PVM - vienas iš svarbiausių mokesčių, kuris sudaro apie pusę (~3 mlrd. eur) viso Lietuvos biudžeto įplaukų. Nepaisant to, kad įmonės dažniausiai turi sumokėti DAUG PVM, gali būti ir atvirkščiai - gali atsirasti grąžintinas PVM. Kitaip tariant, kai įmonės pardavimai (+) viršija įmonės pirkimus (-). Kai atsiranda permoka, VMI tampa skolinga įmonei.
Šiame straipsnyje aptarsime PVM susigrąžinimo galimybes, susijusias su ilgalaikio turto įsigijimu ir kitomis specifinėmis situacijomis.
Šis specialus sąvadų rinkinys yra skirtas Ilgalaikio turto klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie Ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pirkimą, pardavimą, lizingą ir nuomą, remontą ir esminį pagerinimą, perkainojimą, nurašymą, nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios temos.
Kada atsiranda PVM permoka?
Paprastai taip atsitinka dėl įvairių priežasčių:
- Įmonė įsigyja didelės vertės turtą. Pavyzdžiui, įrengimus, krovininį autotransportą ir pan. Tokiu atveju susidaro trumpalaikė PVM permoka.
- Įmonė dirba nuostolingai. Nepageidautina padėtis įmonei, bet kartais taip nutinka. Neretai tokiu atveju įmonės pirkimai gerokai viršija pardavimus, todėl susidaro PVM permoka. Jei nuostolingas laikotarpis tęsiasi gana ilgai, tuomet gali susikaupti nemažos PVM sumos.
- Įmonė prekes ar paslaugas parduoda ne Lietuvoje įsikūrusiems klientams. Tokiu atveju įmonė beveik visada turi PVM permoką, nes prekes ar paslaugas perka Lietuvoje su PVM, o parduoda į užsienį be PVM.
- Įmonė teikia statybos paslaugas. Jei įmonė užsiima statyba ir paslaugą parduoda ne galutiniam pirkėjui, tuomet statybos paslauga parduodama be PVM. O prekės statybai ir įvairios kitos paslaugos perkamos su PVM, todėl susidaro PVM permokos. Tokia įstatymo pataisa atsirado tik nuo 2015 m. liepos mėnesio.
PVM registracija nuo 2025 m. gegužės 1 d. Ką turi žinoti kiekvienas, vykdantis veiklą?
PVM grąžinimo terminai
Grąžintis PVM ne visada galima iš karto. 1, 3 ir 4 atveju PVM galima grąžintis iš karto, kai tik susidaro PVM permoka. 2 atveju PVM galima grąžintis tik kas pusmetį.
Ar įmonei pasinaudoti teise grąžintis PVM ar ne, gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių. Jei permoka vienkartinė, nereiktų skubėti.
PVM atskaita
Svarbu atsižvelgti į tai, kokia dalis žaliavų buvo sunaudota gaminant tą produkciją, kuri bus parduota su PVM, ir tik galint nurodyti sunaudojimo normas, turint reikalavimus atitinkančias sąskaitas faktūras ir kitą informaciją, galima atskaityti žaliavų pirkimo PVM.
Lygiai taip pat, jei prekybinė įmonė iki įregistravimo į PVM mokėtojus turi įsigijusi prekių, skirtų perparduoti. Tokiu atveju ji gali atskaityti prekių kiekio likučio, turimo PVM įregistravimo datą, pirkimo PVM, nes šios prekės bus parduotos su PVM jau po įregistravimo PVM mokėtojų registrą.
Jei iki įregistravimo PVM mokėtoju buvo įsigytos paslaugos, tai jų pirkimo PVM gali būti atskaitytas tik galint įrodyti šių paslaugų faktinį sunaudojimą vykdomoje veikloje.
Tai reiškia, kad:
- Prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, pirkimo (importo) PVM atskaitomas 100 proc. ir šios visos PVM sumos turi būti įrašomos į PVM deklaracijos 35 laukelį.
- Prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) kitai, negu PVM apmokestinamai veiklai, pirkimo (importo) PVM neatskaitomas ir šios neatskaitomos PVM sumos turi būti įrašomos tik į PVM deklaracijos 25 laukelį, o į 35 laukelį visai netraukiamos.
- Prekių (paslaugų), kurių pirkimo (importo) PVM pagal PVMĮ 62 str. nuostatas visais atvejais negali būti atskaitomas, neatsižvelgiant į tai, kokią veiklą vykdo PVM mokėtojas, pirkimo (importo) PVM sumos įrašomos tik į PVM deklaracijos 25, 26 ar 27 laukelį, kaip pirkimo (importo) PVM.
Tų įsigytų prekių (paslaugų), kurių PVM mokėtojas pagal apskaitos duomenis negali tiesiogiai priskirti nei PVM apmokestinamai, nei kitai veiklai, pirkimo (importo) PVM šioms dviem veiklos grupėms paskirstomas proporcingai pagal tam tikrą PVMĮ 60 str. nurodytą kriterijų.
Dažniausiai proporcingai skirstomos PVM mokėtojo, vykdančio mišrią veiklą, įsigytų prekių, skirtų PVM mokėtojo savo reikmėms, tokių kaip kanceliarinių prekių, paslaugų, susijusių su pastatų eksploatavimu, komunalinių paslaugų, transporto paslaugų, mišriai veiklai naudojamo ilgalaikio turto ir kitų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos.
1 pavyzdys
Įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą - prekiauja PVM apmokestinamais buitinės technikos gaminiais ir gauna PVM neapmokestinamas gamybinių patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, nuomos pajamų. 2018 m. sausio mėn. ši įmonė importavo buitinės technikos, skirtos parduoti su PVM, už 10 000 Eur, nuo kurios buvo apskaičiuota importo PVM suma 2 100 Eur ir deklaruota PVM deklaracijos 27 laukelyje. Neatsižvelgiant į tai, kad ši įmonė vykdo mišrią veiklą, ji turi teisę į PVM atskaitą įtraukti, t. y. ji gali į 2018 m. sausio mėn. PVM deklaracijos 35 laukelį įrašyti visą sumokėtą importo PVM sumą - 2 100 Eur.
2 pavyzdys
Įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą - gauna PVM neapmokestinamų pajamų iš negyvenamųjų patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, nuomos ir vykdo PVM apmokestinamas krovinių pervežimo paslaugas. Įmonė su savo nuomininkais sudarytose sutartyse yra nustačiusi tik nuomos mokestį, kurį ir nurodo savo išrašomose PVM sąskaitose faktūrose. Komunalinių paslaugų, tenkančių išnuomotam pastatui, perpardavimas arba patirtų išlaidų, susijusių su šio pastato eksploatavimu, kompensavimas sutartyje nenumatytas. Įmonės biuras įkurtas atskirame nuo nuomojamų patalpų pastate. Nuomojamose patalpose įrengti atskiri šilumos, elektros, vandens apskaitos prietaisai, priskirti atskiri telefonų numeriai. Įmonė gavusi iš elektros tinklų, šilumos tiekimo įmonės, telekomunikacijų įmonės ir kt. tiekėjų paslaugų suteikimo PVM sąskaitas faktūras ar kitus apskaitos dokumentus, pagal apskaitos duomenis tiksliai gali nustatyti nuomojamoms patalpoms tenkančias komunalinių paslaugų pirkimo PVM sumas. Todėl tiesiogiai vien neapmokestinamai veiklai (nuomai) tenkančių eksploatavimo paslaugų pirkimo PVM sumų įmonė netraukia į PVM atskaitą ir tik į PVM deklaracijos 25 laukelį įrašo kaip pirkimo PVM. Jeigu įmonė be iš nuomininko imamo nuomos mokesčio, jam „perparduotų“ ir komunalines paslaugas, t. y. mokestį už šildymą, elektrą, vandenį ar telefono pokalbius, ir apskaičiuotų 21 proc. dydžio šių paslaugų pardavimo PVM, tai tuomet išnuomotų patalpų eksploatavimo išlaidoms tenkantis pirkimo PVM galėtų būti traukiamas į PVM atskaitą ir įrašomas į PVM deklaracijos 35 laukelį.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas turi proporcingai paskirstyti įsigytų prekių ir paslaugų (tiesiogiai nepriskirtinų nei PVM apmokestinamai, nei kitai veiklai) pirkimo (importo) PVM sumas, tai „pajamų“ kriterijus.
Taikydamas šį kriterijų mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas atskaitomą PVM dalį procentais apskaičiuoja pagal formulę:
Atskaitoma PVM dalis (%) = (Pajamos iš PVM apmokestinamos veiklos / Pajamos iš bet kokio prekių tiekimo (paslaugų teikimo)) * 100%
Pagal šį apskaičiuotą PVM atskaitos procentą mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje turi būti apskaičiuojama, kokią dalį kiekvieną kalendorinių metų mokestinį laikotarpį mišriai veiklai įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą.
Apskaičiuojant atskaitomą PVM dalį (procentais), neatsižvelgiama į:
- Pajamas iš ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo.
- Pajamas iš atsitiktinių nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo sandorių.
- Pajamas iš atsitiktinių PVM neapmokestinamų finansinių paslaugų teikimo sandorių, nurodytų PVMĮ 28 str.
PVM mokėtojai, vykdantys mišrią veiklą, apskaičiuodami pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą, prie iš bet kokios veiklos gautų pajamų prideda gautų ir panaudotų subsidijų sumą. Subsidijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 21-jame VAS „Dotacijos ir subsidijos“.
Apskaičiuojant pirkimo (importo) PVM atskaitos dalį (procentais), proporcingai tenkančią PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nustatytai veiklai vykdyti pagal „pajamų“ kriterijų, remiamasi praėjusių kalendorinių metų rodikliais, o jeigu jų nėra, - tai PVM mokėtojo prognozuojamais einamųjų kalendorinių metų rodikliais.
PVM mokėtojai, pageidaujantys remtis prognozuojamais einamųjų kalendorinių metų rodikliais, privalo apie tai informuoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau - AVMI).
Kai PVM mokėtojas, savo mišriai veiklai vykdyti naudoja ilgalaikį materialųjį turtą, o PVMĮ 60 str. 1 dalyje nurodytas pirkimo (importo) PVM paskirstymo „pajamų“ kriterijus neatspindi realaus šio turto panaudojimo, t. y. pagal realų šio turto panaudojimo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti dalį jam priklausytų žymiai didesnė pirkimo (importo) PVM atskaita, jis gali kreiptis į mokesčių administratorių ir prašyti suteikti jam teisę taikyti kitokį pirkimo (importo) PVM paskirstymo kriterijų.
Dažniausiai pasitaikantys atvejai galėtų būti susiję su nekilnojamojo turto nuoma, kuri pagal PVMĮ nuostatas PVM neapmokestinama, naudoto nekilnojamojo turto pardavimu, atskirų įrengimų, naudojamų tiek PVM apmokestinamai, tiek PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti, naudojimu ir pan.
Jeigu PVM mokėtojui buvo suteikta teisė mišriai veiklai naudojamo konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto pirkimo (importo) PVM atskaitą daryti pagal PVM atskaitos procentą, nustatytą pagal kitą kriterijų, negu PVMĮ 60 str. 1 dalyje nurodytas „pajamų“ kriterijus, tai jis pagal tą patį kriterijų turi paskirstyti ir prekių (paslaugų), skirtų minėtai veiklai.
Ilgalaikio nematerialaus turto įsigijimo PVM susigrąžinimas
Iki įregistravimo PVM mokėtoju įsigyto ilgalaikio nematerialiojo turto (programinės įrangos, verslo plano ir kt.) pirkimo PVM dalis, kuri gali būti atskaitoma, apskaičiuojama nuo dar nenudėvėtos (neamortizuotos) ilgalaikio nematerialaus turto dalies.
Svarbu paminėti, kad ilgalaikis nematerialusis turtas turi atitikti LR pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 1 priedėlio normatyvus ir būti naudojamas vien įmonės veiklai PVM apmokestinamų prekių gamybai.
Pavyzdys
2020 m. sausį įmonė įsigijo programinės įrangos už 9000 Eur, kurios PVM 1890 Eur. Įranga iš karto pradėta naudoti. Programinės įrangos amortizacijos laikotarpis - 3 metai ir jai taikomas tiesioginis amortizacijos skaičiavimo metodas. Nuo 2020 m. liepos 1 dienos įmonė įregistruota PVM mokėtoja. Iki įmonei įsiregistravus PVM mokėtoja, programinė įranga buvo naudota 5 mėnesius, vadinasi, sukaupta amortizacija yra 1250 Eur (9000 / 3 m. / 12 mėn. * 5 mėn.), o likutinė vertė - 7750 Eur (9000-1250). Taigi, įmonė turi teisę į PVM ataskaitą įtraukti PVM sumą, tenkančią neamortizuotai vertės daliai, lygią 1627,5 Eur (7750 * 0,21).
Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo PVM susigrąžinimas
Yra galimybė susigrąžinti pirkto (importuoto) ilgalaikio materialaus turto PVM. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į turto rūšį - turtas kilnojamasis ar nekilnojamasis ir jo nusidėvėjimo laiką.
Jei asmuo, neįsiregistravęs PVM mokėtoju, įsigyja ilgalaikį materialų kilnojamąjį turtą, kuriam taikomas ne trumpesnis nei 4 metai nusidėvėjimo laikotarpis (pagal PMĮ nuostatas), tai tokio turto pirkimo PVM dalis, atitinkanti metų skaičių, likusių iki PVM įstatymo 67 str. nurodyto 5 metų termino pabaigos, gali būti traukiama į PVM ataskaitą.
Pavyzdys
Ūkininkas, kuris nėra PVM mokėtojas, 2019 m. birželį įsigyja priekabą už 2000 Eur, atitinkamai PVM suma siekia 420 Eur. 2020 m. balandį ūkininkas įregistruojamas PVM mokėtoju. Vadinasi, iki šios datos priekaba ūkyje buvo naudojama 9 mėnesius. PVM apskaičiuojamas 4 metams ir 3 mėnesiams (5 metai minus 9 mėnesiai, lygu 51 mėnesiai) ilgalaikio materialaus kilnojamojo turto laikotarpiui. Taigi, ūkininkas gali deklaruoti 357 Eur (420 / 5 metai / 12 mėnesių = 7 Eur/mėn.; 7 * 51 mėn. = 357) PVM.
Kai asmuo, kuris neįregistruotas PVM mokėtoju, įsigyja nekilnojamą pagal prigimtį daiktą, tai PVM dalis, tenkanti metų skaičiui, likusiam nuo įregistravimo PVM mokėtoju iki PVM įstatymo 67 str. nurodyto 10 metų termino pabaigos, gali būti traukiamas į PVM ataskaitą.
Pavyzdys
Ūkininkas, neįregistruotas PVM mokėtoju, 2019 m. spalį įsigyja sandėlį už 30000 Eur, kurio PVM 6300 Eur. 2020 m. rugsėjį ūkininkas įregistruojamas PVM mokėtoju. Vadinasi, sandėlis iki įregistravimo buvo naudojamas 10 mėnesių. PVM apskaičiuojamas 9 metų ir 2 mėnesių (10 metų atėmus 10 mėn. sudaro 110 mėn.) laikotarpiui, tai ūkininkas gali atskaityti 5775 PVM (6300 / 12 / 10 = 52,5 Eur/mėn., 52,5 * 110 mėn. = 5775 Eur) sumą.
PVM susigrąžinimas už medžiagas, naudotas ilgalaikiam materialiam turtui gaminti
Jei ūkyje statomas pastatas, kuris bus naudojamas ūkio veikloje, užbaigtas iki tampant PVM mokėtoju, tai jo statybai (ar esminiam pagerinimui) pirktų medžiagų PVM susigrąžinti negalima. Tačiau, jei pastato statyba vykdoma ir bus pabaigta tik po įregistravimo PVM mokėtoju dienos, tai įsigytų prekių ir paslaugų PVM gali būti traukiamas į PVM ataskaitą.
Pavyzdys
Ūkininkas pradėjo fermos statybą 2019 m., didžiąją dalį statybinių medžiagų įsigijo taip pat 2019 m. Nuo 2020 m. ūkininkas tampa PVM mokėtoju.
PVM susigrąžinimo schema
tags: #imone #susigrazino #parduota #ilgalaiki #turta