net 96 proc. paraiškų ir kitų prašymų VPB buvo pateikta elektroniniu būdu. Kitąmet šis procentas turėtų dar augti, nes asmenį atstovaujantis patentinis patikėtinis, advokatas arba advokato padėjėjas paduoti paraiškas, prašymus ir atlikti kitus veiksmus turi tik elektroniniu būdu per sistemą, išskyrus atvejus, kai dėl sistemos sutrikimų ar kitų objektyvių aplinkybių naudojimasis to padaryti neįmanoma.

2015 m. pirmosios instancijos teismuose buvo pradėtos 42 bylos dėl autorių teisių pažeidimų. Daugiau bylų buvo iškelta tik dėl teisių į prekių ženklus pažeidimo. 2015 m. Lietuvos pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta tik viena byla dėl teisių į dizainą pažeidimo.

Paraiškų skaičius Lietuvoje pagal intelektinės nuosavybės rūšį

tags: #intelektines #nuosavybes #objektu #teisines #apsaugos #ypatumai