Intelektinės nuosavybės svarba Lietuvos verslo lyderių akimis

Advokatų kontoros „Norcous & Partners“ inicijuota verslo lyderių apklausa rodo, kad Lietuvos verslininkai turimos intelektinės nuosavybės kūrimui ir strateginiam vystymui dar skiria palyginti nedaug dėmesio.

Apklausa įvykdyta siekiant išsiaiškinti, kokią reikšmę Lietuvos verslo lyderiai teikia savo įmonės intelektinei nuosavybei ir kaip įmonėse organizuojamas intelektinės nuosavybės vystymas.

Intelektinės nuosavybės valdymo ypatumai Lietuvos įmonėse

Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Lietuvoje intelektinės nuosavybės valdymo ir vystymo funkcijos kol kas nėra aiškiai paskirstytos ir apibrėžtos. 46 % apklaustųjų nurodė, kad įmonėje vieno už intelektinę nuosavybę atsakingo asmens nėra, o atsakomybė už intelektinę nuosavybę dažniausiai padalijama tarp teisės, finansų ir rinkodaros skyrių bei įmonės vadovybės.

Pažangiose užsienio rinkose populiarėjantis intelektinės nuosavybės specialisto samdymas šalyje kol kas vertinamas gana skeptiškai - taip nurodė daugiau 54 % apklaustųjų. Teigiamai tokio specialisto samdymą įvertino 9 %; dar 37 % įvertino teigiamai, tačiau to daryti neplanuoja.

Intelektinės nuosavybės strategijos svarba

Apklausa taip pat atskleidžia, kad šalies įmonėse intelektinės nuosavybės vystymas dar nėra aktyviai planuojamas, dokumentuotą intelektinės nuosavybės strategiją turi nedidelis procentas (9 %), tačiau dauguma (73 %) sutinka, kad ją turėti verta. 81 % nurodė, kad su intelektine nuosavybe susiję klausimai įmonėje yra svarstomi nereguliariai, iškilus reikalui.

Lyginant su kitų sričių vadyba, atitinkamai dažniau, nei intelektinė nuosavybė, yra dokumentuojamos ūkio valdymo (dokumentuoja 27 % apklaustųjų), personalo valdymo (72 %), pardavimų (81 %), finansų (90 %) bei rinkodaros (100 %) strategijos.

Intelektinės nuosavybės strategija apibrėžia tokias funkcijas kaip atsakomybė už intelektinės nuosavybės registravimą, intelektinės nuosavybės portfelio (prekės ženklų, patentų, tyrimų, metodikų, kompanijos paslapčių) valdymas ir vertės auginimas, intelektinės nuosavybės gynimas ir kita apsauga, grėsmių identifikavimas, naujos intelektinės nuosavybės kūrimas, galimybių paversti prekinį ženklą finansiškai naudingu paieška ir įgyvendinimas.

Teisinės žinios ir grėsmės intelektinei nuosavybei

Apžvelgus apklausos rezultatus taip pat paaiškėjo, kad su intelektine nuosavybe susijusius sprendimus priimantys asmenys dažniau neturi teisinio išsilavinimo, tačiau pripažįstama, kad intelektinei nuosavybei neretai iškyla grėsmė. 73 % apklaustųjų nurodė išmanantys teisinį intelektinės nuosavybės reglamentavimą tiek, kiek teko susidurti; esantys su tokiu reglamentavimu susipažinę nurodė 23 %.

Didesnė dalis apklaustųjų nurodė, kad jų valdomai intelektinei nuosavybei grėsmė buvo iškilusi bent kartą.

Intelektinė nuosavybė kaip pajamų šaltinis

Daugiau kaip pusė apklaustųjų intelektinę nuosavybę linkę vertinti kaip svarbią ir strateginę verslo vystymo sritį, tačiau kaip galimas pajamų šaltinis ši sritis dar vertinama atsargiai. 72 % respondentų nuomone, intelektinė nuosavybė yra strateginė funkcija, kaip pajamas generuojančią investiciją ją apibūdino 45 % apklaustųjų; likusieji (55 %) intelektinei nuosavybei skirtas lėšas įvardijo kaip išlaidas.

Šalyje taip pat nėra aktyvus prekės ženklo panaudojimas - šiek tiek mažiau, nei pusė apklaustųjų (46 %) nurodė, kad nėra taikę jokio prekės ženklo naudojimo būdo, po 18 % yra taikę licencijavimą, jungtinę veiklą ir franšizę.

Intelektinės nuosavybės vertinimas

Nėra paplitęs ir intelektinės nuosavybės vertinimas - kol kas savo įmonės intelektinės nuosavybės finansinę vertę yra apskaičiavę mažiau, nei dešimtadalis verslo įmonių, tačiau šiek tiek daugiau, nei pusė mano, kad tokius skaičiavimus verta atlikti įmonių pardavimų bei susiliejimų atvejais. 45% mano, kad tai būtina informacija, norint žinoti savo vertę rinkoje.

Apklausos duomenų santrauka lentelėje

tags: #intelektine #nuosavybe #apkalusos