Individualaus namo apšiltinimo medžiagos: pasirinkimo gairės ir dažnos klaidos

Namo statyba - didžiulė investicija ir viso gyvenimo projektas. Kiekvienam norisi, kad darbai būtų atlikti kokybiškai, nes tai užtikrins komfortišką ir ekonomišką gyvenimą. Tam, kad susikurtumėte jaukius, šiltus, patogius namus, kad jie tikrai ilgai jums tarnautų ir nereikėtų rūpintis remontais bei skirti papildomų pinigų, reikia atlikti vos kelis žingsnius. O žingsniai išties paprasti - svarbiausia pagalvoti apie namo konstrukcijų šiltinimą bei tai, kokias medžiagas tam pasirenkate.

Jau aptarėme, kad skirtingų namo konstrukcijų šiltinimas yra labai svarbūs žingsniai norint sutaupyti ir gyventi šiltai. Visų namo konstrukcijų besiribojančių su išore apšiltinimas - būtina sąlyga siekiant efektyvumo, tačiau svarbu ir teisingas šiltinimo būdas, kad pastato konstrukcijos leistų drėgmei pasišalinti iš atitvarų ir kartu namas būtų sandarus. Kaip rodo praktika, vienas iš esminių šilumos išsaugojimo pastate reikalavimų ir yra sandarumas. Taigi ekonomiškas namas yra sandarus namas.

Statybos techniniai reglamentai nurodo tik minimalius reikalavimus pastato apšiltinimui, tai reiškia, kad apšiltinimo medžiagų pasirinkimas yra labai individualus. Tačiau būtų didelė klaida rinktis tiesiog medžiagas, kurios labiausiai patinka. Prieš jas renkantis, labai svarbu apsvarstyti pačio pastato ir jį supančios aplinkos ypatybes.

Svarbiausi pastato aspektai yra šie: dizaino ypatumai, konstrukciniai bei planiniai sprendimai, energijos sąnaudos. „Taip pat reikia atsižvelgti ir į aplinkos sąlygas, tokias kaip - pastato bei sklypo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, klimatinės sąlygos toje vietovėje, kur bus namas ir t.t. Tik įvertinus visus anksčiau išvardintus aspektus, galima tinkamai pasirinkti medžiagų derinį“, - teigia bendrovės vadovas Egidijus Petrikas.

Dažniausios klaidos renkantis apšiltinimo medžiagas

Netinkamas apšiltinimo medžiagos savybių pasirinkimas yra daroma klaida tada, kai pasirinkus atitinkamą šiltinimo medžiagą, nėra įvertinamos konkrečios jos savybės. Pavyzdžiui, neužtenka nuspręsti, kad namas bus šiltinamas mineraline vata. Toks mąstymas yra per siauras, nes mineralinės vatos variantų yra gausybė. Tad teisingas būdas būtų rinktis ne pačią medžiagą, o medžiagos savybes ir jų kompleksą, atsižvelgiant į savo poreikius bei norus.

Dėl to, vis daugiau žmonių renkasi purškiamas putas, tačiau jų įvairovėje taip pat nesunku pasiklysti. „Visgi toks sprendimas pasižymi universalumu. Purškiamos šiltinimo putos yra tinkamos naujiems ir renovuojamiems pastatams; gyvenamo namo su šlaitiniu stogu visų konstrukcijų šiltinimui; medinių, rąstinių bei karkasinių namų šiltinimui; šiltinimui namo viduje bei išorėje ir t.t. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo to, kokį gamintoją pasirinksite. Tiesa, lietuviai jau nebebijo eksperimentuoti“, - išskiria daugiametę patirtį turintis apšiltinimo ekspertas E. Petrikas.

Šiltinimas iš vidinės pusės

Nors ekspertai beveik vieningai sutaria, jog šiltinti iš išorės yra daug paprasčiau ir efektyviau, tačiau paveldo pastatuose nėra kitos galimybės, kaip šiltinimas iš vidaus. Šiltinant iš vidinės pusės, laikanti atitvaros konstrukcija yra paliekama šaltyje ir drėgmėje, o tai tikrai nėra sveika pastatui. Toks šiltinimo būdas galimas tik iš bėdos, kai nėra kito pasirinkimo. Tokiu atveju galima pasitelkti izoliacinę medžiagą ne daugiau kaip 5-10 cm.

Šiltinant tokiu būdu geriau nenaudoti orui ir drėgmei laidžių šiltinimo medžiagų, nes jos laikui bėgant praras savo efektyvumą. Šiltinant iš išorės, vidaus patalpų erdvė, kitaip nei šiltinant iš vidaus, lieka nepakitusi, o gyventojai darbų metu gali patalpose ir toliau gyventi pakankamai komfortiškai.

Sandarumo užtikrinimas

Visgi dažniausiai daroma klaida apšiltinant namą yra susijusi ne su šiltinimo medžiagomis, o su sandarumo neužtikrinimu. Netgi geromis medžiagomis apšiltinto namo išlaikymas atsieina brangiai, jeigu jis yra nesandarus. Nesandarumo sukeliamas diskomfortas yra juntamas ne tik žiemą, bet ir vasarą. Nesandarios patalpos greitai įšyla, o tada atsiranda papildomų išlaidų jų vėsinimui.

Šiltas oras yra daug retesnis ir lengvesnis už šaltą orą, todėl jis kyla į viršų ir labai greitai randa namo nesandarumus pro kuriuos išsiveržia į šaltą palėpę arba į lauką. Tam, kad taip nenutiktų, būtina naudoti sandarumą užtikrinančias medžiagas, tokias kaip garą izoliuojančias membranas ir sandarinimo juostas bei hermetikus. O pats svarbiausias faktorius - tai sandarinimą atliekančių meistrų darbų kokybė.

Fasadų šiltinimo sistemos: tinkuojami ir vėdinami fasadai

Apžvelgsime tinkuojamų ir vėdinamų fasadų bei jų šiltinimo sistemų skirtumus, privalumus ir trūkumus. Vėdinamų fasadų sistemos nuo tinkuojamų iš esmės skiriasi tuo, kad vienose yra suformuotas tarpas oro judėjimui, o kitose tokio tarpo nėra. Abiejų fasadų sistemos išorinė apdailos danga saugo fasadą nuo kritulių ir mechaninio poveikio.

Tačiau vėdinamuose fasaduose ji atlieka ne tik apdailinę - dekoratyvinę funkciją, bet ir padeda suformuoti oro tarpą ventiliacijai, kuris pašalina lietaus vandenį, sniegą ir kitus kritulius, o patekęs vanduo tiesiog nuteka žemyn. Kitaip tariant, nesusidaro sąlygos drėgmei kondensuotis, t.y. vandens garams virsti skysčiu. Karštą vasarą fasado konstrukcija atlieka apsauginio ekrano nuo saulės funkciją, neleisdama šilumai tiesiogiai skverbtis per išorinę sieną. Vėdinamojo fasado fizinės savybės leidžia pasiekti didelį šilumos efektyvumą bei stabilų mikroklimatą patalpų viduje.

Be to, fasadas žymiai padidina atitvarinės konstrukcijos garso izoliacines charakteristikas, nes šiose sistemose dažniausiai naudojamos apšiltinimo medžiagos iš mineralinės vatos, pasižyminčios geromis garso sugerties savybėmis. Kiti privalumai: pritaikymo universalumas ir erdvė architektūriniams sprendimams, taip pat montavimo greitumas ir nepriklausomybė nuo oro sąlygų (sezono).

Dažnu atveju tinkuojamo fasado, lyginant su vėdinamu, kaina mažesnė, tačiau tinkas yra mažiau atsparus smūgiams bei deformacijoms. Tinkų yra įvairios sudėties, daug faktūrų ir spalvų, tačiau tinkuotiems fasadams nerekomenduojamos tamsios spalvos. Kokią tinkuojamo fasado spalvą bepasirinktumėte, ilgainiui ją teks dažniau atnaujinti, tad visumoje kaina susilygins.

Apšiltintas su kai kuriomis šiltinimo medžiagomis, pavyzdžiui, polistirolu, įkaitęs fasadas gali priversti trauktis izoliacinę medžiagą, kuriai susitraukus susidaro tarpai. Tiek tinkuojant, tiek įrengiant vėdinamą fasadą sienos pastorėja ir reikia papildomos angokraščių apdailos. Angokraščiai yra problematiškas mazgas prie ertmių, todėl jiems apšiltinti rekomenduojamos konkrečios plokštės. Angokraščių izoliacijai siūloma rinktis akmens vatos plokštes FRONTROCK S.

Tinkuojami fasadai oficialiai vadinami - išorinėmis sudėtinėmis termoizoliacinėmis sistemomis arba sutrumpintai dar ETICS. Taigi ETICS šiltinimo sistema susideda iš to, kad šilumos izoliacinė medžiaga - prie sienų klijuojama klijais ir tvirtinama mechaniškai - smeigėmis, o išorinė apdaila įrengiama iš plono dekoratyvinio tinko sluoksnio. Fasado apdailinio dekoratyvinio tinko pasirinkimas priklauso nuo naudojamų termoizoliacinių medžiagų rūšies, vietos klimato sąlygų ir t.t. Skirtingų tinkų ir/arba spalvų naudojimas suteiks namui estetinę išvaizdą. Šių sistemų populiarumą lemia technologiškai nesudėtingas procesas. Tokio tipo sistemose šilumos izoliacijai ROCKWOOL siūlo naudoti akmens vatos plokštes iš FRONTROCK serijos.

Šiltinimo medžiagos: polistireninis putplastis ar akmens vata?

Fasadams šiltinti naudojamos įvairios natūralios arba dirbtinės medžiagos, pasižyminčios skirtingu šilumos laidumu. Polistireninis putplastis yra uždarų porų, lengva izoliacinė medžiaga, pasižyminti gan didele garine varža, todėl ne visų rūšių blokelius galima juo šiltinti. Be to, dėl žemos degumo klasės (euroklasė E) jo negalima naudoti esant nepakankamam atstumui tarp gretimų pastatų.

Lyginant su akmens vata, „pilkasis“ polistireninis putplastis turi truputį geresnių šiluminių savybių, tačiau bendras akmens vatos sluoksnis tebūtų vos 1-2 cm storesnis, imant visą sienos konstrukciją. „Pilkasis“ putplastis pakankamai jautrus aukštesnėms temperatūroms bei keičia matmenis (traukiasi). Akmens vata dėl savo pluošto akytumo sienoms sukuria kvėpuojančią struktūrą, apsaugo nuo triukšmo ir gaisro įsiplieskimo.

Nors abi vatos priklauso tai pačiai mineralinių vatų grupei, tačiau jų savybės yra skirtingos. Pirmiausiai dėl pluoštinės struktūros bei plaušelių orientacijos akmens vata yra labiau atspari deformacijoms bei apkrovų poveikiui nei stiklo pluoštas. Svarbus ir kriterijus - atsparumas ugniai t.y. akmens vatos naudojimo temperatūra siekia 1000 laipsnių Celsijaus, o stiklo vatos - tik iki 700 laipsnių Celsijaus.

Siekiant ne tik maksimalaus sandarumo ir mažesnių šildymo kaštų, bet ir darbų greičio, efektyvumo, reikėtų rinktis šiltinimą putų poliuretanu. Jis dengiamas itin greitai, bet kokiu metų laiku, nepalieka jokių plyšių, užpildo net sudėtingiausias konstrukcijas, todėl yra tikrai labai geras pasirinkimas.

ROCKWOOL produktai fasadų šiltinimui

Siekdami patenkinti įvairių architektūrinių projektų reikalavimus, ROCKWOOL siūlo daug universalių ir išskirtinių gaminių bei ilgaamžių laiko patikrintų sprendimų, padedančių apsaugoti ir pastatus, ir juose esančius žmones. Kitas geras pasirinkimas - akmens vatos plokštės VENTIROCK SUPER, kurios yra naudojamos vėdinamų išorinių sienų (su oro tarpu) šiltinimui su įvairaus tipo fasado dangomis - plokščių, metalo, plytelių, akmens ar stiklo. Dėl dvitankės struktūros VENTIROCK SUPER plokščių viršutinis sluoksnis veikia kaip priešvėjinė izoliacija, todėl jokių papildomų apsaugų montuoti nereikia.

ROCKWOOL siūlo naudoti išskirtines sluoksniuotos struktūros dvitankes akmens vatos plokštes VENTIROCK SUPER arba VENTIROCK PLUS, susidedančias iš dviejų skirtingo tankio ir savybių sluoksnių, kurie bendroje sumoje apsaugo ir nuo aplinkos temperatūros ir nuo vėjo.

Apibendrinant norisi pabrėžti, jog nesvarbu kokią sistemą pasirinksite - tačiau sienų šiltinimui naudojant ROCKWOOL akmens vatos gaminius būsite tikri dėl patikimos pastato gaisrinės saugos (akmens vata yra nedegi, turi aukščiausiąją (saugiausią) degumo klasę A1), aukšto energinio efektyvumo (šilumos laidumo koeficientas nuo 0,033 W/mK), savybių išliekamumo laikui bėgant bei matmenų stabilumo. Be to, akmens vata yra laidi garams, t.y.

Padengus namo sienas iš išorės termoizoliacine medžiaga, visas namas tarsi apvelkamas kailiniais, išvengiama šilumos tiltelių ties aukštų perdangomis, sienomis tarp butų, langais ir durimis.

A. Buskos tvirtinimu, senos statybos (1990 m. ir senesnius) individualius pastatus būtina renovuoti juos apšiltinant. Jei anksčiau statytas namas yra tvirtas, tik nešiltintas (nes nebuvo to reikalaujama), tai jo šiltinimas - pirmasis žingsnis norint jį padaryti efektyvesnį ir pagerinti patalpų komfortą.

Planuojant apšiltinti namą, kiekvienu konkrečiu atveju statybų ekspertai patars, koks namo šiltinimo būdas yra tinkamiausias jūsų namui, ar apšiltinti jį nuo pamatų iki stogo, ar ieškoti kitų individualių bei racionalių sprendimų.

Individualaus namo ar kito pastato apšiltinimo kaina priklauso nuo jo konstrukcinių niuansų. Nepakankamai apšiltintų namų problema - šalčio skverbimasis per išorines sienas, dėl to vidaus paviršius stipriai atvėsta. Kitas šilumos praradimo būdas - šiluma išspinduliuojama per sienų atitvaras bei nesandarumus.

tags: #individualaus #namo #apsiltinimas