Raudondvaris - gražus vidurio Lietuvos miestelis, garsėjantis turtinga istorine praeitimi, architektūriniu dvaro ansambliu, apsuptas gamtos bei nestingantis įvairių kultūrinių renginių. Iš viso Lietuvoje galima suskaičiuoti net 7 Raudondvarius. Kauno rajone - didžiausias šalyje, įsikūręs šalia dviejų upių - Nemuno ir Nevėžio santakos. Raudondvario plotas - apie 6,7 ha. Miestelyje gyvena apie 4300 gyventojų, o su aplinkiniais kaimais - apie 6000. Tai - viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio pavadinimas. Jo istorija neatsiejama nuo Raudondvario dvaro istorijos.
Nurodant vietovę Raudondvaris reikia būti itin atsargiam, nes tai - vienas populiariausių vietovardžių Lietuvoje. Gyvenviečių tokiu pavadinimu - net devynios, o keturiose iš jų buvo dvarai.
Raudondvario dvaras iš oro
Raudondvario dvaro istorija
Raudondvario dvaro sodybos kompleksas, iškilęs dar XVII a. pradžioje, užimantis 3,8 ha yra įsikūręs Kauno rajone. Šiandien šis kompleksas laikomas vienu įspūdingiausių Lietuvos renesanso architektūros paminklų ir yra gausiai lankomas turistų, užsienio valstybių vadovų, diplomatų, čia vyksta bendruomenių šventės, dailininkų plenerai, koncertai.
Architektūros ansamblį, kurį sudarė XVII a. 1-osios pusės renesanso pilies rūmai, šiaurinė ir pietinė oficinos, oranžerija, liokajaus namas, arklidės, ūkvedžio namelis, šiaurinis ir pietinis svirnai, ledainė ir parkas (užveistas XIX a.). Dvaro mūrų spalva suteikė pavadinimą ir visai gyvenvietei. Nors rūmai vadinami pilimi ir turi pilies bruožų (bokštas, šaudymo angos), tačiau gynybinės reikšmės neturėjo, sienas būtų nesunkiai įveikusios to meto patrankos. Tai buvo reprezentaciniai rūmai.
Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. LDK feodalų kare su Rusija (1659 m.), caro kariuomenės Kauno įgulos išpuolio metu, rūmai išplėšti, o mediniai dvaro pastatai sudeginti, tačiau per vienus metus atstatyti. Nuo 1662 metų dvaras keliavo iš rankų į rankas tarp Radvilų, Vorlovskių ir Zabielų, kol 1819 metais jį įsigijo Tiškevičiai. Tiškevičių valdymo laikotarpiu Raudondvario dvaras garsėjo kaip kultūros, meno centras.
Jie restauravo rūmus, pastatė oranžeriją, sutvarkė arklides, įkūrė parką. Veikė dvaro orkestras, kurį laiką ir teatras, sukaupta daugiau kaip 20 tūkst. knygų biblioteka. Tarpukario metais dvaro rūmai tapo moterų globos komiteto vaikų namais, o Antrojo pasaulinio karo metais besitraukdama vokiečių kariuomenė rūmus sunaikino.
1944 m. Raudondvario rūmų pietinėje oficinoje ir arklidėse įsikūrė mašinų-traktorių stotis (MTS). Naujasis šeimininkas - rusų tautybės direktorius naikino viską, kas dar priminė grafus. 1958 m. dvare įsikūrė Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutas. 1959-1973 m. pagal architektų S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą pilies dvaro ansamblis atstatytas, paryškinti renesanso bruožai.
Nuo 1993 m. Raudondvario dvaras tapo kultūros centru, rūmuose įrengta Raudondvario, grafų Tiškevičių istorijos bei kompozitoriaus J. Naujalio ekspozicija, o nuo 2002 m. jo garbei atidarytas memorialinis muziejus. Raudondvario dvaras nuo 2008 m. priklauso Kauno rajono savivaldybei, ansambliui suteiktas kultūros paminklo statusas. Visam dvaro statinių kompleksui sutvarkyti iš ES fondų ir savivaldybės biudžeto atseikėta apie 20 mln. Lt.
Dvaro architektūra ir ansamblis
Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas - pilies rūmai su bokštu. Istorikai teigia, kad pilį dar XVI a. antroje pusėje pradėjo statyti Kauno pakamaris, Vaitiekus Dzevaltauskas. Išlikusiame Raudondvario pilies dvaro architektūriniame ansamblyje ryškiausi paskutiniųjų dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės veiklos pėdsakai.
Rūmai pastatydinti 17 a. pradžioje, manoma, Kauno pakamario V. Dziavaltausko. 1652 dvarą iš E. Kosakovskio įsigijo Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonušas Radvila. Rūmus tada sudarė du pastatai: didieji ir mažieji rūmai. Didžiųjų rūmų fasadai buvo raudonų plytų (dėl plytų spalvos vietovė gavo Aukšto raudono dvaro, vėliau Raudondvario pavadinimą), rištų gotikiniu būdu, architektūrinės formos renesansinės. Ansamblis nukentėjo per 1655-60 karą, sudegė arklidės, svirnai, klojimai. 1662 dvarą nusipirko Vorlovskiai, 18 a. antroje pusėje jį valdė Zabielos (vėl buvo suformuotas didingas ansamblis su reprezentaciniu kiemu), nuo 19 a. pradžios - Tiškevičiai. Jie čia buvo sukaupę didelę biblioteką, dailės kūrinių kolekciją, įkūrė parką, sodą.
Po 1831 metų gaisro, sudegus mediniams dvaro pastatams, grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius statydino naują, jau mūrinį dvaro ansamblį. 4-6 dešimtmetyje dvaro rekonstrukcijos darbuose dalyvavo architektas C. L. Anichini, kuris daugeliui pastatų (ir rūmams) suteikė neogotikos formų. Per 1831 sukilimą rūmai apdegė, 1834-40 jie buvo rekonstruoti: paaukštintas gynybinis bokštas, perplanuotas vidus.
Nevėžio dešiniajame krante esantį ansamblį sudaro: rūmai-pilis, 2 neogotikinės oficinos (19 a. pirma pusė), vadinamojo arkadų stiliaus 2 svirnai, neogotikiniai ledainė (21 a. pradžioje rekonstruota), oranžerija (turi ir klasicistinių elementų), tvora su vartais (visi 19 a. pirma pusė-19 a. vidurys), klasicistinis ūkvedžio namas (1837), angliškosios neogotikos žirgynas (1853), parkas.
Rūmai-pilis renesanso stiliaus, turi manierizmo bruožų. Jie dviaukščiai, su mezoninu, 4 tarpsnių cilindriniu bokštu, dengtu aukštu kūginiu stogu, raudonų plytų mūro. Fasadus ritmiškai skaido segmentiniai arkiniai langai, viršuje - frizas, tinkuotas karnizas. Raudondvario rūmų oranžerija (19 a.
Parkas (14,8 ha) mišraus plano, apie 9 ha jo išsidėstę apie 35 m aukščio šlaituose. Parko pietinėje dalyje - dvaro pastatų ansamblis, šiaurinio šlaito raguva teka versminis upelis.
14 a. antroje pusėje-15 a. pradžioje greta būsimo Raudondvario vyko įtemptos lietuvių kovos su Vokiečių ordinu. Nemune ties Nevėžio žiotimis buvusioje Virgalės saloje lietuviai pastatė Naujojo Kauno pilį, ją sunaikinusi ordino kariuomenė - Gotteswerderį. Istorikai romantikai spėjo, kad 15 a. pradžioje ant kalno ordinas pastatė Königsburgo pilį. 17 a. Raudondvario dvaras priklausė Radviloms, nuo 19 a. pradžios - Tiškevičiams. Jie dvare įkūrė parką, užveisė sodą, įrengė šiltadaržius; čia veikė vyno darykla, plytinė. 16 a. Raudondvario vietoje minimas Aukštasis dvaras, nuo 17 a. - Aukštasis Raudondvaris. Per 1654-67 Lenkijos ir Lietuvos Valstybės-Rusijos karą 1659 dvarą nuniokojo Rusijos kariuomenė.
Dvare 19 a. antroje pusėje daraktoriai slapta mokė kumečių ir aplinkinių valstiečių vaikus. Po I pasaulinio karo dvaras nusavintas ir išparceliuotas, jame įkurta vaikų prieglauda. Dalis dvaro bibliotekos knygų atiteko Kauno universitetui. 1944 traukdamiesi naciai rūmus sudegino. 1962-64 restauruojant rūmus (pagal architektų S. Čerškutės, V. Jurkšto projektą) buvo atkurta rūmų renesansinė išvaizda.
2008 m. Kauno rajono savivaldybė nuosavybėn perėmė tuometinio Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto patikėjimo teise valdytą šį valstybės turtą - Raudondvario dvaro sodybos ansamblio pastatus. Siekiant tęsti Raudondvario dvaro kultūrinės raiškos tradicijas, sudaryti sąlygas profesionaliojo ir mėgėjų meno kūrėjų sintezei bei kūrybiniais sugebėjimais ir talentu pagrįstos veiklos plėtotei VšĮ „Raudondvario dvaras“ inicijavo projektą, kurio pagrindinis tikslas - Raudondvario dvaro sodybos žirgyno patalpas pritaikyti meno inkubatoriaus veiklai, sukurti palankias sąlygas menininkams kurti ir pristatyti visuomenei savo darbus, plėtoti su menu susijusius verslus.
Žirgyno patalpas pritaikius meno inkubatoriaus veiklai buvo išsaugotas kultūros paveldas, sukurtos palankios sąlygos ir infrastruktūra menininkams kurti ir pristatyti visuomenei savo darbus, plėtoti su menu susijusius verslus bei sukurti kitų „gretimų“ verslų kūrimuisi palankias sąlygas. Be to, sukurtas verslumo ugdymo centras meno srityje prisidės prie ekonominės-socialinės gerovės didinimo Kauno rajone. Meno inkubatoriaus reikmėms pritaikyta 2085,66 kv. m. patalpų ploto, iš jų rezidavimui (dirbtuvės, studijos, dekoracijų, repeticijų salės) skirta 68% patalpų ploto. Jaunųjų menininkų ir (ar) SVV subjektų rotacija bus atliekama kas 5 metai. Menų inkubatoriuje, kuris plėtoja scenos, muzikos, fotografijos ir kitas meno sritis, vienu metu reziduos ne mažiau kaip 50 procentų jaunųjų menininkų.
Pagal 2013 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymą Nr. XIX a. viduryje Raudondvario dvaro komplekso ūkiniame kieme pastatytos puošnios U raidės plano neogotikinės mūrinės arklidės, su įrengtu žirgynu ir maniežu, po II p. k. veikė kaip mašinų-arklių nuomos punktas, o 1950 m. jis virto mašinų-traktorių stotimi. Šiandien šios arklidės - tai modernus ir kartu išsaugojęs savo istorinę praeitį architektūros paminklas. Šiuo metu buvusiame žirgyno manieže įrengta šiuolaikinė 500 vietų renginių salė su scena. Dešiniajame priestate veikia parodų salė, kavinė, drabužinė, tarnybinės patalpos, o kairiajame - grimerinės ir karietinė. Į šias kūrybines erdves kurti kviečiami jaunieji menininkai ir kūrybinių industrijų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai. Prioritetas teikiamas Kauno rajone kuriantiems asmenims, tačiau Raudondvario dvaro menų inkubatorius bus atviras ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių menininkams bei meno kūrėjams iš užsienio.
Raudondvario baznycia
Raudondvario Bažnyčia
Raudondvario bažnyčia
Nėra tikslių žinių, kada Raudondvaryje buvo pastatyti pirmieji maldos namai ar koplyčia. Žinoma, kad XIX a. pradžioje čia buvusi medinė koplyčia, kuri filijos teisėmis priklausiusi Vilkijos parapijai. 1851 m. grafas Benediktas Tiškevičius prašė vyskupą Motiejų Valančių šiai filijai suteikti parapijos teises. Tų pačių metų rugpjūčio 11 d. vyskupas atvykęs į Raudondvarį suteikė Sutvirtinimo sakramentą 1840 asmenų ir su grafu aptarė bažnyčios statymo reikalus.
Senoji mūrinė Raudondvario bažnyčia stovėjusi dabartinės bažnyčios vietoje, buvo viena puošniausių mūsų krašte. Ji buvo pastatyta 1852-1856 m. pagal italų architekto Cezario Anichini, pasilikusio Lietuvoje nuo Napoleono laikų. Jo kūnas ilsisi Raudondvario kapinėse, o kapas atgręžtas į bažnyčią.
Bažnyčia buvo prancūziško jonėnų stiliaus. Pakviestas iš Varšuvos skulptorius italas Frančesko Andriolli ją dekoravo ir buvo išpuošęs gipsatūromis iš vidaus ir dalinai iš lauko. Vidus buvo papuoštas iš Italijos atvežtais žymių dailininkų paveikslais. Bažnyčia pakonsekruota vyskupo Motiejaus Valančiaus 1857 m. birželio 2d. Bažnyčiai duotas vardas “Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Įžengimas į Dangų”. Bažnyčios fundatorius grafas Benediktas Tiškevičius. Prie bažnyčios galo buvo pristatyta koplyčia su specialia kripta kurioje buvo laidojami grafų Tiškevičių šeimos mirusiųjų palaikai. Koplyčia išpuošta garsaus italų skulptoriaus L. Pampaloni ir prancūzų skulptoriaus A. Chapou marmuro skulptūromis ir antkapiniais paminklais.
Per 1830-31 sukilimą pilį degino Rusijos imperijos kariuomenė. 1785 Raudondvaryje pastatyta koplyčia, 1852-56 - mūrinė bažnyčia.
Pirmojo Pasaulinio karo metu, 1914 m. Kauno tvirtovės komendanto įsakymu buvo išsprogdinti bažnyčios bokštai, 1915 m. rugsėjo mėn. iki pamatų buvo išsprogdinta ir pati bažnyčia. Iš didingos ir grakščios bažnyčios liko tik širdį varstanti griuvėsių krūva. 1915-1938 m. laikina bažnyčia buvo įrengta Raudondvario dvaro vežiminėje. Ši, tebestovinti iki šiandien parapijinė mūrinė bažnyčia pastatyta ant senosios bažnyčios pamatų parapijiečių aukomis, kun. S. Irtmano rūpesčiu. Bažnyčios projekto autorius architektas Vaclovas Michnevičius. Stilius - baroko su renesansu. Bažnyčios ilgis 53 m., plotis 27 m., aukštis 46 m. su bokštų kryžiais. Bažnyčia pradėta statyti 1930 m. ir sekančiais metais sienos ir bokštai buvo užbaigti. Tolimesni darbai dėl lėšų stokos vyko labai lėtai ir užbaigti tik 1938 m. Bažnyčia pakonsekruota vyskupo Juozapo Skvirecko 1938 m. spalio 3 d. ir suteiktas naujas vardas - “Šv.
II -ojo Pasaulinio karo audros taipogi neaplenkė Raudondvario bažnyčios. Frontui traukiantis į vakarus bažnyčia pateko į fronto sūkurį. Buvo numuštos bokštų viršutinės dalys ir stipriai apgadintas visas pastatas. Bažnyčios sienose atsiradę “randai” dar ilgai bylojo apie karo baisumus. Kunigo Antano Rinkevičiaus rūpesčiu (Raudondvario klebonas 1941-1953 m.) ir parapijiečių aukomis bei talkomis bažnyčia buvo sutvarkyta, tik jau be bokštų viršutinės dalies. Tokia ji tebestovi ir šiandien.
Greitai bėgantis laikas negailestingai paliečia ne tik žmones, bet ir pastatus. Paskutiniai bažnyčios restauravimo darbai pradėti nepriklausomybės metais kun. Vytenio Vaškelio ir parapijos Pastoracinės tarybos rūpesčiu. Buvo sutvirtinti ir sutvarkyti bažnyčios bokštai (viename jų įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštai naujai nudažyti. Taip pat pilnai suremontuotas bažnyčios priekis. Pertvarkyta bažnyčios presbiterija, pastatytas naujas šv. Mišių altorius. Parapijiečių aukomis ir talkomis vadovaujant kun. Augustinui Paulauskui buvo naujai skarda perdengta beveik pusė bažnyčios stogo, naujai pagaminti ir sumontuoti lietvamzdžiai.
Raudondvario Dvaro Atgimimas
Kauno rajono savivaldybei perėmus Raudondvario dvaro sodybą, per keletą metų buvo įgyvendinti keturi ES remiami projektai, kurių dėka dvaro sodybos kompleksas buvo renovuotas: 2012 metų pavasarį - vasarą parko teritorijoje buvo atkurti želdynai ir gėlynai, kuriuose puikuojasi į dvarą sugrąžintos senosios rožių veislės.
Renovuotoje dvaro pilyje vyksta Kauno rajono civilinės santuokos ceremonijos, konferencijos, koncertai, valstybinių švenčių minėjimai. Ledainėje atidarytas Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras. Oranžerijoje įsikūręs restoranas.
2015-ųjų metų rudenį Raudondvario dvaro žirgyne atidarytas menų inkubatorius, kuriame reziduoja Kauno rajono ir visos Lietuvos jaunieji menininkai. Žirgyno patalpose taip pat įrengta mobili 500 vietų teatro ir koncertų salė. Visuomenės reikmėms pritaikytas erdves puikiai įvertino aukšto rango svečiai.
Raudondvaris šiandien
Raudondvario dvare įsikūrė civilinės metrikacijos skyrius, Kauno rajono muziejus bei parodų salės. Parko teritorijoje veikia Menų inkubatorius, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, Raudondvario oranžerija-restoranas.
Raudondvario seniūnijoje veikia gimnazija, Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis, vaikų darželis „Riešutėlis“. Seniūnijos pastate yra Raudondvario kultūros centras (pastatytas 1970 m., 320 vietų salė, teatrinė scena), Garliavos meno mokyklos filialas, biblioteka, paštas, policijos nuovada. Didžiojoje gatvėje veikia poliklinika su vaistine. Nuo 1938 m. atnaujinta Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia. Šalia stovi paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui, pastatytas 1994 m. Veikia organizacija „Caritas“. Yra Raudondvario kapinės, medelynas, girininkija. Romo Juozapo Liekio sodyboje įkurtas Amatų centras.
Raudondvaryje veikia nemažai privačių įmonių: 5 maisto bei buities prekių parduotuvės, žvejo reikmenų parduotuvė, kepyklėlė, turgelis, ūkinių prekių parduotuvė, autoservisas, gėlių bei mėsos gaminių kioskai, dėvėtų drabužių parduotuvės, picerija.
20 a. pradžioje-1950 Raudondvaris buvo valsčiaus centras. 1909-14 veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1915 bažnyčią kariniais sumetimais sugriovė Rusijos imperijos kariuomenė. 20 a. 3-4 dešimtmetyje miestelyje buvo skalbimo priemonių gamykla, malūnas su lentpjūve, kelios parduotuvės, našlaičių prieglauda, vaistinė. 1931 pastatytas tiltas per Nevėžį (1941 06 prasidėjus SSRS-Vokietijos karui susprogdintas SSRS kariuomenės, 1951 pastatytas naujas kitoje vietoje). 1944 12 Raudondvaryje žuvo Lietuvos laisvės armijos vadas K. Veverskis. Sovietų okupacijos metais Raudondvaris buvo apylinkės centras, 1956-2009 čia veikė Lietuvos žemės ūkio inžinerijos (iki 1995 mechanizacijos ir elektrifikacijos) institutas.
Raudondvaryje gimė kompozitorius J. Naujalis.