Intelektinė nuosavybė telefonuose: iššūkiai ir sprendimai

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau kartu su patogumu ir funkcionalumu atsiranda ir naujų iššūkių, susijusių su intelektinės nuosavybės apsauga ir duomenų saugumu.

Išmaniųjų telefonų saugumo iššūkiai

Išmanieji įrenginiai gali patirti tokias pat kibernetines grėsmes kaip ir „Windows“, „Mac“ ar „Linux“ įrenginiai. Jų savininkai lygiai taip pat patiria fišingo (angl. Phishing) atakas per telefonuose naudojamą el. paštą, ir jeigu juose nėra įdiegta jokios apsaugos, mažų mažiausiai rizikuojama į telefoną gauti kenkėjišką kodą. Jau nekalbant apie tai, kad telefonuose įdiegtos programėlės gali rinkti informaciją apie juose atliekamus veiksmus, nutekinti asmens duomenis ir t. t.

Mobiliųjų įrenginių valdymas (MDM)

Kad darbuotojų išmanieji telefonai būtų saugi darbo priemonė, naudojami įvairūs mobiliųjų įrenginių valdymo sprendimai. Jeigu įrenginį yra suteikusi įmonė, įdiegti sprendimus gali būti paprasčiau. Imkime, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojus, kurie turi vežėjų įmonių suteiktus išmaniuosius telefonus arba planšetinius kompiuterius. Ne paslaptis, kad šie įrenginiai naudojami ne tik navigacijos tikslais, bet ir žiūrėti filmus, klausytis muzikos, naudotis įvairiomis programėlėmis ir t. t. Ir tai jokia problema, kol vairuotojas nežiūri filmų vairuodamas ir nekelia grėsmės eismo saugumui.

Programų apribojimas

Naudojant mobiliųjų įrenginių valdymo programas galima nustatyti, kad įrenginiui judant tam tikros jo funkcijos arba prieigos prie programų būtų apribojamos. Galima apriboti kai kurias programas, pavyzdžiui, vairuotojo prieigą prie „YouTube“, arba visas programas, išskyrus navigaciją, kai automobilis važiuoja. Automobiliui sustojus, tokie apribojimai dingsta, ir programos tampa vėl pasiekiamos. Naudodamiesi mobiliųjų įrenginių valdymo sprendimais, administratoriai gali užrakinti įrenginius, ištrinti iš jų įmonės duomenis, naudoti nuotolinį darbalaukį pagalbai teikti ir t. t.

Virtualūs konteineriai ir asmeninės informacijos apsauga

Papildomų iššūkių kyla, jeigu organizacija leidžia darbo tikslais naudoti asmeninius įrenginius. Situacija, kai asmeniniame telefone yra pasiekiami įmonės duomenys, nesmagi abiem pusėms. Sunku būtų įsivaizduoti situaciją, kai administratorius surenka asmeninius telefonus ir juose sudiegia tam tikrus ribojimus. Tokiu atveju įrenginyje būtina sukurti specialią erdvę: vadinamąjį darbinį profilį arba virtualų konteinerį. Šiame konteineryje jautrūs verslo duomenys būtų atskiriami nuo asmeninių duomenų.

Naudodami mobiliųjų įrenginių valdymo sprendimus, leidžiančius sukurti tokius konteinerius, įmonės administratoriai gali per nuotolį valdyti ir stebėti tuos verslo duomenis, prie kurių jie turi prieigą, bet kartu užtikrinti darbuotojo - įrenginio savininko - privatumą. Naudodamas tokius sprendimus, administratorius iš darbo aplinkos į asmeninę pereiti negali. Jis gali valdyti tik tai, kas yra virtualiame konteineryje, bet nei administratorius, nei mobiliųjų įrenginių valdymo programa negali pasiekti jokių darbuotojo asmens duomenų, matyti asmeninių darbuotojo nuotraukų, klausytis pokalbių, įjungti kameros ir t. t. Darbuotojo asmeninė informacija tokiuose konteineriuose nuo įmonės informacijos atribota lygiai taip pat, kaip įmonės informacija nuo asmeninio naudojimo. Maža to, kad administratorius galėtų prisijungti prie įmonės informacijos konteinerio, darbuotojas telefone turi aktyvuoti tam tikrą programą.

Mobiliųjų įrenginių valdymo pritaikymas

Mobiliųjų įrenginių valdymo sprendimai gali būti pritaikyti ne tik išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, bet ir specifiniuose įrenginiuose, skirtuose atlikti siauros paskirties užduotis, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje.

Asmeninių duomenų nuosavybė

Vienas iš dažnai užduodamų klausimų - kam priklauso asmeniniai duomenys, kurie yra generuojami kiekvieno iš mūsų mobiliuosiuose telefonuose ir išmaniuosiuose prietaisuose? Vis dėlto, tokia teisė į asmeninių duomenų nuosavybę nėra įtvirtinta nė vienos valstybės teisės aktuose. Be to, tokia teisės į asmeninių duomenų nuosavybę nėra pripažinta ir teisės doktrinoje. Tarp teisės ekspertų vyrauja įsitikinimas, kad vietoj to, jog kalbėtume apie nuosavybės teisę į duomenis, tikslingiau yra galvoti apie prieigą prie duomenų. Panašia pozicija taip pat vadovaujamasi ir nesenai paskelbtoje Europos duomenų strategijoje (European Strategy for Data 2020) ir Europos Baltajame rašte apie dirbtinį intelektą (European White Paper on AI).

Šio straipsnio pagrindinė tezė: kiekvienas fizinis asmuo turi nuosavybės teisę į savo asmeninius duomenis tais atvejais, kai tie duomenys yra kaupiami ir saugojami konkrečiam asmeniui priklausančioje asmeninėje duomenų paskyroje (angl. personal data account). Kitaip tariant, anksčiau vyravusi nuomonė, kad asmeniniai duomenys negali niekam priklausyti nuosavybės teise, nevisiškai atspindi realybę. Šiuo metu kuriamos technologijos paremtos taip vadinamu į vartotojų orientuotu duomenų modeliu (angl. user-centric data model). Pagrindinė šio į vartotoją orientuotą duomenų modelio prielaida yra tai, kad kiekvienas individas turi savo asmeninį duomenų debesį, kuriame nuolat kaupiami ir atnaujinami asmeniniai konkretaus asmens duomenys.

Duomenų įkėlimo būdai

Duomenys į tą asmeninę duomenų paskyrą gali būti įkeliami dviem būdais: (a) ,,rankiniu būdu” (t.y., kiekvienas naudotojas pats įkelia savo dokumentų, pvz., vairuotojo pažymėjimo ar paso kopijas) ir (b) automatiškai (t.y., duomenys naudotojo nurodymu renkami iš trečių paslaugas tam vartotojui tiekiančių asmenų). Pastarasis duomenų įkėlimo būdas yra visiškai automatizuotas - jį atlieka programinė įranga (robotas), įdiegta kiekvieno asmens asmeninėje duomenų paskyroje debesyje.

Tokia teisė gauti savo asmeninių duomenų kopiją būtų praktiškai nereikšminga, jei paprasti individai neturėtų techninių galimybių tuos duomenis kaip nors agreguoti ir panaudoti. Vis dėlto, naujos į vartotojus orientuoto duomenų modeliu paremtos technologijos suteikia galimybę net ir ypatingų technologinių žinių neturintiems asmenims faktiškai valdyti savo asmeninius duomenis ir juos kontroliuoti.

Į vartotoją orientuoto duomenų modelio reikšmė

Į vartotoją orientuotas duomenų modelis yra reikšmingas trimis aspektais:

• Pirma, į individą orientuotas duomenų modelis turi didelių pranašumų technologine prasme: tokie asmeninėje duomenų paskyroje sukaupti duomenys atspindi pačią tiksliausią ir aktualiausią informaciją apie individą.
• Antra, nuosavybės teisių į asmeninius duomenis pripažinimas suteiktų daugiau teisinio tikrumo ir išspręstų nepaprastai daug praktinių problemų. Į individą orientuotas duomenų modelis padeda užtikrinti, kad duomenys apie asmenį yra naudojami su to asmens išankstiniu ir aiškiu sutikimu apie tai, kaip duomenys gali būti naudojami.
• Trečia, į vartotoją orientuotas duomenų modelis atveria galimybes naujoms rinkoms ir naujiems duomenų panaudojimo būdams. Šioje naujo pobūdžio asmeninių duomenų erdvėje aplikacijos yra atskirtos nuo asmeninių duomenų (priešingai, nei buvo iki šiol, kuomet aplikacijos renka vartotojų duomenis, juos apdoroja debesyje, ir siunčia rezultatus atgal į varotojo prietaisą). Be to, į vartotoją orientuoto duomenų modelio atveju kuriamos naujo pobūdžio asmeninių duomenų panaudojimo galimybės: pvz., aplikacijos, padedančios geriau suprasti turimus duomenis (angl. data literacy applications).

Duomenų apibrėžimo problema

Vienas iš rimčiausių iššūkių, su kuriuo susidūrė teisininkai nagrinėjantys nuosavybės teisės į duomenis klausimą, yra susijęs su konkrečiu duomenų apribrėžimu. Kokie duomenys galėtų priklausyti nuosavybės teise? Ką reiškia ,,asmeniniai duomenys“? Kokie duomenys yra ,,asmeniniai”, o kokie duomenys gali būti laikomi technologijų bendrovių, kurios renka duomenis apie paslaugomis besinaudojančių asmenų elgesį? Individui asmenine nuosavybės teise priklauso visi asmeninėje duomenų paskyroje esantys duomenys. Daiktinės teisės prasme, į asmeninę duomenų paskyrą surinkti ir apdoroti duomenys tampa tarsi nauju daiktu - tarsi iš aukso grynuolio ir paskirų brangakmenių padarytas žiedas su brangakmeniais. Iki šiol teisės mokslininkai nesugebėjo aiškiai apibrėžti ką reiškia ,,asmeniniai duomenys”.

Duomenų kategorijos

Į vartotoją orientuotas duomenų modelis yra reikšmingas, nes jis padeda išspręsti duomenų apibrėžimo problemą. Išskiriamos trys duomenų kategorijos:

• Pačių vartotojų įvesti duomenys (angl. user-provided data).
• Stebimi duomenys (angl. observed data).
• Išvestiniai duomenys (angl. inferred data).

Šias duomenų kategorijas galima paprasčiau iliustruoti pateikiant visiems žinomą Instagram pavyzdį:

• Stebimi duomenys: t.y., duomenys apie tai, kaip nuotrauka yra naudojama Instagram platformoje. Šiuo atveju įdomu yra tai, jog šių duomenų tiesiogiai negeneruoja nei pats nuotrauką įkėlęs asmuo, nei Instagram.
• Išvestiniai duomenys, kuriuos Instagram generuoja aukščiau minėtų trijų kategorijų pagrindu apie tą konkretų vartotoją (pvz., vartotojo elgesys, lūkesčiai ir šimtai kitų įžvalgų kategorijų).

Šiuo metu, technologijų gigantės yra išsikovojusios visuotinį pritarimą, kad jų renkami duomenys priklauso išskirtinai joms (ypač kai kalba eina apie stebimus ir išvestinius duomenis) ir kad tie duomenys yra jų komercinė nuosavybė bei komercinė paslaptis. Tokia pati logika turi galioti ir duomenų, kuriuos individai yra sukaupę savo asmeninėse duomenų paskyrose, atžvilgiu.

Tuščios laikmenos mokestis

Įsigydami kompiuterį, telefoną ar kitą elektronikos prekę gyventojai turi sumokėti nuo kelių centų iki 11,5 euro siekiantį tuščios laikmenos mokestį. Tokio mokesčio logika buvo grindžiama teise vartotojams persirašyti legaliai įsigytus įrašus į asmenines laikmenas ir siekiant kompensuoti praradimus šių kūrinių autoriams. Kompensacinis atlyginimas priklauso nuo įrenginio talpos dydžio.

Vis dėlto daugumai gyventojų renkantis vis išmanesnius minėtų produktų naudojimo būdus, t. y. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovo Andriaus Katino teigimu, 2019 metais Lietuvoje buvo jau per 20 tūkst. „Netflixo“ vartotojų, 2020 m. - apie 40 tūkst., o 2021 m. pirmąjį pusmetį šis skaičius pasiekė 65 tūkst. „2023 m. nuo sausio iki rugsėjo vienas interneto vartotojas piratinėse svetainėse Lietuvoje apsilankė vidutiniškai 95,75 karto“, - teigia A. Anot jo, visuomenė iki šiol menkai supranta, kam šis mokestis skirtas. „Muzikinio kūrinio perrašymas sau į kompiuterį, diską ar į kitą laikmeną nėra savaime suprantamas. Tai yra tam tikras veiksmas, kuris turi būti kompensuotas autoriui“, - LRT.lt sako P. P.

Daliai vartotojų renkantis srautinio turinio paslaugos, kaip kad „Telia“, „Spotify“, „YouTube“, „Netflix“ ir t.t., svarstoma, ar vadinamasis „tuščios laikmenos“ mokestis dar nepaseno. LRTK duomenimis, pavyzdžiui, 2019 metais Lietuvoje buvo per 20 tūkst. „Netflix“ vartotojų, o 2021 m. Lietuvos skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos vadovas tvirtina, kad dėl pasikeitusių vartotojų įpročių šis mokestis iš esmės yra pasenęs, o moraline prasme išvis neturėjo atsirasti.

„Jūs, vartotojai, iš esmės esate šiek tiek vagys, vagiate kūrinius, todėl sumokėkite“, - dėsto V. Jis sutiko, kad šis mokestis yra iš esmės pasenęs dėl pasikeitusių paslaugų ir vartotojų įpročių. „Taip jau, deja, būna, kai norima kuo daugiau visko reguliuoti“, - pastebi V. „Mokestis yra pasenęs techniškai, o morališkai jis išvis neturėjo atsirasti“, - taip pat priduria V. Tuo metu, kai mokestis buvo įvedamas, V. „Edukacija, prieinamas ir patogiai pasiekiamas turinys bei tikslinės priemonės prieš nelegalaus turinio platinimu užsiimančius asmenis, grupes“, - akcentuoja V. „Srautinio turinio paslaugos, kaip kad „Telia“, „Spotify“, „YouTube“, „Netflix“ ir t. t., prieinamos iš bet kur, bet kokiame įrenginyje su visu katalogu už kelis eurus per mėnesį, yra nepalyginamai patogiau už visokius atsisiuntimus, laikmenas ir panašiai“, - antrina V. Mokestis yra pasenęs techniškai, o morališkai jis išvis neturėjo atsirasti.V.

„Vien šiemet muzikantus, aktorius, įrašų gamintojus, autorius bei filmų prodiuserius pasiekė per 3,4 mln. eurų. Papildomai pagal <...> įstatymą 10 proc. kompensacinio atlyginimo yra skiriama kolektyvinio administravimo organizacijų kūrybinių, šviečiamųjų ir teisių apsaugos programų įgyvendinimui“, - komentuoja A. Likę 10 proc. yra skiriami Lietuvos kultūros tarybos koordinuojamai Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, kuria, pasak A. Kompensacinio atlyginimo lėšomis taip pat blokuojami neteisėtą turinį naudojantys interneto portalai.

„Taigi vadinamasis tuščios laikmenos mokestis prisideda prie kūrėjų gerovės ne tik finansiškai, bet ir skatina juos kurti, kartu ugdo ir stiprina pagarbų ir atsakingą visuomenės požiūri į intelektinę nuosavybę“, - pabrėžia A. Paklausta, ar toks mokestis, jos manymu, vis dar yra reikalingas, turint omenyje dabartinius vartotojų įpročius, A. Net ir legalios platformos leidžia savo vartotojams į įrenginius atsisiųsti dainas, filmus ar serialus, taip suteikdamos galimybę platformos naudotojui pasiekti vaizdo ar muzikos įrašus bet kuriame įrenginyje nepriklausomai, jis turi interneto ryšį ar ne“, - atkreipia dėmesį A. Tuščios laikmenos mokestis prisideda prie kūrėjų gerovės ne tik finansiškai, bet ir skatina juos kurti.A.

Kalbant apie dabartinius vartotojų įpročius, anot A. Beje, dėl besikeičiančių technologijų, pasak jos, kinta ir tradicinis supratimas, kad gali būti kopijuojama tik į kompiuterius, mobiliuosius ar laikmenas. „Pavyzdžiui, debesijos paslaugos - tai dar viena sritis, kuri turi būti vertinama kaip tuščia laikmena“, - pažymi A. Vertindama piratavimo situaciją šalyje, A. „Tai nėra priemonė, skirta kūrėjų patiriamai žalai kompensuoti, kai jų kūriniai yra naudojami nelegaliai. Vis dėlto dalis surinkto kompensacinio atlyginimo lėšų yra skirtos neteisėtą turinį naudojantiems interneto portalams blokuoti.

„Taip pat dalis lėšų skiriama Lietuvos kultūros tarybos koordinuojamai Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, skirtai nelegalaus turinio vartojimui mažinti ir sąmoningumui ugdyti“, - sako A. Asociacijos AGATA užsakymu šių metų pradžioje nepriklausomų tyrimų bendrovės „Spinter Research“ atliktos apklausos duomenimis, respondentai kaip vieną iš šaltinių kopijavimui rinkosi nelegalias platformas. Prioritetas yra legalaus turinio pasirinkimas, bet vis dėlto antras pagal populiarumą šaltinis, anot A. „Ar tai aktualu šiandien? Mažai aktualu, tačiau tai nereiškia, kad tai kaip nors prieštarauja dabartinei situacijai.

Patentų ginčai ir intelektinė nuosavybė

Šiuo metu rinkoje galima rasti ne vieną, neretai beveik bevardį, „iPhone“ telefonų kloną, nekalbant jau apie akivaizdžius „iPhone“ falsifikatus ant kurių nugarėlės puikuojasi „Designed by Aple, Calphornia“ ir panašūs užrašai. Pastarieji kliudo prekybai tikrais „iPhone“ telefonais, nes klonų ir falsifikatų kaina yra bent kelis kartus mažesnė už originalą, o už naudojimąsi šiais telefonais „Apple“ negauna jai priklausančios mobiliojo telefono abonentinio mokesčio dalies.

Visai tikėtina, kad „Apple“ gali bandyti siekti uždrausti prekybą jos patentus pažeidžiančiais telefonais, panašiai, kaip tai darė „Broadcom“ apkaltinusi „Qualcomm“ kompaniją savo patentų pažeidimu. „Broadcom“ buvo pavykę pasiekti, kad teismas uždraustų į JAV importuoti mobiliuosius įrenginius, naudojančius konkuruojančios kompanijos lustus.

Dr. „Palm“ kompanija tikisi, kad gausus naujų funkcijų rinkinys, patogi vartotojo sąsaja leis jau šiemet perduoti 1,5 mln „Pre“ išmoningųjų telefonų. Tokius kompanijos lūkesčius stiprina tai, kad „Palm Pre“ yra vienas iš nedaugelio išmoningųjų telefonų, turinčių lietimui jautrų ekraną, gebantį fiksuoti prisilietimą keliuose taškuose. Tačiau daugelio prisilietimų („multitouch“) fiksavimo galimybė gali tapti „Pre“ įrenginio „Achilo kulnu“. Šią technologiją telefonuose pirmoji ėmė naudoti „Apple“ kompanija, kuri visai neseniai paskelbė gavusi patentą jai.

„Apple“ patentai ir intelektinės nuosavybės apsauga

Turėdama JAV patentų biuro dokumentą, „Apple“ turi teisinį pagrindą ginti savo intelektinę nuosavybę ir persekioti visus „Apple“ patentų neišsipirkusius konkurentus, naudojančius daugelio lietimų ekranus. Potencialiai patentą, kurio numeris 7 479 949, pažeidžia ir naujasis „Palm“ gaminys.

„Apple“ taip pat priklauso geras šūsnis kitų patentų, nusakančių, pavyzdžiui, vaizdo ekrane valdymą slinkties juostų ar jutiminio ekrano pagalba. Panorėjusi, „Apple“ gali nesunkiai įrodyti, kad „Pre“ pažeidžia jos patentus, tuo labiau neseniai vykusių pristatymų metu „Apple“ užsiminė patentavusi šias technologijas ir ketinanti ginti savo teises teisme, ypač jei „Pre“ susilauktų didesnės komercinės sėkmės.

Tačiau „Palm“ kompanijos padėtis dar nėra tokia nepavydėtina, kaip gali pasirodyti. Delninių kompiuterių pradininkė taip pat turi kuo pamojuoti teismo salėje prieš „Apple“ advokatų nosį, jei reikalas pasiektų teismą. Pavyzdžiui, kompanija yra patentavusi metodą, leidžiantį dinamiškai nustatyti ekrano ryškumą, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. O būtent 7 268 775 patento savybėmis ir pasižymi „Apple iPhone“.

Per ilgus veiklos metus „Palm“ yra patentavusi ne vieną technologiją, susijusią su skambučių, adresyno ar ryšių valdymu. Tokie patentų rinkiniai, aprašantys konkurento naudojamas technologijas, rinkoje gali sudaryti savotišką šaltojo karo stovį. Kaip ir branduolinio ginklavimosi varžybų metu, abi kompanijos teoriškai turi galimybę ginti savo intelektinę nuosavybę teisme, tačiau toks konfliktas bus nenaudingas abiems pusėms. Todėl galima spėti, kad abi kompanijos tyliai leis viena kitai naudotis kitos intelektine nuosavybe arba netgi nuspręs pasirašyti abipusio licencijavimo sutartis. Tačiau kitiems „iPhone“ konkurentams gali pasisekti mažiau.

„Huawei“ pozicija dėl intelektinės nuosavybės

Reaguodama į esamą situaciją, „Huawei“ išleido ataskaitą apie visas kompanijos sukurtas inovacijas ir intelektinės nuosavybės produktus ir įspėja, kad patentų klausimas yra politizuojamas. Šiame dokumente pažymima, kad inovacijos ir intelektinės nuosavybės apsauga yra „Huawei“ sėkmės pagrindas pastaruosius 30 metų. Iki 2018 m. pabaigos „Huawei“ buvo suteikti 87 805 patentai, iš kurių 11 152 yra JAV patentai. Nuo 2015 m. „Huawei“ gavo daugiau nei 1,4 mlrd. „Huawei“ taip pat sumokėjo daugiau kaip 6 mlrd. JAV dolerių atlyginimų autoriams, skirtų teisėtai ir legaliai įgyvendinti kitų bendrovių intelektinei nuosavybei, o beveik 80 proc.

Anot S. Liupingo, intelektinė nuosavybė yra privati nuosavybė, kurią saugo įstatymai, tad ir su tuo susiję ginčai turėtų būti sprendžiami teisiniu būdu. „Huawei“ bendradarbiavimą ir pagarbą intelektinei nuosavybei rodo ir tai, kad daugelis bendrovės technologinių laimėjimų yra įtraukti į atvirus standartus, reglamentuojančius 3G, 4G ir 5G tinklų plėtrą. Taigi, nors kai kurios šalys neperka produktų tiesiogiai iš „Huawei“, jos vis dar naudoja esminius „Huawei“ patentus ir dalijasi sukurtos technologijos privalumais“, - teigė S. Jis taip pat atkreipė dėmesį į „Huawei“ poziciją dėl patentų naudojimo ir pareiškė, kad bendrovė nenaudos savo patentų portfelio kovai. Anaiptol, „Huawei“ toliau bendradarbiaus ir laikysis sąžiningo, pagrįsto ir nediskriminuojančio FRAND (angl. Fair, Reasonable, and Non-Discriminatory) principo.

„Kaip visada, „Huawei“ yra pasirengusi ir nori pasidalyti savo technologijomis, įskaitant ir 5G tinklą, su pasauliu. Tai apima ir JAV bendroves, ir vartotojus. Kartu mes galime skatinti technologijų, skirtų visai žmonijai, vystymąsi“, - pridūrė S.

„Jei politikai naudosis intelektine nuosavybe kaip politine priemone, jie sunaikins pasitikėjimą patentų apsaugos sistema. Kai tam tikros vyriausybės selektyviai atima iš savo bendrovių intelektinę nuosavybę, galiausiai tai gali sugriauti pasaulinių inovacijų pamatus“, - sakė S.

„Apple“ ir „Epic Games“ ginčas

Aut. 2021 m. rugsėjo 10 d. Šioje byloje Epic Games 2020 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į teismą prašydami leisti naudoti jų pačių, o ne Apple, sukurtą mokėjimų už pirkimus sistemą, taikomą žaidžiant vieną iš populiariausių Epic kompanijos žaidimų Fortnite. Apple tokiam bandymui prieštaravo ir buvo pašalinę žaidimą iš Aplikacijų parduotuvės (angl. App Store). Ši reikšmingas ginčas buvo išpręstas palyginti greitai - per metus.

Pirmiausia, teismas įpareigojo Apple sušvelninti programėlių kūrėjams taikomus apribojimus, susijusius su mokėjimais, kuriuos vartotojai atlieka besinaudodami konkrečiomis aplikacijomis. Trečia, teismas pažymėjo, kad Apple turėjo visas teises pašalinti Fortnite iš Applikacijų parduotuvės, ir nusprendė, kad Epic pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Ketvirta, teismas taip pat nepanaikino 15-30% komisinio mokesčio: teismas nurodė, kad komisinis mokestis pats savaime nėra neteisėtas, tačiau pasigedo įtikinančių argumentų, ar toks mokesčio dydis yra proporcingas.

Po to, kai buvo paskelbtas sprendimas, Apple atstovai spaudai nurodė, kad ,,Teismas patvirtino tai, kas visiems ir taip buvo aišku - kad Aplikacijų parduotuvė nepažeidžia konkurencijos teisės normų“ ir pažymėjo, kad Apple ,,ir toliau sieks, kad Aplikacijų parduotuvė išliktų saugi ir patikima vieta, kurios dėka palaikoma klestinti programėlių kūrėjų bendruomenė ir sukuriama daugiau nei 2.1 mln. Pažymėtina, kad Apple palaikomos iOS ekosistemos taisyklės nepakitusios galiojo daugiau nei dešimtmetį. Šis ilgai lauktas teismo sprendimas iškart paveikė Apple akcijų kainą, kuri penktadienį krito 3.3% (t.y., Apple akcijų vertė sumažėjo $85 milijardais JAV dolerių).

Šis ginčas iš esmės atspindi du skirtingus požiūrius į tai, kaip turėtų veikti mobiliouse prietaisuose naudojamos aplikacijos. Pirmas požiūris - tai Apple kūrėjo Styvo Džobso ,,uždaro kiemo” vizija, kur visų publikuojamų programėlių kokybę ir parametrus konktroliuoja vienas prižiūrėtojas (šiuo atveju, Apple). Kitas požiūris gali būti pavadintas ,,atviro kiemo“ modeliu, kuriame kiekvienas gali žaisti pagal savo taisykles, ir kur nėra vieno didelius įgaliojimus turinčio prižiūrėtojo.

tags: #intelektine #nuosavybe #telefonas