Finansinėse ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie įmonės finansinius rezultatus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Pagrindiniai rodikliai yra pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas, veiklos pelnas %, grynasis pelnas %.
Pelningumo rodikliai (Profitability Ratios) - gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.
Apyvartumo rodikliai (Activity Ratios, Efficiency Ratios), dar vadinami veiklos ar veiklos efektyvumo rodikliais, parodo kaip greitai turto ar įsipareigojimų rodiklis padaro pilną apyvartą (dažniausiai lyginama su pardavimais ar pardavimų savikaina). Apyvartumas skaičiuojamas kartais (kaip taisyklė per metus), taip pat dažnai dienomis.
Efektyviam įmonės valdymui reikalinga tiksli, teisinga ir savalaikė informacija. Vien tik tvarkingai vedamos buhalterinės apskaitos nepakanka, kad vadovas žinotų apie įmonės galimybes ir grėsmes ateityje. Tam, kad vadovas turėtų reikalingą informaciją apie įmonės finansinę būklę jis samdo vyr. finansininką.
Santykiniai finansiniai rodikliai skaičiuojami finansinei įmonių būklei įvertinti. Duomenys finansiniams rodikliams apskaičiuoti gaunami iš finansinės atskaitomybės ataskaitų - dažniausia iš balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos.
Turto Grąža (ROA): Esminis Efektyvumo Rodiklis
Turto pelningumo rodiklis (ROA, Return On Assets) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių. ROA rodiklis yra vienas iš dažniausiai naudojamų rodiklių vertinant kiek naudingai panaudojamas įmonės turtas, o kartu tai ir vienas iš bendrų rodiklių, kurie leidžia vertinti įmonės vadovybės veiklos efektyvumą.
Šis faktas įdomus tiek įmonės savininkams, tiek investuotojams, tiek kreditoriams. Žinoma vien tik ROA, sprendžiant apie įmonės veiklos efektyvumą, apsiriboti nereikia. Naudinga paskaičiuoti ir kitus finansinius rodiklius.
Vertinant ROA reikšmes vyrauja nuomonė, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas, o virš 15 yra geras. Tačiau reikia žinoti, kad tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1.5% ir toks gali būti laikomas priimtinu.
Nenustebkite surade, kad tam tikrais atvejais skaičiuojant turto pelningumą, vietoje grynojo pelno dydžio imamas EBIT arba veiklos pelno dydis. Todėl lyginant įmonių pateiktą informaciją dera pasidomėti, kaip ji skaičiuoja vieną ar kitą rodiklį.
Įmonė, kurios turto dydis 5399200 eurai, grynasis pelnas 446400 eurai, ROA (turto pelningumas) dydis 8.3%.
Skaičiuojant koeficientą taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo turto vertė (bet ne vertė ataskaitinio periodo pabaigai).
Turto grąža (ROA) - grynojo pelno ir turto santykis. Turto grąža parodo, kiek grynojo pelno įmonė uždirba vienam turto eurui. Šis dydis gali būti naudojamas kaip įmonės turto panaudojimo efektyvumo matas. Kuo didesnė ROA reikšmė, tuo turtas „įdarbinamas“ efektyviau, tuo daugiau pelno uždirbama. Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš turto ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkio.
Šis rodiklis apibūdina turto panaudojimo efektyvumą. Kuo reikšmė didesnė tuo pelningiau ir racionaliau panaudojamas turtas.
Ilgalaikio turto apyvartumas (Fixed asset turnover) parodo kiek kartų "apsiverčia" ilgalaikis turtas lyginant su pardavimais per pasirinktą laiko periodą (dažniausiai metai).
Pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai pelningumo rodikliai:
| Rodiklis | Formulė | Aprašymas |
|---|---|---|
| Bendrojo pelno marža | (Pajamos - Savikaina) / Pajamos | Parodo, kiek pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų vienetui. |
| EBITDA marža | EBITDA / Pajamos | Parodo įmonės pelningumą prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją. |
| EBIT marža | EBIT / Pajamos | Parodo veiklos efektyvumą. |
| Grynojo pelno marža | Grynasis pelnas / Pajamos | Parodo įmonės pelningumą. |
| Nuosavo kapitalo grąža (ROE) | Grynasis pelnas / Nuosavas kapitalas | Parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja akcininkų turtą pelnui uždirbti. |
| Turto grąža (ROA) | Grynasis pelnas / Turtas | Parodo, kiek grynojo pelno įmonė uždirba vienam turto eurui. |
Vertinant įmonės finansinę būklę yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas?
Pajamų augimo rodiklis parodo kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį. Bendrojo pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Veiklos pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu. EBITDA pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.
Yra svarbu stebėti ne tik bendras įmonės pajamas, bet ir pagal svarbiausius įmonės verslo segmentus: klientų grupes, produktų ar paslaugų grupes, rinkas, geografinius regionus su galimybe matyti kiekvieno individualaus produkto ar paslaugos pardavimus.
Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Tai vienas iš svarbiausių ir dažniausiai naudojamų KPI. Kuo didesnis pelningumo procentas - tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t.
Kokio dydžio veiklos sąnaudos per pasirinktą laikotarpį. Šie rodikliai dažniausiai yra lyginami su planuotomis sąnaudomis (biudžetu) per tą patį laikotarpį.
Šis rodiklis parodo kiek pelno gaunama iš pagrindinių įmonės veiklų nevertinant atsitiktinių veiklų (kitos veiklos rezultatų) bei finansinės veiklos ir pelno mokesčių. Kuo didesnis šis rodiklis - tuo pelningesnė įmonės veikla.
Koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus prekių, paslaugų savikainą bei veiklos sąnaudas. Koks pelnas lieka įvykdžius visus įsipareigojimus, t. y. įvertinus visas pagrindinės veiklos ir nepagrindinių veiklų sąnaudas.
Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA % leidžia geriau įvertinti bei palyginti stipriai investuojančių įmonių rezultatus, nes eliminuoja finansinės veiklos rezultatą bei turto nusidėvėjimo įtaką. Jis parodo koks EBITDA rodiklio pelningumas procentais iš pagrindinės veiklos.
Tai rodiklis parodantis kiek pelno generuoja kiekvienas klientas.
Tai turtas kuris tarnaus įmonei daugiau kaip vienerius metus ir jo įsigijimo vertė yra didesnė už įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Balanso straipsniuose paprastai detalizuojamas į nematerialųjį, materialųjį, finansinį bei kitą ilgalaikį turtą. Tai turtas, kurio gyvavimo ciklas trumpesnis negu 1 m.
Šis rodiklis parodo kiek iš viso turto turi įmonė, t. y. Įmonės savininkų nuosavybė: akcijos, rezervai ir uždirbtas pelnas arba nuostoliai. Juos sudaro vėliau nei po 1 m. mokėtinos sumos: finansinės skolos, lizingo įsipareigojimai, skolos tiekėjams, išankstiniai apmokėjimai, atidėjiniai ir pan.
Kapitalo ir turto santykis parodo viso turto finansavimo nuosavu kapitalu proporciją. Šis rodiklis rodo, kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo bendrovė labiau priklauso nuo skolintų lėšų. Rodiklis apskaičiuojamas nuosavą kapitalą padalinus iš viso turto.
Šis rodiklis parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (pvz. apmokėti skolas), panaudojus trumpalaikį turtą. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2. Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų. Jei rodiklis viršija 2 - tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus.
Skaičiuojant šį rodiklį yra daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios, t.y. kad norint jas parduoti prireiktų ilgesnio laikotarpio, o pirkėjų įsiskolinimas yra laikomas likvidžiu.
Kuo šis teigiamas rodiklis aukštesnis - tuo geriau vertinamas įmonės likvidumo lygis, tai rodo, kad įmonės trumpalaikis turtas ženkliai viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jam esant neigiamu - signalas, kad galima susidurti su įsipareigojimų vykdymo sunkumais.
Įvertinus apyvartinio kapitalo ir viso turto santykį galima vertinti įmonės bankroto tikimybę: kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo tikimybė mažesnė ir atvirkščiai.
Parodo kaip greitai juda atsargos ir pavirsta pinigais. Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo kiek apyvartų per metus padaro pirkėjų skolos. Apibūdina įmonės atsiskaitymų su tiekėjais efektyvumą, rodo kiek kartų mokėtinos sumos tiekėjams “apsisuka“ per metus.
Naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų. Naudojamas įvertinti kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas piniginis vienetas. Kuo didesnis apyvartumas - tuo mažesnės investicijos į apyvartinį kapitalą, tuo efektyvesnis valdymas.
Skolos koeficientas atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Rodiklis apskaičiuojamas visus bendrovės įsipareigojimus padalinus iš turto.
Parodo įmonės įsipareigojimų dalį visame turte, kokia turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Kuo didesnė įsipareigojimų dalis turte - tuo žemesnis kreditorių saugumo lygis. Normali reikšmė tarp 0,4 iki 0,6, tačiau priklauso ir nuo ekonominio sektoriaus.
Skolos ir nuosavybės koeficientas. Tai vienas iš pagrindinių finansinių sverto rodiklių. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Rodiklis apskaičiuojamas finansinę skolą padalinus iš nuosavo kapitalo.
Rodiklis parodo kiek įsipareigojimų tenka kiekvienam nuosavo kapitalo piniginiams vienetui.
Tai nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis, parodantis kokia nuosavo kapitalo suma tenka vienam įsipareigojimų piniginiam vienetui.
Kaip apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas? Iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, apskaičiuojamas mokestinių metų apmokestinamasis pelnas. Pajamos yra visos Lietuvoje ir ne Lietuvoje uždirbtos / gautos visų rūšių pajamos pinigais ir ne pinigais.
Įmonės pajamos pripažįstamos atsižvelgiant į taikomą pajamų ir sąnaudų pripažinimo principą: kaupimo principą, pinigų apskaitos principą. Ne visos pajamos, kurias uždirba / gauna įmonė, yra apmokestinamos pelno mokesčiu. Kokios pajamos iš pagrindinių veiklų per pasirinktą laikotarpį.
Finansinio sverto rodiklis parodo skolos ir nuosavo kapitalo santykį. Kuo didesnė rodiklio reikšmė tuo aukštesnis įmonės finansinis svertas. Parodo įmonės nuosavo kapitalo vertę rinkoje. Parodo kaip efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno. Rinkos vertei nustatyti reikia žinoti jos kapitalizaciją, skolas ir pinigus (pinigai ir jų ekvivalentai).
Apyvartumas - gana plati sąvoka, kuri finansuose gali būti taikoma keliose skirtingo sferose. Finansų analizėje (1), vertybinių popierių prekyboje (2) ar investicijų valdyme (3) ši sąvoka turės skirtingas savo reikšmes.
(1) Finansų analizėje šiuo rodikliu matuojama įvairūs įmonės veiklos, apyvartinio kapitalo valdymo efektyvumo rodikliai. Tokiais rodikliais kaip 'gautinų sumų ar turto apyvartumas‘ ir pan., galima matuoti kaip efektyviai įmonė išnaudoja savo turimą turtą, atsargas, kaip efektyviai atsiskaito jos tiekėjai.
(2) Vertybinių popierių prekyboje šis rodiklis parodo finansinės priemonės likvidumą. Kuo vertybiniais popieriais daugiau prekiaujama, tuo tokia priemonė bus likvidesnė, o apyvarta didesnė. Tai santykinis dydis, kuris paskaičiuojamas pagal formulę: Apyvartumo rodiklis = Suprekiauta vertybinių popierių / Iš viso išleista vertybinių popierių
(3) Investicijų valdyme apyvartumas irgi svarbus rodiklis. Čia jis parodo kaip greit portfelyje pasikeičia esančios aktyvų pozicijos. Paprastai šis rodiklis yra matuojamas aktyviai valdomiems investiciniams fondams. Kuo investicinio fondo apyvarta didesnė, tuo „aktyviau“ jis valdomas, t.y., jame esantys vertybiniai popieriai dažniau parduodami ir perkami nauji.
Žinoma, kiekvienas fondo valdytojas stengiasi geriau padaryti savo darbą, tačiau dažniausiai didesnis apyvartumo rodiklis portfelyje lemia aukštesnes sąnaudas: pirkimo/pardavimo komisiniai, paklausos ir pasiūlos skirtumas, didesnių pavedimų efektas rinkai ir pan. Taip pat, kai kuriose valstybėse investuotojai, investuojantys į investicinius fondus su aukštesniu apyvartumo rodikliu, moka didesnius mokesčius valstybei.
