Individualių Namų Bendrijų Mokesčiai Lietuvoje: Kas Svarbu Žinoti?

Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų dėl mokesčių paskirstymo, ypač kai kurie mokesčiai priklauso nuo buto ploto, o kiti - nuo gyventojų skaičiaus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisiškai reglamentuojamas šis procesas ir kokios yra gyventojų teisės, taip pat panagrinėsime individualių namų bendrijų mokesčių ypatumus.

Bendrosios Nuostatos

Pagal Civilinį kodeksą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Civilinio kodekso 4.76 str. nurodo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Taigi, teisinis reglamentavimas numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Svarbu pažymėti, kad bendrojo naudojimo objektų aprašas yra būtinas, jį tvirtina bendrija. Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objektas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams.

Mokesčiai ir Jų Paskirstymas

Mokesčiai daugiabučiuose namuose gali būti skirstomi į kelias kategorijas:

• Mokesčiai, priklausantys nuo buto ploto: šildymas, namo remonto darbai, kaupiamosios įmokos, susijusios su namo remontu (stogo ar sienų remontas).
• Mokesčiai, priklausantys nuo gyventojų skaičiaus: šiukšlių išvežimas, vandens tiekimas (jei nėra individualių skaitiklių).
• Mokesčiai, nepriklausantys nei nuo ploto, nei nuo gyventojų skaičiaus: administraciniai mokesčiai, bendro naudojimo vamzdynų priežiūra, laiptinės apšvietimas, telefono spyna.

Už bendri namo vamzdynų, kitų komunikacijų priežiūrą ir remontą privaloma atlyginti proporcingai savo buto plotui. Daugiabučio gyventojai gali susitarti dėl kitokio skaičiavimo. Jei nesusitaria, taikomas įstatyminis reglamentavimas.

Privalomas visų mokesčių skaičiavimas pagal buto plotą piktina daugiabučių namų gyventojus. Jų manymu, bent už kai kurias paslaugas: laiptinės remontą, jos durų ar langų keitimą turėtų būti leidžiama mokėti kiekvienam butui po lygiai.

Konkrečių Situacijų Analizė

Dažnai kyla klausimų dėl specifinių situacijų. Panagrinėkime keletą pavyzdžių:

• Tuščias butas: Jei butas yra tuščias ir jame niekas negyvena, turėtumėte mokėti tik tuos mokesčius, kurie priklauso nuo buto ploto (šildymas, namo remonto darbai).
• Bendro naudojimo patalpų užėmimas: Jei gyventojai savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas (rūsio sandėliukus, bendras džiovyklas, buvusias atliekų surinkimo šachtas), bendrijos visuotinis susirinkimas gali nutarti, kad jie privalo papildomai mokėti mokesčius (kaupimo ir kt.) už šias patalpas.
• Lifto remontas: Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.

Svarbu paminėti, kad daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.

Vienos uostamiesčio devynių aukštų Laukininkų gatvės 7 namo laiptinės, kurioje yra 36 butai, gyventojai apsisprendė pagerinti gyvenimo sąlygas. Namo atstovė pabrėžė, kad remontas būtinas. "Laiptinei tikrai reikia remonto, visi namo gyventojai su tuo sutinka. Viskas yra susidėvėję. Būtina perdažyti sienas. Pirminiais duomenimis, remontas gyventojams atsieitų apie 3,2 tūkst. eurų. Tokiu principu buvo paskirstytos išlaidos už laiptinės durų pakeitimą. Tam pritarė visi savininkai. Beveik visi savininkai pritarė paskirstymui."

Įvertinus tai, tikrai būtų nelogiška, kad už laiptinės remontą reikėtų mokėti pagal buto plotą. Žmonės, turintys tokius būstus, daugiau laiptinės neužima, ja dažniau nevaikšto. Gal pas tą, kuris gyvena vieno kambario bute, ateina daugiau svečių. Pasak gyventojų atstovės, išlaidų už laiptinės remontą padalijimui po lygiai neprieštaravo ir dauguma vieno kambario butų gyventojų. Gyventoja teigė, kad su tokiu išlaidų laiptinės remontui padalijimu nesutiko tik viena moteris, gyvenanti vieno kambario bute.

Kaupiamosios Įmokos

Nuo š. m. liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai turės kaupti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų. Dėl nepakankamos jų techninės priežiūros matome apgriuvusių balkonų, pažeistų fasadų, dėl pasenusių stogų ar vamzdynų užliejami butai.

Bendrojo naudojimo objektų valdymas ir pakankamas lėšų kaupimas yra pagrindiniai namo techninę priežiūrą lemiantys veiksniai. Pagal naują lėšų kaupimo tvarką daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai nuo š. m. liepos 1 dienos savo namo atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus mažiausiai skirs 9 centus už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 11,5 centų už kv. m per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m, vietoje galiojusių 3 arba 5 centų už kv.

Nuo šiol minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus apskaičiuojamas pagal formulę, siejant jį su minimalia mėnesine alga, kuri per 10 metų padidėjo 3,2 karto, ir su vidutiniu socialinio būsto plotu - 45 kv. m.

Pavyzdžiui, 50 kv. m buto savininkas į savo daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų fondą įneš mažiausiai 4,50 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 5,75 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 1,5 Eur per mėnesį arba 2,5 Eur per mėnesį).

Skaičiuojama, kad jei name yra šešiasdešimt 50 kv. m plotų butų, savininkai sukaups 270 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 340 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 90 Eur per mėn.

Nuo 2026 m. Visais atvejais bendras mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, kuris 2025 m. yra 1,15 Eur už kv.

Sukaupti pinigai bus laikomi banko sąskaitoje ir galės būti naudojami, pavyzdžiui, lifto, vamzdynų ar stogo keitimui.

Taip pat primename, kad nuo š. m. lapkričio 1 dienos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai ir techniniai prižiūrėtojai nustatytus duomenis apie daugiabučių namų valdymą ir jų techninę priežiūrą pagal privalomuosius reikalavimus turės sukelti į centralizuotą Pastatų duomenų banko informacinę sistemą.

Minimalūs kaupiamųjų įmokų tarifai:

Individualių Namų Bendrijos

Gyvenamųjų namų savininkų bendrija (GNSB), bendrinėje kalboje geriau žinoma kaip individualių namų bendrija - tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatus juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra įgyvendinti pastatų (tam tikrais atvejais - žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Šio juridinio asmens steigimo, veiklos vykdymo, valdymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo tvarką nustato bendrosios Civilinio kodekso ir specialiosios Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos. Tiesa, pastarojo teisės akto nuostatos yra kiek labiau orientuotos į daugiabučių namų savininkų bendrijas, todėl įstatyme neaptartas ar pagal prasme netinkančias sąlygas (pvz., GNSB nario įmokos dydis negali būti apskaičiuojamas pagal buto ar kitos patalpos plotą) tenka susireguliuoti savarankiškai bendrijos įstatuose, paisant imperatyvių įstatymo nuostatų.

GNSB steigiamos ir registruojamos vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo antrame skirsnyje nurodyta tvarka. Teisininkas pažymi, kad GNSB steigimo iniciatyvos teisę turi bet kuris vienas (ar keletas) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų, įskaitant ir nekilnojamojo turto vystytojus. GNSB steigimo klausimas sprendžiamas ir sprendimas dėl steigimo yra priimamas bendrijos steigiamajame susirinkime, susirinkime dalyvaujančių gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto (pvz. kelio) savininkų paprastąja dauguma.

J. Navickas atkreipia dėmesį, jog tam, kad steigiamasis susirinkimas galėtų būti laikomas teisėtu, jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto bendraturčių. Paprastai steigiamajame susirinkime kiekvienas gyvenamojo namo savininkas ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto bendraturtis turi po vieną balsą.

Norint įsteigti GNSB, ypatingai svarbu iš karto teisingai paruošti, užpildyti ir patvirtinti visus reikalingus dokumentus, kadangi nustačius dokumentų trūkumus, steigiamąjį susirinkimą tenka šaukti iš naujo. Visų GSNB steigimui reikalingų dokumentų sąrašą ir šių dokumentų rengimo, skelbimo ir tvirtinimo tvarką galima rasti jau aukščiau minėtų teisės aktų nuostatose, tačiau, apibendrinant, steigiant GNSB privaloma parengti visų pritariančiųjų bendrijos steigimui savininkų pasirašytą sąrašą, bendrijos įstatus, atitinkančius Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimus, skelbimą apie vyksiantį bendrijos steigiamąjį susirinkimą, steigiamojo susirinkimo protokolą, steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašą, savininkų, steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašą (su jų parašais) ir steigiamojo susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos protokolą.

Steigiamajame susirinkime išrinktas bendrijos pirmininkas pateikia patvirtinti notarui GNSB įstatus ir kitus steigimo dokumentus, o notaro patvirtintus dokumentus, - Juridinių asmenų registrui. Nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos GNSB laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens statusą.

Turintys sklypus sodų bendrijų teritorijose, net ir nebūdami bendrijos nariais moka sodų bendrijos nustatytą mokestį dažniausiai nesigilindami, kodėl jis būtent toks, o ne kitoks.

ECOVIS ProventusLaw advokatas Kęstutis Kvainauskas sako, ši byla dalinai keičia iki šiol suformuotą teismų praktiką. Anksčiau teismų praktika buvo visiškai nepalanki su sodininkų bendrijomis besibylinėjantiems asmenims, kurie pralaimėdavo sodininkų bendrijoms beveik visas bylas.

Kaip Spręsti Ginčus?

Jei nesutinkate su mokesčių paskirstymo tvarka arba manote, kad jūsų teisės yra pažeidžiamos, galite kreiptis į:

• Bendrijos pirmininką arba administratorių: Pirmiausia, pabandykite išspręsti problemą tiesiogiai su atsakingais asmenimis.
• Seimo narį: Dėl įstatymų keitimo galite kreiptis į savo Seimo narį.

Elektroninės atsiskaitymų knygelės panaikinimas, atnaujintos AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ (IVPĮ) sutartys prisidėjo prie augančių administravimo kaštų bendrijai. Visa tai be papildomų kaštų leidžia atlikti www.vienasaskaita.lt (UAB „Viena sąskaita“) - nepriklausoma mokesčių surinkimo platforma.

Šią paslaugą užsisakiusi bendrija gauna įmokų detalizaciją, gali sutarti dėl integracijos su bendrijos apskaitos sistema, pateikti duomenis klientams su mokėtina suma. Įmokas gali gauti sutartu metu į sutartas sąskaitas, jeigu svarbu - surinktos įmokos už paslaugas ir kaupiamąsias lėšas pervedamos į atskiras banko sąskaitas.

Kad taptumėte partneriu, užtenka pateikti prašymą, o kai jis bus patvirtintas, bendrija galės nemokamai naudotis paslauga.

Kelios Vilniaus bendrijos jau pasinaudojo savivaldybės teikiama 50 procentų parama ir prie daugiabučių Antakalnyje įsirengė naujus šaligatvius. Pasinaudodami savivaldybės parama kelius tvarkėsi ir Pušyno kelio, Stepono Batoro, Bražuolės, Kelmijos Sodų, Žemosios, Daubėnų, J.Dobkevičiaus, Varnės gatvių gyventojai ir įmonės.

Dalyvavimas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyvius baugina slegianti paskolos, reikalingos renovacijos darbams, grąžinimo atsakomybė. Ką reikėtų žinoti apie bankų suteikiamas paskolas ir jų grąžinimą? Lietuvos bankai ramina - viskas daug paprasčiau, nei manėte.

Nuo liepos didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo klientams taikys atnaujintus mėnesinio mokesčio įkainius. Bendrijoms taikomas mėnesinis mokestis nuo liepos sumažės 3 euro centais (su PVM), tuo tarpu butų ir individualių namų gyventojai mokės 5 euro centais (su PVM) daugiau.

Mėnesiniu mokesčiu yra vadinama geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio paslaugų kaina.

Bendrijų ir daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams, kurių apskaitos prietaisai įrengti bendrijos įvade, nuo liepos mokės mažiau - nuo 1,2 EUR su PVM iki 1,17 EUR su PVM. Taip pat nuo liepos mėnesinis mokestis keisis ir įmonėms.

Šiuo metu butų gyventojai, kurių namuose įrengtas „Vilniaus vandenims“ priklausantis prietaisas, moka 80 euro centų su PVM, o nuo liepos 1 d. šis mokestis sieks 85 euro centus su PVM.

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 560 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės.

tags: #individualiu #namu #bendriju #mokesciai