Individualaus namo šildymo būdai: ką pasirinkti?

Klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas individualaus namo savininkas - kaip šildyti savo būstą? Vieni renkasi šildymą dujomis, kietuoju kuru, elektra ar geotermine energija. Kiti derina kelis skirtingus šildymo būdus. Išsiaiškinkime, kokie yra populiariausi šildymo būdai Lietuvoje, jų privalumai ir trūkumai, bei į ką atkreipti dėmesį renkantis tinkamiausią variantą.

Dujinis šildymas

Plepių šeimyna gyvena 110 kvadratinių metrų name vienoje Vilniaus sodų bendrijoje ir pasirinko lietuvių pamėgtą šildymo būdą - dujinį katilą.

Dujinis šildymo būdas šeimai patrauklus pasirodė dėl tuometinės dujų kainos, kuri buvo beveik tris kartus mažesnė nei dabar ir dėl to, kad nereikės katilo kūrenti patiems. Šeima pasirinko lietuvių pamėgtą šildymo būdą - dujinį katilą.

Šeima pasirinko lietuvių pamėgtą šildymo būdą - dujinį katilą:

• aukštas komforto lygis;
• su vienu įrenginiu galima pagaminti ir maksimalų šilumos kiekį, ir paruošti karštą vandenį;
• aukštas efektyvumas: paprasti katilai - iki 90 proc., kondensaciniai - iki 110 proc.;
• reikalinga minimali priežiūra;
• gali būti naudojamas kaip papildomas šilumos šaltinis.

Šiuolaikiniai dujų katilai automatizuoti, jų priežiūra nėra labai brangi ir jie neteršia gamtos.

Tačiau yra ir trūkumų:

• dujų kainos nustatomos be konkurencijos, tad pagal dabar galiojančias dujų kainas - tai vienas brangiausių šildymo būdų;
• būtinas dujotiekio projektas;
• dujotiekio įrengimui galioja tam tikri reikalavimai.

Taip pat ne ką mažiau svarbus rodiklis, kalbant apie šildymo būdą - investicijų atsipirkimas. Jį apibrėžti gan sudėtinga, jei sistema įrengiama naujai, tačiau jei sugalvojama seną dujų katilą pakeisti nauju, kondensaciniu katilu, kuris kainuoja beveik dvigubai, tai ši investicija atsiperka apytiksliai per 6-7 metus.

J. Lengvelis pastebi, kad už įrangą gali tekti sumokėti iki 10 tūkst. litų, neskaitant montavimo darbų.

Dujinio šildymo įrengimo kainos:

• Standartinis katilas su įranga: iki 3000 litų.
• Kondensacinis katilas su įranga: iki 10000 litų.

„Vertinant pagal santykį, kiek dujos turi šilumos ir kiek jos išskiria CO2, azoto oksido ir kitų žalingų medžiagų, jos tikrai yra ekologiškas kuras. Bet kaina šiuo metu jau verčia pamąstyti“, - teigia VGTU profesorius habil. dr. Vytautas Martinaitis.

Dujiniai katilai ypač išpopuliarėjo ekonominio pakilimo metu, tačiau šiuo metu pozicijas jie vėl užleidžia kietojo kuro katilams.

„Šilumos nuostoliai patiriami per pastato atitvarus, langus, duris, pamatą ir panašiai. Kiti dažni nuostoliai būna, kai tinkamai neizoliuotos, neužsandarintos vamzdžių perėjimo linijos, šachtos“, - aiškina REMC vyresnysis specialistas Jonas Lengvelis.

Pasak Monikos, sąskaita kiek kandžiojasi dėl to, kad namas nėra itin sandarus.

„Kol kas ką jau padarysi, kaip jau yra, taip yra. Kita alternatyva butų statyti pečių ir šildytis malkomis. Bet tuomet nei savaitgalį galėsi išvažiuoti, nes reikia nuolat kūrenti. Ir šiaip nieks neturi didelio noro naktį keltis įmetinėti malkų“, - kalbėjo Monika.

„Kai atvedė dujas, nuo įvado reikėjo dujas atsivesti iki namo, tada pasistatyti katilą, išvedžioti po visą namą radiatorius, šildymo vamzdžius. Viskas tuomet atsiejo maždaug 13 tūkst. litų, tačiau tai buvo jau prieš penkerius ar daugiau metų“, - prisimena Monika.

Kietojo kuro katilai

Toliau šildymo būdų apžvalgoje - vienas populiariausių šildymo būdų Lietuvoje - kietojo kuro katilai. Priklausomai nuo kuro, juos galima išskirti į keletą rūšių: katilus, kūrenamus malkomis, ir katilus, kūrenamus granulėmis.

Šildymo išlaidas koreguoja naudojamas kuras. Pigiausi - durpių briketai, kurie kainuoja nuo 320 iki 340 litų už toną. Brangiausi - ekologišku saulėgrąžų briketai, kurie kainuoja nuo 650-750 litų už toną. Mūsų eksperimento dalyviai naujai įrengtą namą šildosi granulėmis.

„Galima pasirinkti, ar jūs pats kaposite malkas ir dėsite į katilą, tuomet katilas bus pigesnis, ar norėsite automatizuotai kūrenti granulėmis, kai užtenka į katilinę ateiti kartą per savaitę. Tai jau šiek tiek į dujų katilą panašus įrenginys“, - teigia V. Martinaitis.

Pasak REMC vyresniojo specialisto J. Lengvelio, ieškantys geriausio kainos ir kokybės santykio, katilui turėtų skirti mažiausiai 15 tūkst. litų.

„Renkantis kiek įmanoma pigesnę įrangą, galima išsisukti ir su 10 tūkst. litų, bet natūraliai šiek tiek nukenčia ir kokybė. Derinant kainos ir kokybės santykį, tikintis efekto, be 15 tūkst. litų nėra net apie ką galvoti“, - tvirtina jis.

Šildymo išlaidas koreguoja naudojamas kuras. Pigiausi - durpių briketai, kurie kainuoja nuo 320 iki 340 litų už toną. Brangiausi - ekologišku saulėgrąžų briketai, kurie kainuoja nuo 650-750 litų už toną.

Kietojo kuro katilų privalumai:

• mažiausios investicijos;
• mažiausios kuro kainos ir didžiausias jo rūšių pasirinkimas;
• nesudėtingas valdymas.

Kietojo kuro katilų trūkumai:

• reikalinga kasdienė priežiūra: išvalyti pelenus, įdėti kuro;
• jei kurui naudojamos malkos, jas reikia bent metus džiovinti, kad nebūtų drėgnos, o jei jos drėgnos, kuro sąnaudos gali padvigubėti;
• dažniausiai kieto kuro katilinių efektyvumas siekia iki 70 proc.;
• investicijos padidėja, jei norima įsirengti akumuliacinę talpą;
• neefektyvus karšto vandens paruošimo būdas vasaros sezono metu.

„Bendrąja klimato kaitos prasme teigiama, kad biokuras, malkos, neteršia aplinkos, nes medžiai auga, pasiima CO2. Visi šinome šį ciklą. Tačiau realiai pagalvokime: juk yra ir pelenai, ir dulkės, ir dūmai“, - sakė VGTU profesorius, habil. dr. V. Martinaitis.

Šilumos siurbliai

Kitas eksperimento dalyvis Ričardas Jasponis, kuris savo namus šildo net trim skirtingais būdais: dujiniu katilu, šilumos siurbliu bei židiniu.

„Logiškas derinys - pabandyti panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Yra toks principas: ką aš galiu panaudoti iš to, kas yra šalia manęs, o ne iš toli, ir likti nepriklausomu. Tai mūsų pagrindinis tikslas“, - kalbėjo V. Martinaitis.

Pono Ričardo šilumos sistemoje pirmu smuiku griežia šilumos siurblys „oras-vanduo“, dar kitaip žinomas aeroterminio šilumos siurblio pavadinimu.

Yra du pagrindiniai šilumos siurblių tipai: aeroterminis ir geoterminis.

Aeroterminis šilumos siurblys (oras-vanduo)

Tokį pat šildymo būdą propaguoja ir kitas mūsų herojus - architektas Domantas Murauskas.

„Šita sistema šildo namus ir ruošia karštą vandenį. Ši sistema yra kombinuota, tad vasarą su ja galima šaldymą daryti. Mes ėmėme pilną paketą, kuris kainavo apie 25 tūkst. litų“, - teigė D. Murauskas.

D. Murauskas už praėjusių metų gruodį, šildydamasis tik aeroterminiu šilumos siurbliu, už elektrą sumokėjo 450 litų.

Aeroterminio šilumos siurblio privalumai:

• ypač efektyvūs, kai lauko oro temperatūra didesnė nei 0°C;
• labai efektyviai ruošia karštą vandenį vasarą;
• mažesnės investicijos, lyginant su geoterminiu šilumos siurbliu, nes pats įrenginys paprastesnis;
• aukštas komforto lygis.

Aeroterminio šilumos siurblio trūkumai:

• mažėja efektyvumas, kai temperatūra nukrinta žemiau nulio;
• kai temperatūra nukrinta žemiau -15°C, reikalingas papildomas šilumos įrenginys;
• lauke pastatomas ventiliatorius sukelia triukšmą ir pučia šaltą orą, todėl šalia jo nepatartina tiesti vaikščiojimo takų ar sodinti augalų.

„Aš sudeginu kokius 3-3,5 kubinių metrų malkų, tai būtų apie viena tona sausos medienos. Tai nėra daug, tai būtų tik apie 15 proc. namo poreikio. Tokiomis dienomis, kai temperatūra artėja prie 20 laipsnių šalčio, labai geras pagalbininkas taupant pinigus. Kilovatvalandė energijos kainuoja apie 15 centų“, - teigė R. Jasponis.

„Židinys yra standartinis, jis kainavo 3,3 tūkst. litų, dar reikėjo mokėti už sumontavimą. Tai buvo prieš 14 metų. Dujinis katiliukas dabar kainuoja 3-4 tūkst. litų. Jis jau senas, gedo, reikėjo jį keisti. Pagrindinis mano šildymo būdas - šiluminis siurblys „oras-vanduo“ - yra kiniškas. Su darbais jis kainavo apie 7,5 tūkst. litų“, - skaičiavo R. Jasponis.

„Gruodžio mėnesį papildomai sudeginau labai nedaug dujų, apie 60 kubinių metrų. Visą likusią energiją pagamino šilumos siurblys ir židinys. Manyčiau, kad iš viso susidarė 350-400 litų“, - sakė R. Jasponis.

Pasak REMC vyresniojo specialisto J. Lengvelio, aeroterminio siurblio kaina ir priklausys nuo to, ar jis turės tik šildymo, ar tik aušinimo funkciją: „Nuo to iš karto skiriasi kaina.“

Geoterminis šildymas

Kitas labai populiarus ir itin dažnai ekspertų liaupsinamas - geoterminis šildymo būdas. Taip yra todėl, jog jis visiškai automatizuotas.

„Investicija yra viena brangiausių, o gal net ir pati brangiausia. Ji susidaro iš dviejų pagrindinių dalykų: paties šilumos siurblio kainos ir, jei siurblys yra geoterminis, pirminę šilumą paimantis iš žemės grunto, tai grunto darbai“, - aiškina J. Lengvelis.

Vidutinė investicija būtų apie 35-40 tūkst. litų ir dar apie 10 tūkst. litų kainuotų radiatoriai.

„Kalbant apie šilumos siurblį, nereikėtų sakyti, kad jis neteršia aplinkos, kaip tvirtina pardavėjai. Jis neteršia aplinkos čia, pas jus. Bet elektrą kažkur gamina, ir įdomu, ką gamybai naudoja. Gal akmens anglį degina, kai gamina elektrą, kuri suka šilumos siurblį“, - svarsto VGTU profesorius, habil. dr. V. Martinaitis.

Geoterminio šildymo privalumai:

• efektyviausias iš visų šilumos siurblių, nes šiluma paimama iš didesnio ploto žemės paviršiaus arba gręžinio, todėl ir esant dideliems šalčiams efektyvumas išlieka aukštas;
• naudojamas šildymui ir karštam vandeniui paruošti;
• aukštas komforto lygis.

Geoterminio šildymo trūkumai:

• reikalingos didelės pradinės investicijos;
• reikalingas didelis žemės plotas, naudojant šilumą iš 1 metro žemės gylio;
• šalčiausiomis dienomis naudojami elektriniai vandens šildytuvai, dėl to gali padidėti ir elektros sąnaudos.

Šildymas elektra

Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus šildymo būdas - šildymasis elektra. Ekspertai kiek skeptiškai žiūri į šį būdą, tačiau vienbalsiai taip pat nelinkę atmesti.

„Viena kilovatvalandė šilumos yra lygi vienai kilovatvalandei elektros energijos. Reiškias, kad kilovatvalandei šilumos pagaminti sunaudota elektra kainuoja 52 centus. Patogu labai, bet ar tai apsimoka - nežinau“, - sakė J. Lengvelis.

Išlaidos įsirengti šį šildymo būdą mažiausios - apie 2 tūkst. litų - ir reikalaujančios mažiausiai vargo.

Eglė savo namus šildosi elektriniais radiatoriais. 1 kvadratinio metro kaina siekai beveik 4 litus.

„Tiesioginis šildymas elektriniais radiatoriais - neprotingas sprendimas. Šeimininkas neturėtų taip daryti. Akumuliacinė elektra, kai išnaudojamas nakties tarifas, deja, tampa vis mažiau palankus vartotojams. Tokią kainodarą formuoja elektros tiekėjai“, - pastebi V. Martinaitis.

Šildymo elektra privalumai:

• nedidelės pradinės investicijos;
• paprastas įrengimas.

Šildymo elektra trūkumai:

• labai brangus šildymo būdas.

Šildymo būdų palyginimas

O dabar - visų anksčiau minėtų būdų palyginimas. Atspirties taškas -150 kvadratinių metrų namas, sunaudojantis per metus 20,5 tūkst. kilovatvalandžių.

Po trejų metų šildytis kietuoju kuru vis dar pigiausia. Per tą laiką šildymui ir įrangai išleisite apie 11 tūkst. litų. Kiek daugiau, 21 tūkst. litų, išleisite šildydami namus granulėmis, o brangiausia, net 46 tūkstančius - geoterminiam šilumos siurbliui. Derėtų pastebėti, kad gan sparčiai brangsta šildymasis elektra: nuo 11 tūkst. litų per metus iki 27 tūkst. litų po trejų metų.

Panaši situacija ir po šešerių metų - pigiausias lieka šildymasis kietu kuru (18 tūkst. litų), o brangiausia - geoterminiu šilumos katilu (52 tūkst. litų), tačiau pastarąjį vejasi šildymasis elektra, kuriam per šešerius metus išleisite apie 51 tūkst. litų.

Po dešimties metų kietojo kuro katilas neužleidžia pigiausio šildymosi būdo pozicijos. Brangiausia šildytis tampa elektra.

Ekspertų patarimai

Pabaigai - keletas ekspertų patarimų, kaip produktyviai šildytis ir neprarasti brangiai kainuojančios šilumos.

„Labai dažnai būna, kad kai žmonių nėra namie, jie šildymą visai išjungia, kai grįžta namo - šildymą vėl įjungia. Per tą laiką pas dažną vartotoją, kurio būstas nesandarus, namai labai stipriai atšąla. Tuomet nors esą pavyko sutaupyti energijos šildymą išjungus, aš sunaudoju didžiulį jos kiekį komfortiškai temperatūrai vėl pasiekti“, - pastebi REMC vyresnysis specialistas Jonas Lengvelis.

„Reiktų pažiūrėti, ar visas patalpas reikia vienodai šildyti. Gal vasarą jūs gyvenate viršutiniame aukšte, žiemą - apatiniame. Reiktų turėti galimybę sumažinti šildymą atskiruose kambariuose iki tam tikros temperatūros, nes paskui gali atsirasti kitos pasekmės, galite pakenkti statybinėms medžiagoms. Bet reikia stebėti, išjungti šildymą, kur jo nereikia. Tai paprastas šeimininkiškas elgesys“, - sako VGTU profesorius, habil. dr. V. Martinaitis.

tags: #individualaus #namo #sildymas