Namo dalies pardavimas - vienas sudėtingiausių nekilnojamo turto sandorių. Jei nesate tikri, kad patys galėsite susidoroti su tokia užduotimi - kreipkitės į profesionalų NT brokerį. Toks žmogus kiekvieną dieną sprendžia nekilnojamo turto pardavimo klausimus ir tikrai išmano teisinius klausimus.
Tuomet Jūsų namo dalies pardavimas taps paprastas ir lengvas! Leiskite sau ja mėgautis, o sudėtingus klausimus patikėkite NT specialistams! Ramybė ir laikas sau - šių dienų prabanga.
Parduodamos namo dalies bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą turtą. Jiems turi būti pasiūlyta ta kaina ir tos sąlygos, kuriomis namo dalis parduodama.
Jei po žodinio pasiūlymo pirkti nei vienas iš bendraturčių nepareiškė noro pirkti, tuomet norimą parduoti dalį galima siūlyti tretiesiems asmenims. Pasiūlymas gali būti žodinis arba notaro patvirtintas pranešimas raštu.
Prieš pirkimo-pardavimo sandorį bendraturčiai privalo nuvykti pas notarą ir parašyti atsisakymą pirkti jiems pasiūlytą dalį už tam tikrą kainą arba už bet kokią pasiūlytą kainą. Bendraturčių atsisakyme pirkti nurodyta kaina negali būti mažesnė nei pirkimo-pardavimo sutartyje įvardinta kaina.
Bendraturčiai atsisakymą pirkti taip pat gali parašyti ir sandorio metu. Jei bendraturčiai reikalauja raštiško notaro patvirtinto pranešimo apie parduodamą dalį - tuomet reikia registruotu laišku siųsti pranešimą apie ketinimus parduoti turtą už tam tikrą kainą.
Jei bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės neįgyvendina per vieną mėnesį po pranešimo gavimo, pardavėjas gali parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui už tą pačią kainą, kuri buvo pasiūlyta bendraturčiams, arba brangiau.
Jeigu namo dalies pardavimas įvyko pažeidžiant pirmenybės teisę pirkti namą, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
Jei visgi su visais bendraturčiais pavyko pasiekti susitarimą visą namą parduoti kartu, apie tokio sandorio eigą skaitykite šiame straipsnyje: Kaip parduoti namą? Sėkmingo sandorio ABC.
Sandoriui reikalingi dokumentai
Norint parduoti būstą būtina turėti nuosavybės įsigijimo dokumentus, registro pažymą, kadastrinių matavimų bylą, energetinio naudingumo sertifikatą, asmens dokumentą.
Itin svarbu visais reikiamais dokumentais pasirūpinti iš anksto. Jei truks bent vieno dokumento, pardavimo procesas gali sustoti arba visiškai neįvykti.
Sandoriui reikalingi dokumentai:
- Galiojantis asmens tapatybės dokumentas;
- Turto įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis; paveldėjimo teisės liudijimas; dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.);
- Namo kadastrinių matavimų byla, kurioje yra namo planas ir kiti namo techniniai duomenys;
- Žemės sklypo planas;
- Namo ir žemės sklypo Registrų centro išrašai;
- Energetinio naudingumo sertifikatas.
Papildomi dokumentai, jei taikoma:
- Jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas turtas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas - notaro leidimas parduoti;
- Jei turtas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti;
- Jei turtas priklauso keliems bendraturčiams - bus reikalingas jų raštiškas, notaro patvirtintas atsisakymas pirkti namo dalį arba notaro patvirtintas pranešimas apie ketinimus parduoti turtą, po kurio įteikimo praėjo 1 mėnuo;
- Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimo parduoti.
- Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kokia yra bendraturčio pirmenybės teisė pirkti namo dalį?
Pagal LR Civilinį kodeksą, parduodant bendrosios nuosavybės dalį, kiti bendraturčiai turi pirmenybės teisę ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis ir kaina, kuria ketinate parduoti trečiajam asmeniui. Apie ketinimą parduoti privalote juos informuoti per notarą raštu.
Kiek laiko bendraturtis gali svarstyti pasiūlymą pirkti?
Bendraturtis turi apsispręsti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jei per šį laiką jis nepareiškia noro pirkti arba raštiškai atsisako, namo dalį galite laisvai parduoti bet kuriam kitam asmeniui.
Ką daryti, jei kiti savininkai nesutinka su pardavimu ar vengia priimti laiškus?
Kito bendraturčio sutikimo pardavimui nereikia - Jums reikia tik įrodymo, kad tinkamai jį informavote per notarą. Jei bendraturtis vengia priimti notaro siunčiamą pranešimą, tuomet reikia patalpinti prnešimą į respublikinės spaudos leidinius.
Ar galima parduoti namo dalį be nustatytos naudojimosi tvarkos?
Taip, tai įmanoma, tačiau tokio turto vertė rinkoje yra mažesnė. Pirkėjai ir bankai paprastai reikalauja, kad būtų nustatyta naudojimosi tvarka (kuris kambarys ar sklypo dalis kam priklauso). Geriausia šią tvarką patvirtinti pas notarą dar prieš pradedant pardavimo procesą.
Ar galiu parduoti dalį namo, jei jame gyvena kitas bendraturtis?
Taip, gyventi bendraturtis gali, tačiau tai neatima jūsų teisės disponuoti savo turtu. Svarbu pirkėją informuoti apie esamą situaciją, nes tai gali turėti įtakos sandorio kainai arba pirkėjo apsisprendimui.
Ar dovanojant namo dalį taip pat galioja pirmenybės teisė?
Ne, dovanojimo atveju bendraturčių pirmenybės teisė negalioja. Tačiau svarbu žinoti, kad fiktyvus dovanojimo sandoris, kuriuo bandoma užmaskuoti pardavimą, gali būti ginčijamas teisme kaip apsimestinis sandoris.
Kompensacija už renovaciją: ką reikia žinoti?
Renovacija - tai ne tik būdo atnaujinimas ar estetinis pagerinimas, bet ir svarbi investicija į energinį efektyvumą bei mažesnes sąskaitas už šildymą. Valstybė, siekdama skatinti senų daugiabučių ir privačių namų atnaujinimą, jau keletą metų teikia finansinę paramą gyventojams, kurie dalyvauja energinio efektyvumo didinimo programose.
Ši parama yra itin svarbi mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, senjorams ir socialiai remtiniems asmenims, tačiau ja gali pasinaudoti ir kiti gyventojai, jei atitinka tam tikrus kriterijus.
Kas yra kompensacija už renovaciją?
Kompensacija už renovaciją - tai valstybės arba savivaldybės finansinė parama, skirta gyventojams, dalyvaujantiems daugiabučių ar individualių namų modernizavimo projektuose. Pagrindinis tokios paramos tikslas - užtikrinti, kad renovacija būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo pajamų ar socialinės padėties.
Kompensacijų administravimu užsiima Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su savivaldybėmis.
Kaip gauti kompensaciją už renovaciją?
Norint gauti kompensaciją už renovaciją, būtina atitikti tam tikras valstybės nustatytas sąlygas. Kompensacija taikoma tik tiems renovacijos projektams, kurie prisideda prie energijos vartojimo mažinimo. Tai reiškia, kad darbai turi būti susiję su šilumos izoliacijos įrengimu, langų, durų, šildymo sistemų ar stogo atnaujinimu.
Renovuotas pastatas po darbų turi pasiekti bent C energinio naudingumo klasę, o pageidautina - B arba aukštesnę. Jei žmogus atitinka šias sąlygas, jam gali būti kompensuojama iki 100 % įmokos už renovaciją. Kitiems, kurių pajamos šiek tiek viršija socialinės paramos ribas, kompensacija gali būti dalinė - pavyzdžiui, 30-50 % įmokos.
Sužinoti, ar jums priklauso kompensacija už renovaciją, galima gana paprastai - tereikia pateikti prašymą ir keletą dokumentų savo savivaldybei arba Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Pateikus dokumentus, savivaldybės specialistai per kelias savaites įvertina jūsų pajamų lygį ir pateikia sprendimą.
Kompensacija dažniausiai taikoma automatiškai, t. y. kompensacijos gyventojui dažniausiai nėra pervedamos tiesiogiai. Jos pervedamos administruojančiai įmonei (pavyzdžiui, namo bendrijai ar renovacijos administratoriams), kuri sumažina ar visiškai panaikina gyventojo mokėjimus.
Svarbu žinoti, kad kompensacija taikoma nuo to mėnesio, kai pateiktas prašymas. Galutinę kompensacijos sumą lemia keli svarbūs veiksniai. Pirmiausia, ji priklauso nuo gyventojo pajamų lygio ir šeimos sudėties - kuo mažesnės pajamos, tuo didesnė kompensacijos dalis gali būti suteikta.
Dar vienas kriterijus - energijos sutaupymo rodikliai, pasiekti po atnaujinimo. Kuo didesnis šilumos energijos sutaupymas, tuo daugiau pagrindo valstybės paramai, nes projektas labiau prisideda prie energinio efektyvumo tikslų.
Tinkamai panaudota kompensacija sumažina ne tik finansinę naštą, bet ir sąskaitas už šildymą ateityje.
Dažniausios klaidos teikiant prašymus
Nors kompensacijos sistema Lietuvoje veikia aiškiai, daugelis gyventojų vis dar susiduria su problemomis dėl neteisingai pateiktų dokumentų, informacijos stokos arba nesuderintų darbų. Šios klaidos gali ne tik atidėti sprendimo priėmimą, bet ir visiškai panaikinti galimybę gauti paramą.
- Nepateikiami visi reikalingi dokumentai: Dažnai trūksta pajamų pažymų, šeimos sudėties įrodymų ar informacijos apie būsto nuosavybę. Kai kuriais atvejais gyventojai pateikia senus duomenis, kurie nebeatitinka aktualios situacijos.
- Neatitikimas energinio naudingumo reikalavimams: Kompensacija netaikoma, jei po renovacijos pastatas nepasiekia bent C klasės.
- Informacijos apie pajamų pokyčius nepranešimas: Gyventojai, kuriems kompensacija buvo suteikta, turi pareigą informuoti savivaldybę apie pajamų pokyčius ar gyvenamosios vietos pasikeitimą.
- Pasitikėjimas administratoriais: Kartais gyventojai pasitiki administratoriais, kurie neatlieka visų formalumų tinkamai. Svarbu patikrinti, ar projektas registruotas BETA sistemoje, ar sutartys su rangovais ir bankais sudarytos pagal reikalavimus.
Kad išvengtumėte šios problemos, prieš pateikdami prašymą pasitikrinkite dokumentų sąrašą savivaldybėje arba BETA puslapyje. Norint sklandžiai gauti kompensaciją, svarbiausia pasiruošti iš anksto. Prieš pradedant darbus verta pasidomėti reikalavimais ir dokumentais, kad projektas atitiktų visus valstybės nustatytus kriterijus.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai apie kompensacijas
Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų apie kompensacijas už renovaciją:
- Kas gali gauti kompensaciją už renovaciją? Kompensacija skiriama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, socialiai remtiniems asmenims bei tiems, kurie jau gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas. Ji taip pat taikoma daugiabučių namų gyventojams, dalyvaujantiems valstybės remiamuose modernizacijos projektuose.
- Kaip sužinoti, ar man priklauso kompensacija? Reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių arba Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Čia specialistai įvertins jūsų pajamas, šeimos sudėtį ir patvirtins, ar atitinkate nustatytus kriterijus. Kai kurios savivaldybės leidžia tai padaryti ir elektroniniu būdu per SPIS sistemą.
- Kokius dokumentus reikia pateikti? Paprastai reikia pateikti prašymą, asmens dokumentą, duomenis apie pajamas ir šeimos sudėtį, bei informaciją apie nuosavybės teises į būstą. Jei renovacija vykdoma daugiabutyje - reikia nurodyti projekto pavadinimą ir administruojančios įmonės kontaktus.
- Kiek kompensacijos galima gauti? Mažesnes pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojama iki 100 % renovacijos išlaidų. Kitiems gyventojams taikoma dalinė kompensacija - paprastai nuo 30 iki 50 %, priklausomai nuo pajamų ir projekto pobūdžio.
- Ar kompensacija išmokama tiesiogiai man? Ne. Kompensacija pervedama administruojančiai įmonei arba bendrijai, kuri sumažina ar visiškai panaikina jūsų įmokas. Tokiu būdu užtikrinama, kad lėšos būtų panaudotos tik renovacijos darbams.
- Ar galiu prašyti kompensacijos, jei renovaciją atlikau savarankiškai? Ne, kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Savarankiškai atlikti ar nepatvirtinti darbai nėra kompensuojami.
- Ką daryti, jei mano pajamos pasikeitė po kompensacijos gavimo? Apie pajamų pasikeitimą būtina informuoti savivaldybę. Jei to nepadarysite, kompensacija gali būti sustabdyta, o neteisėtai gautos sumos gali tekti grąžinti.
- Ar reikia mokėti už renovaciją, kol sprendžiamas prašymas dėl kompensacijos? Kol savivaldybė vertina jūsų prašymą, mokėjimai gali būti atidedami. Tačiau jei kompensacija nebus patvirtinta, teks padengti susidariusią sumą. Todėl svarbu prašymą teikti kuo anksčiau - dar prieš prasidedant darbams.
APVA parama namo renovacijai 2025 m.
APVA parama namo renovacijai 2025 m. yra galimybė gauti kompensaciją už energinio efektyvumo didinimą, padedant gyventojams atnaujinti savo namus. APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones.
APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų.
Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos - t. y. per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos.
Beje, jei jau esate pradėję darbus - gera žinia: patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m.
Reikalingi dokumentai paraiškai teikti
Prieš pradedant gyvenamojo namo renovaciją, būtina pasirūpinti keliais svarbiais dokumentais. Vienas jų - energinio naudingumo sertifikatas renovacijai, kuris parodo pastato esamą energinę klasę. Jeigu šių dokumentų neturite, rekomenduojame kuo greičiau kreiptis dėl jų parengimo.
Šie dokumentai yra būtini norint pateikti paraišką APVA paramai namo renovacijai 2025 m. Juos galite pasiruošti iš anksto, nelaukdami oficialių paraiškų datų paskelbimo. Tai padės sutaupyti laiko ir išlaidų, nes paskelbus APVA paramą, specialistai dažnai būna užkrauti darbais, o paslaugų kainos gali reikšmingai išaugti. Turėdami šiuos dokumentus iš anksto, galėsite pasiruošti renovacijos darbams ir pateikti paraišką jau pirmosiomis priėmimo dienomis.
Reikalingi dokumentai:- Namo 4 foto: Nufotografuokite namą iš visų pusių prieš renovaciją. Visus atliekamus darbus fotografuokite.
- Pažyma APVA su eksperto rekomenduotais atnaujinimo darbais: Ekspertas įvertins, kokie konkretūs darbai reikalingi energiniam efektyvumui padidinti, ir pateiks juos pažymoje.
- Paruošti atnaujinto namo nuotraukas - būtina pridėti aiškias nuotraukas iš visų pusių, taip pat atnaujintų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų (pvz.
Jei dar turite papildomų klausimų dėl namo renovacijos - susisiekite su mumis klientų aptarnavimo centro telefonu +370 700 55966 arba el.
Sodo sklypo pardavimas ir mokesčiai
Jei sodo sklype yra pastatas (sodo namas, ūkinis pastatas, gyvenamasis namas), ir jo įgijimo nuosavybėn laikas nesutampa su žemės sklypo įgijimo laiku, gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas kiekvienam objektui atskirai.
Jei nuo sodo įsigijimo dienos yra praėję daugiau nei 10 metų, 15 proc. gyventojų pajamų mokestį reikės sumokėti nuo turto pardavimo kainos ir įgijimo kainos (vertės) skirtumo.
- Sodo sklypas įgytas 2010 m. pirkimo būdu, už sodo sklypą buvo mokėta 10000 Lt (atitinka 2896 Eur). 2018 m. sodo sklypą parduodate už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš pardavimo kainos atėmus pirkimo kainą, valstybei reikės sumokėti 15 proc. mokestį.
- Sodo sklypą paveldėjote po giminaičio mirties 2015 m. Paveldėjimo teisės liudijime sodo sklypo vertė nurodyta 5000 Eur. 2018 m. parduodate sodo sklypą už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš padavimo kainos atėmus sklypo vertę paveldėjimo metu, valstybei mokėsite 15 proc.
- Sodo sklypą Jums padovanojo tėvai 2017 m. Dovanojimo sutartyje sklypą įvertinote 10000 Eur. 2018 m. sklypą parduodate už 9000 Eur.
- Sodo sklypą privatizavote iš valstybės 1995 m. 2018 m. parduodate.
Gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d., pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. T.y. mokestis mokamas už praėjusius metus: jei turtas parduotas 2018 m., ir kyla prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tai pajamas deklaruoti ir mokestį sumokėti reikia 2019 m.
Reikalingi dokumentai: Sodo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, t.y. Žemės sklypo planą. Sklypo kadastriniai matavimai yra privalomi, tik jei žemės sklypas yra miesto teritorijoje.
Konteinerių keitimas ir atliekų tvarkymas
Netinkami naudoti konteineriai keičiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugos teikimas. Jei jūsų konteineris yra netinkamas naudoti, pateikite prašymą F9.3 bei pridėkite nuotraukas, kuriose matomi konteinerio sugadinimai.
VASA patvirtinus konteinerio keitimą, atliekų vežėjas jį pakeis per 5 darbo dienas. Turimą konteinerį palikite konteinerio paėmimo vietoje, atvažiavęs atliekų vežėjas jį išsiveš.
Individualaus naudojimo konteinerių kiekis bei talpa parenkama atsižvelgiant į susidarantį atliekų kiekį, nekilnojamo turto objekto plotą, gyventojų skaičių bei komunalinių atliekų turėtojo veiklos pobūdį. Atsižvelgiant į deklaruotų gyventojų skaičių nekilnojamojo turto objekte.
Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių IV skyriaus antrojo skirsnio 40.3 punktu, norint pakeisti 240 l talpos konteinerį į mažesnę 120 l talpą, turite pateikti dokumentus, kad nurodytam objekte gyvena vienas asmuo. Pateikus pažymą apie deklaruotų gyventojų objekte skaičių, turint pilną komplektą antrinių žaliavų konteinerių ir neturint perpildymų mišrių komunalinių atliekų, konteineris bus keičiamas į mažesnę talpą.
Visi konteineriai yra pažymėti pagal paskirtį ir identifikuoti tam skirtais konteinerio žymekliais bei informaciniais lipdukais. Individualaus naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris, skirtas individualiai namų valdai, standartiškai ištuštinamas vieną kartą per 2 savaites. Atliekų turėtojui pageidaujant ir VASA patvirtinus, jam gali būti teikiama vieno karto per savaitę konteinerio ištuštinimo paslauga, atliekų turėtojui mokant didesnę vietinę rinkliavą.
tags: #individualus #namas #kaip #irodyti