Intelektinė nuosavybė: kas tai yra, rūšys ir apsauga

Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė koncepcija, kuri apibrėžia teises ir apsaugos priemones, susijusias su įvairiomis intelektinėmis kūrybinėmis, techninėmis arba verslo vertybėmis, kurios dažniausiai susijusios su žinių kūrimu ir kūrybiškumu. Tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms ji padeda užtikrinti, kad jų kūrybiniai ar techniniai atradimai nebus neleistinai kopijuojami ar naudojami kitų asmenų ar organizacijų.

Intelektinė nuosavybė apima įvairias kūrybines darbo formas:

• Autorių teisės
• Prekių ženklai
• Patentai
• Dizaino registravimas
• Komercinės paslaptys

Intelektinės nuosavybės samprata ir rūšys

Intelektinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga susirūpinta palyginti nesenai. Tik XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje pradėta rūpintis kūrybinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga. Intelektinė nuosavybė kaip teisės institutas susiformuoja XIX a. Dabar, kai gyvename informacijos amžiuje, intelektinė nuosavybė įgauna vis didesnę reikšmę.

Intelektinės nuosavybės apsaugos poreikis auga, nes visuomenėje didėja informacijos reikšmė. Informacija tampa ekonominio stabilumo bei plėtros pagrindu.

Turėdami geras bendravimo, informacijos perdavimo priemones bei aiškų teisinį tarptautinį ir regioninį intelektinės nuosavybės reglamentavimą neišvengiame intelektinės nuosavybės teisės globalizacijos.

Labai ilgai daugumai žmonių nuosavybė buvo suprantama kaip žemė, jos gelmės, vandenys, miškai ir kita augalija, gyvūnija, pastatai, įrenginiai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas. Taigi įstatymas gina ne tik materialias vertybes, bet ir žmogaus intelektinės veiklos metu sukurtas vertybes, kurios materialinės išraiškos gali ir neturėti.

Kadangi nuosavybės teisė žmogui garantuoja teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti tai, analogiškai, ir intelektinės nuosavybės teisė užtikrina netrukdomą valdymą, naudojimąsi ir disponavimą intelektinės veiklos rezultatais.

Vienas iš esminių intelektinės nuosavybės teisės skirtumų nuo materialinės nuosavybės teisės yra tas, kad intelektinės nuosavybės turėtojas greta turtinių teisių turi dar ir moralines - neturtines teises.

Taigi asmuo įsigijęs intelektinę vertybę gali ją vartoti, naudoti, bet negali ja pilnai disponuoti. Taigi intelektinė nuosavybė kitam asmeniui, nors ir įsigijusiam intelektinės veiklos metu sukurtą rezultatą, nepereina.

Autorinėmis teisėmis nepriklausomai nuo išraiškos formos yra ginami tokie objektai, kaip literatūros ir meno kūriniai, dramos ir muzikos kūriniai, kinematografijos bei fotografijos kūriniai.

Nagrinėjant norminius aktus galima pastebėti, kad kūrinio paskelbimas visuomenei prieinamomis priemonėmis ar jo nepaskelbimas ženklios reikšmės kūrinio autorinei apsaugai neturi. 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencijos dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tiek paskelbti, tiek nepaskelbti kūriniai autoriams yra numatyta autorinės teisės apsauga.

Priklausomai nuo kūrinio pirmojo paskelbimo vietos sprendžiamas autorinės teisės gynimo laikas ir vieta.

Tarptautinėse sutartyse įtvirtintos nuostatos, kad autoriaus teisės į kūrinį ginamos autoriaus gyvavimo laikotarpį bei 50 metų po jo mirties.

Šiuo paminėti, kad autorinėmis teisėmis yra saugoma literatūros ir meno kūrinio išraiška, bet ne idėjos, procedūros ar veiklos metodai. Kūrinys autorinėmis teisėmis saugomas nepriklausomai nuo jo vertės ar paskirties.

Kita intelektinės nuosavybės rūšis - pramoninė nuosavybė. Šios teisės normų uždavinys, kaip ir autorinės taisyklės, yra intelektinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga nuo neteisėto vartojimo.

Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis pramoninės nuosavybės apsaugą yra 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos.

Kaip jau minėjau vienas iš pramoninės nuosavybės saugoms objektų yra išradimai. Šiuo panagrinėjus Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 2 straipsnį, darosi aišku, kad išradimu laikomas toli gražu ne kiekvienas naujas užduoties techninis sprendimas.

Dar vienas pramoninės nuosavybės teisės saugomas objektas yra prekės ir paslaugos ženklai. Norint suprasti kodėl prekės ar paslaugos ženklai yra priskiriami prie pramoninės nuosavybės, o ne prie autorinės reikia panagrinėti jų pagrindinę paskirtį.

Pramoninis dizainas - pramoninės nuosavybės saugomas objektas.

Maslou poreikių teorijoje pasakyta, kad žmogus užtikrinęs savo fizinio egzistavimo poreikius ima domėtis ir rūpintis dvasinėmis gėrybėmis. Taip yra ir su intelektine nuosavybe.

Kovos dėl intelektinės nuosavybės apsaugos siejamos su Bomarašė vardu, kuris Prancūzijoje vadovavo autorinės teisės kovai su teatrais.

Šiuo autorius teisės į kūrinius ginamos tik valstybiniu mastu, tai reiškia kad, kitoje valstybėje autoriaus kūriniai gali būti naudojami kaip nori, kada nori ir už kūrinio naudojimą autorius atlygio negaus. Dėl to atsirado poreikis intelektinę nuosavybę saugoti tarptautiniu lygiu.

Kadangi intelektinė nuosavybė yra globalaus pobūdžio, tai reiškia, kad intelektinės veiklos metu gauti rezultatai dažniausiai vartojami ne vienoje geografinėje erdvėje, bet pasklinda tiek po aplinkinius rajonus, tiek po visą pasaulį iškyla poreikis ją saugoti visuotinai žinomomis ir priimtinomis formomis.

Intelektinė nuosavybė ir darbdavys

Vieną dieną šis specialistas įteikė Jums prašymą atleisti iš darbo, argumentuodamas tuo, kad sulaukė geresnio pasiūlymo. Staiga Jums tenka susidurti ne tik su problemomis, kylančiomis dėl naujo darbuotojo paieškos bei darbų perėmimo, bet ir sukti galvą, kam visgi priklauso darbuotojo sukurta intelektinė nuosavybė - Jūsų įmonei ar pačiam darbuotojui? Ar tikrai esate apsaugotas nuo to, kad darbuotojas savo kurto produkto/idėjos ar pan., negali naudoti savo kitose pareigose?

Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurie nacionaliniai intelektinės nuosavybės įstatymai numato intelektinės nuosavybės priklausymo faktą darbdaviui - pavyzdžiui, tai, kad kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį, tačiau turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Pabrėžtina, kad darbdaviui suteikiama garantija, jog jam 5 metų laikotarpiui priklausys turtinės teisės tik tuo atveju, kai yra šių sąlygų visetas: 1) darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai; 2) darbuotojo kūriniai sukurti atliekant darbo funkciją.

Išimtis taikoma tik kompiuterių programoms - pastarosios įstatymo pagrindu pereina darbdaviui visam laikui, jeigu nėra susitarta kitaip.

Kaip apsisaugoti?

Norint būti užtikrintam dėl intelektinės nuosavybės teisių priklausymo darbdaviui, reikia imtis tam tikrų veiksmų. Pirma, darbdavys turėtų rengiant darbo sutartį aptarti nuostatas, susijusias su intelektinės nuosavybės apsauga. Darbo sutartyje neįtvirtinus sąlygų dėl intelektinės nuosavybės teisių, atsiranda rizika, jog darbdaviui intelektinės nuosavybės teisės, sukurtos darbuotojo, visą laiką nepriklausys.

Norint visiškos teisinės apsaugos ir galimybės disponuoti darbuotojo sukurtais intelektinės veiklos rezultatais, patartina aiškiai - tiek terminų (pavyzdžiui, kad turtinės teisės pereina neterminuotai), tiek intelektinės nuosavybės objektų kontekste (pavyzdžiui, autorinių kūrinių, prekių ženklų, išradimų suteikiamos turtinės teisės), tiek teritorijos reglamentuoti teisių į intelektinės veiklos rezultatus perdavimą darbdaviui.

Akcentuotina, kad tinkamai reglamentavus net ir nutrūkus darbo teisiniams santykiams, darbdaviui perduotos turtinės intelektinės nuosavybės teisės priklausys darbdaviui. Nemažiau svarbu susitarti dėl komercinių paslapčių, know-how ar kitos konfidencialios informacijos apsaugos. Darbdavys darbo sutartyje ar papildomuose susitarimuose turėtų aptarti tokios informacijos teisinę apsaugą ir supažindinti darbuotojus su pareiga saugoti ją net ir pasibaigus darbo teisiniams santykiams.

Tik sutartyse įtvirtinus intelektinės nuosavybės priklausymą darbdaviui, darbdavys bus užtikrintas, kad nėra pažeidžiamos darbuotojų intelektinės nuosavybės teisės ir kartu nėra grėsmės dėl galimų teisinių ginčų naudojantis darbuotojo sukurtais intelektinės veiklos rezultatais ir iš jų kylančiomis turtinėmis teisėmis.

Mitas ar realybė: ką svarbu žinoti apie intelektinę nuosavybę?

Vykdydami intelektinę, kūrybinę ar mokslinę veiklą, kartais ir visai atsitiktinai sukuriame įvairiausių produktų, kuriuos vėliau norime naudoti savo veikloje, vystant verslą, užsiimant kūryba. Neretai siekiame iš jų uždirbti, parduoti, kitaip naudoti, todėl natūraliai kyla klausimas - kaip tai padaryti saugiai? Kaip naudoti, apsaugoti savo prisirpusius saldžius kūrybinius vaisius, kad jų nuskinti negalėtų konkurentai?

7 mitai apie intelektinę nuosavybę

1. 1 mitas: Intelektinė nuosavybė reiškia teises į intelektinės veiklos rezultatus. Pačios teisės nėra fiziškai apčiuopiamos, tačiau intelektinės veiklos rezultatai, kad jie būtų saugomi, turi būti išreikšti viena ar kita aiškia ir lengvai suprantama fizine forma. Šiais rezultatais laikomi literatūros, mokslo ir meno kūriniai, artistinis kūrinio atlikimas, fonogramos ir transliacijos, išradimai ar moksliniai atradimai, pramoninis dizainas, prekių ženklai, puslaidininkių gaminių topografijos, įmonių vardai ir panašiai. Kai kalbame apie nesąžiningą konkurentų naudojimąsi šiais nuosavybės objektais, galvoje turimas jų kopijavimas ar panašaus objekto kūrimas, kuris paprastai gali būti apibūdinimas „idėjos pasisavinimu“.
2. 2 mitas: Intelektinė nuosavybė skirstoma į dvi pagrindines sritis: autorių ir gretutines teises bei pramoninės nuosavybės teises. Autorių ir gretutinės teisės apima literatūros, mokslo ir meno kūrinius, jų atlikimą, garso įrašus, radijo ir televizijos laidas. Šių teisių apsauga atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento, tad papildomų registracijos veiksmų atlikti nereikia. Tuo tarpu pramoninės nuosavybės apsaugai reikalingos registracijos procedūros. Kaina priklauso nuo objekto tipo, apimties, siekiamos apsaugos teritorijos ir kitų veiksnių. Visgi net didžiausia registracijos kaina dažniausiai yra mažesnė už galimus nuostolius, jei idėja būtų pasisavinta.
3. 3 mitas: Intelektinę nuosavybę apsaugoti sudėtinga. Šiuo atveju taip pat reikėtų įvertinti, kokia intelektinė nuosavybė turima omeny - autorių ir gretutinės ar pramoninės nuosavybės teisės. Pirmųjų apsauga, kaip minėta anksčiau, egzistuoja pati savaime, be jokių papildomų veiksmų jai registruoti. Taigi, kalbėti apie jos sudėtingumą būtų ne tik netikslu, bet ir klaidinga. Šiek tiek pastangų ir supratimo apie intelektinės nuosavybės apsaugą reikalauja pramoninės nuosavybės registracija, kuri būtina siekiant visa apimtimi apsaugoti teises į tokius objektus kaip išradimų patentai, prekių ženklai ar pramoniniai dizainai. Džiugu žinoti, kad visą sudėtingą jų registracijos darbą iš esmės atlieka Valstybinio patentų biuro specialistai. Pramoninės nuosavybės savininko pareiga apsiriboja teisingos paraiškos pateikimu ar jos tikslinimu.
4. 4 mitas: Intelektinės nuosavybės apsauga užtrunka ilgai. Kaip kalbant apie intelektinės nuosavybės registracijos kainas, procedūrų sudėtingumą, taip ir apie jos terminus - autorių ir gretutinėms teisėms ši tema neaktuali. Terminai egzistuoja tik pramoninės nuosavybės registravimo procedūrose, kurių trukmė gali varijuoti ir metų ar kelių laikotarpiu, priklausomai nuo to, kokioje teritorijoje norima objektus registruoti, kokia yra jų apimtis, ar teisingai užpildyta paraiška, ar nėra asmenų, bandančių užprotestuoti objekto paraišką ir panašiai. Gera žinia ta, kad jos apsauga prasideda nuo paraiškos padavimo datos.
5. 5 mitas: Intelektinė nuosavybė saugoma visame pasaulyje. Intelektinės nuosavybės apsauga yra teritorinė, tai reiškia, kad teisės į šią nuosavybę saugomos tik tose šalyse, kuriose buvo įregistruotos (pramoninės nuosavybės teisės) ar pripažintos (autorių ir gretutinės teisės), pavyzdžiui, Lietuvoje įregistruotas prekių ženklas saugomas tik Lietuvoje, o kitose šalyse jis gali būti naudojamas be apribojimų. Todėl vykdant ar planuojant vykdyti veiklą ir kitose šalyse, aktualu apsaugoti intelektinę nuosavybę regioniu ar net tarptautiniu mastu.
6. 6 mitas: Intelektinė nuosavybė galioja neterminuotai. Neterminuotai galioja tik neturtinės autorių teisės. Visoms kitoms yra taikomi atitinkami terminai. Turtinės autorių teisės saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Gretutinės teisės saugomos 50 metų nuo kūrinio atlikimo arba jo pirmojo įrašo. Maksimalus išradimo patento galiojimo laikas yra 20 metų. Dizaino - 25 metai. Prekių ženklo apsauga pratęsiama neribotą laiką kas 10 metų.
7. 7 mitas: Intelektinės nuosavybės registracija apsaugo nuo pažeidimų. Intelektinės nuosavybės registracija suteikia teisę ginti savo nuosavybę įstatymo numatytomis priemonėmis įvairiose institucijose ir teismuose, bet savaime ji neužkerta kelio galimiems pažeidimams, nesąžiningai konkurentų veiklai. Dažnu atveju tinkama intelektinės nuosavybės apsauga veikia prevenciškai - įprastai niekas nerizikuos naudotis kito intelektinės veiklos rezultatais, jeigu žinos, kad už tai gresia atsakomybė.

Deja, dažniausiai pasitaikantis mitas, ir netgi ne mitas, o klaidinga ir kelią į sėkmę užkertanti galvosena - na, kam čia tie mano kūriniai reikalingi? Kas juos vogs? Kam jau čia jų reikia? Atsakyti norėtume klausimu - o kam tada juos kuriate, jeigu jie niekam nereikalingi ir neįdomūs? Greičiausiai kažkokios vertės jie vis tik turi. Dažnai randasi norinčiųjų šia verte pasinaudoti, neįdedant pastangų, pakankamai greitai ir nemokamai.

Siekiant užtikrinti kokybišką intelektinio turto apsaugą, turėkite patikimus teisės patarėjus. Atliekame rinkos ir teisinio reguliavimo analizę ir siūlome klientui labiausiai tinkantį sprendimą licencijuojant, kuriant naujus produktus, prekių ženklus, dizainus ir kitose srityse.

Programinės įrangos apsauga

Kompiuterių programos, bendrinėje lietuvių kalboje geriau žinomos programinės įrangos (software) pavadinimu, kūrimas yra didelių intelektinių ir finansinių resursų reikalaujanti veikla. Visgi, jau parašytą kodą nukopijuoti ir juo pasinaudoti trunka vos kelias sekundes. Anot UAB „Prodivi“ vadovo Manto Kačerausko, „būtent dėl to, konkurencingoje aplinkoje paslaugas teikiantiems programinės įrangos kūrėjams jų kuriamos intelektinės nuosa...

Duomenų apsauga yra procesas, skirtas užtikrinti, kad asmeniniai ir konfidencialūs duomenys būtų saugūs ir neprieinami nepageidaujamiems asmenims ar organizacijoms. Šis procesas yra labai svarbus tiek individualams, tiek organizacijoms, nes vis daugiau duomenų yra saugoma elektroninėje erdvėje, ir tai kelia grėsmę privatumui ir saugumui. Asmens duomenys turi būti prieinami tik tiems asmenims ir organizacijoms, kurios turi teisę susipažinti ir tvarkyti duomenis. Asmeniniai duomenys turi būti prieinami tik tiems asmenims, kurie turi teisę su jais susipažinti.

tags: #intelektine #nuosavybe #atradimas