Detalusis planas - tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomos konkrečios teritorijos naudojimo ir tvarkymo sąlygos. Šis dokumentas yra svarbus įrankis planuojant statybas, infrastruktūros plėtrą ir kitus teritorijos vystymo projektus. Detalusis planas užtikrina, kad plėtra būtų vykdoma pagal nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius aspektus.
Teritorijų planavimo schema
Detaliojo plano koregavimas
Kartais, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ar poreikius, detalusis planas gali būti koreguojamas. Koregavimo procesas gali apimti statinių statybos zonų, ribų, įvažų vietų ar kitų parametrų tikslinimą. Svarbu paminėti, kad detaliojo plano koregavimas atliekamas nekeičiant patvirtintame detaliajame plane nustatyto teritorijos naudojimo reglamento ir planavimo tikslų.
Kauno rajono savivaldybė nuolat informuoja apie supaprastinta tvarka rengiamus detaliųjų planų koregavimus įvairiose seniūnijose ir gyvenvietėse. Šie koregavimai dažnai susiję su:
- Statinio statybos zonos ir ribos koregavimu.
- Žemės sklypo paskirties keitimu.
- Inžinerinių tinklų tikslinimu.
Planavimo procesas ir SPAV
Planavimo procese Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) atliekamas ne visada. Vadovaujantis LRV nutarimu Nr. 967, SPAV neatliekamas, jei planavimo tikslai nėra SPAV vertinimo objektas. Tai reiškia, kad jei planuojami pakeitimai neturi reikšmingo poveikio aplinkai, SPAV procedūra yra supaprastinama.
Viešinimas ir visuomenės dalyvavimas
Visuomenės dalyvavimas yra svarbi detaliojo plano rengimo ir koregavimo dalis. Informacija apie rengiamus detaliuosius planus yra viešai skelbiama, o su parengtais sprendiniais galima susipažinti:
- LR teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje www.tpdris.lt.
- Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje www.krs.lt.
- Savivaldybės ir seniūnijų patalpose.
Pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių galima teikti raštu planavimo organizatoriui arba rengėjui iki detaliojo plano viešinimo pabaigos.
Teritorijų planavimas Vilniuje
Kauno rajono savivaldybės detalieji planai
Kauno rajono savivaldybė aktyviai vykdo detaliųjų planų koregavimus įvairiose seniūnijose. Žemiau pateikiami pavyzdžiai apie informaciją apie supaprastinta tvarka rengiamus detaliųjų planų koregavimus:
- Kauno r. sav., Ringaudų sen., Pyplių k., skl. kad. Nr. 5250/0016:161, 5250/0016:163, 5250/0016:162 detaliojo plano koregavimą, žemės sklype Kauno r. sav., Ringaudų sen., Pyplių k., Piliarožių g. 24, sklypo kadastrinis Nr.
- Kauno r. sav., Alšėnų sen. Poderiškių k. žemės sklypo kad Nr. 5247/0019:63 detaliojo plano koregavimą, koreguojami žemės sklypui Kauno r. sav., Alšėnų sen., Poderiškių k. Ateities g.
- Žemės sklypo, esančio Kauno r. Alšėnų sen. Jonučių k. (Reg. Nr. 52/25634) paskirties keitimo į žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją) ir padalijimo į 36 sklypus reglamentuojant žemės sklypų naudojimą, detaliojo plano, žemės sklypuose Nr. 30 (Dagilių g. 22 Jonučių k., Alšėnų sen., Kauno r. sav., Kad. Nr.: 5247/0009:496), Nr. 31(Dagilių g. 24 Jonučių k., Alšėnų sen., Kauno r. sav., Kad. Nr.: 5247/0009:498), Nr. 32 (Dagilių g. 26 Jonučių k., Alšėnų sen., Kauno r. sav., Kad. Nr.: 5247/0009:500), Nr. 33 (Dagilių g. 28 Jonučių k., Alšėnų sen., Kauno r. sav., Kad. Nr.: 5247/0009:501), Nr. 34 (Dagilių g. 30 Jonučių k., Alšėnų sen., Kauno r. sav., Kad. Nr.: 5247/0009:503), Nr. 35 (Dagilių g. 32 Jonučių k., Alšėnų sen., Kauno r. s...
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip detalieji planai yra koreguojami atsižvelgiant į vietos poreikius ir planuojamus pokyčius.
Atgimimo aikštės rekonstrukcija Klaipėdoje
Klaipėdos savivaldybė taip pat susiduria su teritorijų planavimo iššūkiais. Pavyzdžiui, Atgimimo aikštės rekonstrukcija su požeminiu garažu yra ilgalaikis projektas, kuris susiduria su įvairiomis kliūtimis, įskaitant finansines problemas ir nesutarimus dėl projekto įgyvendinimo.
Judėti sovietmečiu Lenino aikštės pavadinimą turėjusios erdvės sutvarkymo link buvo pradėta dar 2014-aisiais, kai buvo patvirtintas Klaipėdos miesto viešo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje detalusis planas, leidęs dalyje aikštės atkurti kai kuriuos buvusius ar statyti naujus pastatus.
Tais pačiais metais savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Eurointegracijos projektai” pradėjo rengti aikštės ir gretimybių raidos galimybių studiją. Jos metu buvo suformuluoti keturi galimi aikštės sutvarkymo variantai: iš dalies (palei Herkaus Manto ir Danės gatves) atkurti buvusį užstatymą pagal galiojantį detalųjį planą; išplėsti aikštę iki upės be jokio užstatymo; atkurti Biržos gatvę kartu su daliniu užstatymu; užstatyti šiaurinę aikštės dalį.
Vėliau dėl šių pateiktų galimų raidos variantų buvo surengta klaipėdiečių apklausa. Jos metu savo nuomonę išreiškė 497 miestiečiai. 70 proc. 2016 m. Po šio sprendimo buvo paskelbtas Atgimimo aikštės sutvarkymo idėjų konkursas.
Pirmąją vietą komisija skyrė UAB „Cloud architektai“ ir Panevėžio statybos trestui (PST), pasiūliusiems aikštėje atkurti 1990 metų kovo 11-ąją danguje matytas žvaigždes ir mėnulį. Vėliau kilus ažiotažui dėl galimo plagijavimo, mėnulis buvo transformuotas į „dangaus veidrodį” su blyškiu XVIII a.
2018 m. miesto taryba pritarė sutarčiai su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, pagal kurią įsipareigojo iki 2021 metų I ketvirčio po Atgimimo aikšte įrengti rekonstruojamam teatro pastatui reikiamas 116 automobilių stovėjimo vietų.
Tačiau projekto įgyvendinimas sustojo pirmiausiai dėl finansinių priežasčių - 2019 m. sausį paaiškėjo, kad dėl nestabilių gruntų požeminės aikštelės kaina prasidėtų ne nuo 1,8 mln., o nuo 6,5 mln. eurų. Dėl to savivaldybės administracija politikams ėmė siūlyti įrengti tris kartus didesnį požeminį parkingą už maždaug 11 mln. Miesto tarybai nusprendus nesitraukti nuo tokio sumanymo, savivaldybės administracija pradėjo ieškoti būdų, kaip visgi atpiginti tokį projektą.
2020-ųjų sausį ji už 12 098 eurus nusipirko Atgimimo aikštės sutvarkymo techninio projekto, kurį rengė PST, audito paslaugą. Auditą atliko bendrovė „Hidrosfera“. Ji pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, kad požeminę automobilių stovėjimo aikštelę galima įrengti pigiau, be to, joje gali būti daugiau vietų.
Po šio audito savivaldybė vienašališkai nutraukė projektavimo sutartį su PST. Savivaldybė įmonei nesumokėjo 25 proc. nuo sutartos sumos, kuri siekė 135,5 tūkst. Pagal naująjį už beveik 164 tūkst. eurų UAB „SRP Projektas” parengtą techninį projektą preliminari tokios aikštelės kaina padidėjo iki 20,3 mln. eurų, tačiau kartu suplanuota įrengti daugiau stovėjimo vietų - nebe 157, o 231.
Antžeminį aikštės rekonstrukcijos projektą už 12 tūkst. Atgimimo aikštė vietoje II pasaulinio karo metu nukentėjusio buvusio Biržos gatvės užstatymo šioje vietoje buvo suformuota pirmaisiais pokario metais. 1955 m. 1975 m. Lenino skulptūra buvo demontuota 1991 m.
Šiaulių atvejis: kliudymas verslui
Šiauliuose taip pat pasitaiko atvejų, kai verslininkai susiduria su kliūtimis įgyvendinant savo projektus. Vienos įmonės ir žinomo miesto architekto prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktybiško Savivaldybės veikėjų kliudymo projektuoti naujus pastatus savo turimame žemės sklype atskleidžia, kaip valdininkų veiksmai gali stabdyti investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą.
Bendrovė „Šiaulių lyra“ įsigijo keturis sklypus ir pradėjo planuoti statybas. Verslininkai į šiuos žemės sklypus pasiruošę investuoti apie 5 milijonus litų ir sukurti daugiau kaip pusšimtį darbo vietų. Tam, kad prasidėtų statybos, reikia valdininkų palaiminimo.
Šių metų gegužės 14 dieną „Šiaulių lyra“ sklypo, kuriame planuoja statybas, detalųjį planą pateikė suderinti Šiaulių miesto savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, kuriai vadovauja Šiaulių miesto savivaldybės vyriausioji architektė Rasa Budrytė. Nors pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarką projekto derinimo procedūros turėjo būti atliktos per 15 darbo dienų, tačiau šis terminas lėtapėdžiams Šiaulių miesto savivaldybės valdininkams pasirodė per trumpas - atsakymo įmonė per nustatytą terminą nesulaukė.
Po kelių savaičių planas „pagerėjo“Tik tada verslininkai tikina sužinoję, jog pirmąjį kartą Nuolatinės komisijos posėdyje nebuvo pritarta jų detaliojo plano sprendiniams, nes tam prieštaravo R. Budrytė ir jos pavaduotojas V. Markevičius, tačiau susivėlinta parašyti išvadą ir ją išsiųsti. Tada nutiko keistas dalykas: ta pati R. Budrytės vadovaujama komisija niekieno neprašoma birželio 12 dieną dar kartą svarstė tą patį detalųjį planą ir šį kartą jam pritarė.
Verslininkų žiniomis, V. Šukytei buvę klaidingai paaiškinta, kad architektas, rengęs verslininkų detalųjį planą, esą neatsižvelgė į viso Dainų mikrorajono kvartalo detaliajame plane suplanuotą užstatymo liniją.
Vasara pabaigoje verslininkus pasiekė V. Šukytės atsakymas, kuris tiesiog pribloškė. Jame nė žodžiu neužsiminta apie jokias užstatymo linijas ir pasiūlyta kreiptis į teismą, jeigu verslininkai nesutinka su ankstesne jos vadovaujamo skyriaus išvada. Ir dar priminta, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys už nustatytą mokestį gali gauti teritorijų planavimo dokumentų registro kopijas.
Neapsikentę valdininkų stumdymo verslininkai paprašė, kad prokurorai R. Budrytės atžvilgiu pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo, o R. Budrytės ir V. Markevičiaus atžvilgiu - dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Seimo narys V. Simulik šį atvejį vertina kaip trukdymą verslui. „Mano nuomone, kiekvienas valdžios atstovas turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę savo kišene. Bendrovė galėtų paskaičiuoti, kokie nuostoliai jai yra padaryti, jei tai viešojo sektoriaus klausimas - valstybė, o prokuratūra šiuo atveju - išsireikalauti tą sumą pinigų. Kai tai Lietuvoje bus padaryta, kai valdininkams už neteisėtus sprendimus bus kertama per kišenę, gal tada viskas bus teisėta, nes dabar, kai valdininkai už savo raštus neatsako, kaip nori, taip ir parašo”, - teigia V. Simulik.
„Jeigu tai pasitvirtins, čia iš tikrųjų skandalas! Pas mus vyksta labai daug nesuprantamų dalykų. Nesuprantu, kai per jėgą brukamas Menų fabrikas, Logistikos centras, kuris įsiterpia į aerouosto plėtros zoną. Šiuo atveju verslininkai stengiasi, jog miestas neitų myriop, nori investuoti, sukurti darbo vietas, tačiau jiems trukdoma, o tuo pat metu tikima, jog į Industrijos parką ateis vos ne stebukladarys, sukursiantis tris ar penkias darbo vietas, mes jį vos ne ant rankų nešiojame ir vos ne dešimčiai metų atleidžiame nuo mokesčių. Pas mus nesuprantami dalykai vyksta“, - stebisi Tarybos narys, Investicijų ir miesto plėtros komiteto vadovas Arvydas Mockus.
Šiauliuose jau buvo toks atvejis, kai Savivaldybėje buvo kišama koja verslininkams. Šiaulių apygardos administracinį teismą pasiekė civilinis ieškinys, kuriame Šiaulių bendrovės „Elektropolis“ atstovai iš Šiaulių miesto savivaldybės prašo priteisti apie pusantro milijono litų žalai atlyginti, kurią bendrovė patyrė dėl praėjusios kadencijos Šiaulių miesto tarybos narių veiksmų.
Šioje vietoje priminta buvusių Šiaulių miesto tarybos narių - Romano Čokovo bei Igorio Strupeikio istorija, pasibaigusi teismo nuosprendžiu už kyšininkavimą stambiu mastu. Abiem politikams Šiaulių apygardos teismas skyrė realias laisvės atėmimo bausmes, kadangi šis teismo verdiktas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, buvę politikai naujo nutarimo laukia laisvėje.
„Šiaulių naujienų“ žiniomis, prokurorų bus prašoma ištirti ir kito žemės sklypo, esančio Šiauliuose, detaliojo plano derinimo aplinkybes Šiaulių miesto savivaldybėje.
Lietuvos pašto logistikos centro statyba
Numatytame sklype prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto planuojama statyti AB 'Lietuvos paštas' logistikos centrą. 2008 m. (*)Planuojama AB 'Lietuvos paštas' logistikos centro statyba.
2020-04-21 išduoti leidimai 25621.5 m² bendro ploto sandėlio (ypatingo statinio) statybai. Parengti 26 261 m² bendro ploto sandėliavimo paskirties pastato statybos projektiniai pasiūlymai. Plačiau žr. "Dokumentai". Planuojama pašto pervežimo centro statyba. Šiuo metu tvarkoma dokumentacija. 2009 m. gali būti pradėtas rengti projektas. Pradedamas rengti apie 5,08 ha sklypo detalusis planas komercinės, sandėliavimo paskirties pastatų statybai. Statybų pradžia - ne anksčiau 2009 m.
tags: #indusktrijos #12 #detalusis #planas