Žmoniją visą jos gyvavimo laikotarpį lydi mažesni ar didesni atradimai, pradedant seniausiais laikais, kai žmonės išrado darbo įrankius ir juos tobulino, bei baigiant XX-XXI a., kur žmogus kuria ir tobulina aukštąsias technologijas. Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Atsiradus vienareikšmiam pripažinimui, kad intelektinė nuosavybė yra viena iš svarbiausių žmogiškųjų visuomenės vertybių, sustiprėjo jos socialinė funkcija, užtikrinanti inovacijų ir žinių teisinę apsaugą. Intelektinė nuosavybė yra esminis šiuolaikinės visuomenės elementas, užtikrinantis inovacijų ir kūrybinės veiklos apsaugą.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra intelektinė nuosavybė, kokie yra jos pagrindiniai principai, kaip ji reglamentuojama Lietuvoje ir kokie yra būdai apsaugoti savo intelektinės veiklos rezultatus. Taigi, panagrinėkime, kas sudaro intelektinę nuosavybę ir kaip ji saugoma Lietuvoje.
Intelektinės Nuosavybės Samprata ir Apsauga
Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė koncepcija, kuri apibrėžia teises ir apsaugos priemones, susijusias su įvairiomis intelektinėmis kūrybinėmis, techninėmis arba verslo vertybėmis, kurios dažniausiai susijusios su žinių kūrimu ir kūrybiškumu. Intelektinė nuosavybė yra savarankiška nuosavybės teisės rūšis, intelektinės nuosavybės turėtojams užtikrinanti intelektinių kūrinių valdymą, naudojimą ir disponavimą, bei garantuojanti apsaugą nuo neteisėto pasisavinimo.
Tai apima įvairias kūrybines darbo formas, tokių kaip autorių teisės, prekių ženklai, patentai, dizaino registravimas, komercinės paslaptys ir kt. tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms ji padeda užtikrinti, kad jų kūrybiniai ar techniniai atradimai nebus neleistinai kopijuojami ar naudojami kitų asmenų ar organizacijų.
Pagrindinė intelektinės nuosavybės teisės funkcija - tai tam tikros išimtinės teisės intelektinio kūrinio autoriui pripažinimas, santykių su kitais subjektais reguliavimas. Šio norminio akto antrajame straipsnyje nurodyta, kad konvencija saugo bet kokios išraiškos literatūros ir meno kūrinius, nepriklausomai nuo jų išraiškos formos ar būdo. Matome, kad intelektinės nuosavybės objektai yra būtent žmogaus intelektinės veiklos procese sukurtos vertybės.
Intelektinė nuosavybė, kaip teisės institutas, atsirado 1886 m. rugsėjo 9 d. pasirašius Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Dabar, kai gyvename informacijos amžiuje, intelektinė nuosavybė įgauna vis didesnę reikšmę. Intelektinės nuosavybės apsaugos poreikis auga, nes visuomenėje didėja informacijos reikšmė. Informacija tampa ekonominio stabilumo bei plėtros pagrindu.
Intelektinės nuosavybės teisės paaiškinimas | Autorių teisės, prekių ženklai, komercinės paslaptys ir patentai
Kadangi nuosavybės teisė žmogui garantuoja teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tai, analogiškai, ir intelektinės nuosavybės teisė užtikrina netrukdomą valdymą, naudojimąsi ir disponavimą intelektinės veiklos rezultatais.
Lietuvoje intelektinės nuosavybės apsaugos principai užtikrina privačiųjų ir viešųjų interesų, išimtinių teisių ir laisvos konkurencijos pusiausvyrą. Intelektinės nuosavybės teisės skirstomos į asmenines neturtines ir turtines. Intelektinės nuosavybės neturtinių teisių apsauga yra neterminuota, turtinių teisių apsauga - laikina (galiojimas priklauso nuo intelektinės nuosavybės objekto, pvz., autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, išradimo patento - 20 metų, dizaino - 25 metus, prekės ženklo - 10 metų su galimybe kas 10 metų pratęsti neribotą skaičių kartų.
Vienas iš esminių intelektinės nuosavybės teisės skirtumų nuo materialinės nuosavybės teisės yra tas, kad intelektinės nuosavybės turėtojas greta turtinių teisių turi dar ir moralines - neturtines teises. Ši savybė pasireiškia tuo, kad intelektinės nuosavybės savininkas kitiems asmenims perleisdamas turtines teises į intelektinės nuosavybės objektus neperleidžia neturtinių teisių. Taigi asmuo įsigijęs intelektinę vertybę gali ją vartoti, naudoti, bet negali ja pilnai disponuoti. Taigi intelektinė nuosavybė kitam asmeniui, nors ir įsigijusiam intelektinės veiklos metu sukurtą rezultatą, nepereina.
Turėdami geras bendravimo, informacijos perdavimo priemones bei išsamų teisinį tarptautinį ir regioninį intelektinės nuosavybės reglamentavimą neišvengiame intelektinės nuosavybės teisės globalizacijos. Labai ilgai daugumai žmonių nuosavybė buvo suprantama kaip žemė, jos gelmės, vandenys, miškai ir kita augalija, gyvūnija, pastatai, įrenginiai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.38 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Taigi įstatymas gina ne tik materialias vertybes, bet ir žmogaus intelektinės veiklos metu sukurtas vertybes, kurios materialinės išraiškos gali ir neturėti.
Intelektinės Nuosavybės Apsaugos Svarba Verslui
Intelektinės nuosavybės (IN) apsauga besirūpinantis verslas turi potencialo tapti sparčiai augančia įmone. Bent viena turima IN teisė net 26 proc. didina tikimybę augti. Būtent verslai, kurie turi intelektinės nuosavybės apsaugą, yra daug stipresni ir patrauklesni rinkoje investuotojams ir auginant savo kapitalo vertę. Tai turtas, kurį galima licencijuoti, parduoti.
Registruotos intelektinės nuosavybės teisės padeda efektyviai kovoti su nesąžininga konkurencija. Jeigu konkurentai naudoja, pavyzdžiui, tapatų ar panašų ženklą, kopijuoja ar imituoja dizainą, vartotojai gali būti suklaidinti. Tai gali ne tik atnešti finansinių nuostolių, bet ir pakenkti įmonės geram vardui ir įvaizdžiui, ypač jei konkurentų produktas yra blogesnės kokybės. Registracija leidžia įmonei ne tik nutraukti konkurentų vykdomus pažeidimus, bet ir reikalauti nuostolių atlyginimo.
Anksčiau turtingiausi žmonės būdavo tie, kurie investuodavo būtent į naftą. Dabar laikai gerokai pasikeitė. Turtingi tie, kurie valdo ir apsaugo savo intelektinę nuosavybę. Vis daugiau Lietuvos verslų suvokia IN apsaugos prasmę, tačiau ne visada žino visus svarbius niuansus.
Dėl pandemijos suklestėjo elektroninė prekyba, tačiau toli gražu ne visos įmonės, prekiaujančios internetu, pasirūpino savo prekių ženklo apsauga. Reikia suprasti, kad domeno registracija negarantuoja teisių į prekių ženklą, todėl patartina domeną kuo skubiau registruoti kaip prekių ženklą.
Keičiasi ne tik požiūris į IN apsaugą, bet atsiranda ir naujų sričių, kurias svarbu apsaugoti. Laikotarpio aktualijos ir besivystančios technologijos pakeičia patentavimo kryptis. Pavyzdžiui, atsirado tokie „žalieji patentai“, susiję su aplinką tausojančiomis technologijomis. Inovacijų kūrimas biotechnologijų ir dirbtinio intelekto srityse išpopuliarino tokias sritis kaip medicinos technologijos, skaitmeninės komunikacijos bei kompiuterinės technologijos.
Kaip apsaugoti savo intelektinę nuosavybę
Paprastai teisės teorijoje išskiriami du intelektinės nuosavybės teisės pošakį sudarantys institutai: autorinė teisė ir pramoninės nuosavybės teisė. Pagrindinis skirtumas tarp šių teisės institutų yra tas, kad autorinė teisė saugo formą, konkretų tam tikros idėjos įkūnijimą, palikdama pačią idėją nevaržomam naudojimui, o pramoninės nuosavybės apsauga grindžiama pačios idėjos saugojimu.
Intelektinės nuosavybės teisės normos uždavinys, kaip ir autorinės taisės, yra intelektinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga nuo neteisėto vartojimo. Pagrindinis skirtumas tarp autorinės teisės ir pramoninės nuosavybės teisės yra tas, kad autorinėmis teisėmis yra ginamos konkretaus asmens, sukurtos vertybės, o pramoninė nuosavybė gina ne konkretaus asmens, bet kolektyvinės veiklos metu sukurtas ir sėkmingam pramoninės veikos vystymui reikalingas vertybes.
1. Autorinės Teisės
Autorinėmis teisėmis nepriklausomai nuo išraiškos formos yra ginami tokie objektai, kaip literatūros ir meno kūriniai, dramos ir muzikos kūriniai, kinematografijos bei fotografijos kūriniai. Autorinėmis teisėmis yra užtikrinamos kūrinio autoriaus išskirtinės teisės į kūrinį. Iš pastarojo matome, kad autorinėmis teisėmis ginamos ne tik materialinės bet ir moralinės vertybės. Būtina paminėti, kad autorinėmis teisėmis saugomos vertybės turi originalią materialią išraiškos formą. Būtent tai, kad autorius sugalvoja ir originaliai įkūnija savo idėją ir daro ją išskirtinę, kuri yra saugoma autorinėmis teisėmis.
Nagrinėjant norminius aktus galima pastebėti, kad kūrinio paskelbimas visuomenei prieinamomis priemonėmis ar jo nepaskelbimas ženklios reikšmės kūrinio autorinei apsaugai neturi. Berno konvencijos dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tiek paskelbtų, tiek nepaskelbtų kūrinių autoriams yra numatyta autorinės teisės apsauga. Paskelbti kūriniai teisinėje literatūroje suvokiami, kaip autoriaus sutikimu paskelbti kūriniai, nepriklausomai nuo kūrinio egzempliorių gamybos būdo. Pagrindinė tokio paskelbimo sąlyga yra ta, kad kūrinio egzempliorių kiekis turi patenkinti visuomenės poreikius atsižvelgiant į kūrinio pobūdį.
Pastebėtina, kad kūrinio paskelbimu nelaikomas dramos, dramos - muzikos, kinematografijos ar muzikos kūrinio atlikimas, viešas rašytinio kūrinio skaitymas, literatūrinio kūrinio transliavimas eteryje ar jo perdavimas laidais, meno kūrinio eksponavimas ar jo pastatymas.
Priklausomai nuo kūrinio pirmojo paskelbimo vietos sprendžiamas autorinės teisės gynimo laikas ir vieta. Pagrindiniai tokie teisės normų skirtumai susiję su sankcijomis, taikomomis už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus. Skiriasi ir procesiniai klausimai.
To paties straipsnio 3 punkte nurodyta, kad kūrinio kilmės šalyje autorinės teisės apsaugą garantuoja vidaus įstatymai. Jeigu kūrinį paskelbus kitose sąjungos šalyse autorines teises gina ir tos valstybės, kuriose paskelbiamas kūrinys teisės aktai bei tarptautiniai susitarimai. Kitas svarbus aspektas - galiojimas laike. Galiojimas laike apsprendžia, kiek laiko ir nuo kada pradedamos ginti autoriaus teisės į kūrinį. Tarptautinėse sutartyse įtvirtintos nuostatos, kad autoriaus teisės į kūrinį ginamos autoriaus gyvavimo laikotarpiu bei 50 metų po jo mirties.
Iš to seka išvada, kad be autoriaus sutikimo jo gyvavimo laikotarpiu bei nustatytu terminu po autoriaus mirties kūrinio negalima naudoti jokiais komerciniais tikslais. Valstybės narės, kurios prisijungusios prie tarptautinių susitarimų dėl autorinių teisių gynimo, gali nustatyti griežtesnius reikalavimus šios autorinės kūrinio apsauga.
Svarbu paminėti, kad autorinėmis teisėmis yra saugoma literatūros ir meno kūrinio išraiška, bet ne idėjos, procedūros ar veiklos metodai. Kūrinys autorinėmis teisėmis saugomas nepriklausomai nuo jo vertės ar paskirties.
2. Pramoninė Nuosavybė
Kita intelektinės nuosavybės rūšis - pramoninė nuosavybė. Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis pramoninės nuosavybės apsaugą yra 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. Šioje konvencijoje pramoninė nuosavybė apibūdinama kaip intelektinės nuosavybės dalis, susijusi su kūrybinės veiklos rezultatais.
Kaip jau minėjau vienas iš pramoninės nuosavybės saugoms objektų yra išradimai. Panagrinėjus Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 2 straipsnį, darosi aišku, kad išradimu laikomas toli gražu ne kiekvienas naujas užduoties techninis sprendimas. Norint, kad vienoks ar kitoks užduoties sprendimo būdas būtų pripažintas išradimu jis turi būti naujas, tai reiškia, kad iki pastarojo užduoties sprendimo varianto visuomenė nežinojo analogų. Kitas išradimo bruožas - užduoties sprendimas turi būti išradimo lygio, tai reiškia, kad naujas sprendimas nuo jau žinomų sprendimų turi skirtis technikos lygiu. Šis bruožas literatūroje aiškinamas, jog naujasis sprendimo būdas neturi būti žinomas ir aiškus vidutiniam išradimo srities specialistui. Paskutinis išradimo požymis - pramoninis pritaikomumas.
Dar vienas pramoninės nuosavybės teisės saugomas objektas yra prekės ir paslaugos ženklai. Pasaulio prekybos organizacijos 1994 m. priimtos sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS) 15 straipsnyje prekės ir paslaugos ženklais apibrėžiami, bet kokie ženklai ar jų deriniai, kuriais prekės ar paslaugos išskiriamos iš kitų prekių ar paslaugų, taip pat nurodyta, kad prekinis ženklas gali būti sudarytas iš: žodžių ar asmens vardo, pavardės, raidžių ar skaitmenų, grafinis vaizdas ir spalvos derinys.
Norint suprasti kodėl prekės ar paslaugos ženklai yra priskiriami prie pramoninės nuosavybės, o ne prie autorinės reikia panagrinėti jų pagrindinę paskirtį. Kuriant prekes ar paslaugas ženklus siekiama atskirti vieno subjekto prekes ar teikiamas paslaugas nuo kitų teikiamų paslaugų ar gaminių arba atskirti savo produkciją nuo kito subjekto teikiamos rinkai produkcijos. Taigi, nesunkiai pastebime kad prekės ar paslaugos ženklo pagrindinė paskirtis yra susijusi su ženklo savininko ekonomine nauda.
Pramoninis dizainas - pramoninės nuosavybės saugomas objektas. Šis pramoninės nuosavybės objektas apibrėžiamas kaip naujas ir originalus pramoniniu būdu sukurto gaminio arba jo dalies vaizdas. Esminis skirtumas nuo jau minėtų pramoninės nuosavybės saugoms objektų yra tas, kad pramoninis dizainas yra konkretus pramoniniu būdu, tai yra panaudojant tam tikras technologijas pagamintas daiktas arba jo atskiros dalys. Pasaulio prekybos organizacijos 1994 m. Šios rūšies gaminys visumos, kilmė, kuri tiesiogiai susijusi su prekės specifika. Kaip pavyzdį galima būtų pateikti "Šampanas", kuris yra kildinamas iš Šampanės provincijos Prancūzijoje.
Intelektinės Nuosavybės Apsaugos Būdai
Intelektinę nuosavybę kuriantys asmenys, įmonės bei organizacijos, siekdami ją apsaugoti, turėtų nepamiršti teikti paraiškas dėl dizaino, prekių ženklų registravimo bei išradimų patentavimo. Svarbu žinoti, kad prekių ženklai ir gaminio dizainas yra saugomi juos įregistruojant, išradimai - patentuojant. Šie įrankiai leidžia teisinėmis priemonėmis ginti teises, apsaugant savo turimus registruotus intelektinės nuosavybės objektus nuo kopijavimo ir nepageidaujamo naudojimo bei padeda kovoti su nesąžininga konkurencija, taip pat prisideda prie verslo augimo ir sėkmės. Be to, tai gali būti viena iš sąlygų lengvesniam investicijų pritraukimui, nes išimtinėmis teisėmis apsaugotas kūrinys yra vertingesnis.
Prekių ženklas yra skirtas identifikuoti konkretaus gamintojo prekes ar paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas ir atskirti jas nuo kitų gamintojų prekių ar paslaugų. Tai gali būti žodžiai, asmenų vardai, pavardės, meniniai pseudonimai, juridinių asmenų pavadinimai, šūkiai, raidės, skaičiai, piešiniai, emblemos, erdvinės formos, spalvos, netgi garsas ar judesys. Neretai vos pamatę prekių ženklą, įsivaizduojame, koks tai bus gaminys ar paslauga, jo/jos kokybė ar savybės. Sėkmingo gaminio prekių ženklas gali būti įmonės reputacijos, reklamos priemonė. Toks ženklas, ypač turintis populiarumą ir vartotojų pripažinimą, gali greitai tapti prekių ženklų klastotojų, siekiančių pasinaudoti jau sukurta gaminio reputacija ir neatidžiam vartotojui pasiūlyti savo gaminį, taikiniu. Todėl registruotas prekių ženklas leis nesudėtingai įrodyti savo teises ir jas apginti, taip išgelbėjant įmonės investicijas į gaminio, paslaugos kūrimą ir populiarinimą.
Sukūrus naują gaminio ar jo dalies vaizdą, jį galima apsaugoti registruojant kaip dizainą. Dizainas apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir jo ornamentikos specifinių savybių - linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir medžiagos. Registruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę šį dizainą naudoti, tad tik jis gali leisti arba drausti kitiems asmenims gaminti, siūlyti parduoti, pateikti į rinką.
Tokiu atveju, kai yra sukuriamas gaminys, kuris yra naujas pasauliniu lygiu ir yra neakivaizdus atitinkamos techninės srities specialistams, jis ar jo gamybos būdas gali būti patentuojamas kaip išradimas. Patentą taip pat galima licencijuoti, tai gali palengvinti komercinių partnerių paiešką.
Neretai gaminys gali būti apsaugotas keliais intelektinės nuosavybės apsaugos būdais: pažymint gaminį registruotu prekių ženklu, registruojant gaminio išorinį vaizdą kaip dizainą (net iki 100 to paties dizaino pavyzdžių vienoje paraiškoje) ir patentuojant išradimą.
Kiekvienas gaminys paprastai prasideda nuo idėjos, o viešojoje erdvėje kartais pasirodo informacija apie idėjų vagystes: vienas asmuo kažką sugalvoja, o kitas pasisavina šią mintį ir realizuoja. Nors pačios idėjos negalima registruoti ar patentuoti, visgi yra teisinių priemonių apsaugoti idėją. Vienas iš idėjos apsaugos būdų - komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos teisinė apsauga. Tokiu atveju, suinteresuotos šalys, prisidėjusios prie idėjos atsiradimo, sudaro sutartį, kurioje nustato, kokia informacija yra laikoma konfidencialia, bei susitaria dėl konfidencialumo įsipareigojimų. Prieš atskleidžiant idėją kitiems asmenims, svarbu įvertinti, ar ši idėja yra tinkamai apsaugota teisinėmis priemonėmis. Jei ne, tuomet patariama idėjos neatskleisti ir neskelbti viešai.
Ką daryti, jei pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės?
Jeigu rinkoje atsirado ženklas, kuris tapatus ar panašus į jau registruotą prekių ženklą, Valstybiniam patentų biurui (VPB) oficialiame biuletenyje paskelbus apie tokio ženklo registraciją, galima šį veiksmą užprotestuoti, paduodant motyvuotą rašytinį protestą. Tokiu atveju, prekių ženklo savininkas, norėdamas paduoti protestą dėl vėlesnio tapataus ar panašaus prekių ženklo registravimo, privalo turėti vieną ar daugiau jam priklausančių ankstesnių galiojančių teisių.
tags: #intelektine #nuosavybe #autorines #teise