Šiuolaikinė ekonomika kelia naujus reikalavimus finansinei atskaitomybei, o laikmetis reikalauja padidinti balanso informatyvumą, kad įmonės turtinė ir finansinė būklė būtų geriau įvertinta. Vienas iš svarbių ilgalaikio turto valdymo aspektų yra jo perkainojimas, kuris leidžia atspindėti tikrąją turto vertę rinkoje. Ilgalaikis turtas yra esminė kiekvienos įmonės veiklos dalis, o jo tinkamas valdymas ir apskaita yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir efektyvų išteklių naudojimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime ilgalaikio turto perkainojimo procesą, jo svarbą, apskaitos ypatumus ir įtaką įmonės finansams.
Ilgalaikis Materialusis Turtas: Svarba ir Vertinimas
Įmonės ilgalaikis materialusis turtas paprastai sudaro didumą viso įmonės turimo turto. Ilgalaikis materialusis turtas sudaro kone didžiausią įmonės neapyvartinio ilgalaikio turto dalį. Nuo to, koks turtas naudojamas įmonės veikloje, pavyzdžiui, kokiais įrenginiais gaminama produkcija, teikiamos paslaugos, priklauso įmonės prestižas, gamybinė komercinė veikla, įmonės veiklos rezultatai, todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys. Patikimas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas bei pateikimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje yra svarbi sąlyga teisingai įvertinti daugelį įmonės veiklos efektyvumo rodiklių. Nuo 2004 m. įsigalioję Verslo apskaitos standartai numato ir bent kelis esminius ilgalaikio turto apskaitos pasikeitimus.
Įmonės veiklos finansiniams rezultatams įtakos turi tikras ir teisingas įsigyto turto klasifikavimas, vertės nustatymas, nusidėvėjimo normatyvo parinkimas ir pan. Nors ir laikoma, kad esminiai bendrieji apskaitos principai Lietuvoje diegiami nuo 1995 metų, praktika byloja, kad jie vis dar taikomi nevienodai. Taigi, pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo teisinis nuostatų perimamumas iškelia daugybę nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą. Patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nėra lengva.
Ilgalaikio Turto Sudėtis
Įvairių veiklos sričių ilgalaikio turto sudėtis skiriasi, nes yra nevienodas jo poreikis gamybinėse, prekybinėse, paslaugas teikiančiose įmonėse:
- Žemė
- Pastatai
- Statiniai ir mašinos
- Transporto priemonės
- Kiti įrenginiai ir įrankiai
- Išperkamosios nuomos ir panašios teisės
- Kitas materialusis turtas
- Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai
Kada ir Kodėl Reikalingas Ilgalaikio Turto Perkainojimas?
Sprendimą apskaityti ilgalaikį materialųjį turtą perkainota verte įtakoja konkretus įmonės poreikis. Iki perkainojimo ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kuri nudėvima. Dėl atlikto turto vertinimo apskaitoje turėtų būti registruojamas turto vertės padidėjimas, t. y. perkainojimas.
Ilgalaikis materialusis turtas - materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Kaip minėta, ilgalaikis materialusis turtas pasižymi tuo, kad jo vertė laipsniškai pereina į gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą. Tačiau, kartais gamyboje naudojamas turtas praranda savo vertę ne tiek dėl fizinio susidėvėjimo, kiek dėl to, kad pasensta moraliai. Dalis ekonomistų akcentuoja ir išskiria į atskirą kategoriją investicinį turtą. Investiciniu laikomas ilgalaikis materialusis turtas (žemė, pastatai ar jų dalis arba žemė kartu su pastatais), kurį jo savininkas arba lizingo gavėjas laiko vien tik pajamomis iš nuomos ir (arba) to turto vertės padidėjimo gauti.
Tai, kad ilgalaikis materialusis turtas ne tik sudaro įmonės didžiausią lyginamąją dalį, bet ir ekonomine prasme turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti, rodo ilgalaikio materialiojo turto teisingo įvertinimo būtinumą.
Apskaitos Politika ir Jos Svarba
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitai ir apmokestinimui kaip pakankamai aktualiam ir problemiškam klausimui, pastaruoju metu skiriamas nemažas dėmesys. Tačiau vis dar nemažai įmonių ir įsigaliojus Verslo apskaitos standartams nepakeitė vieno ar kito baro (tame tarpe ir ilgalaikio materialiojo turto) apskaitos politikos. Tai iškraipo finansinę atskaitomybę. Įmonės apskaitos politika - apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Įmonės savarankiškai pasirenka ilgalaikio materialiojo turto apskaitos būdus, nurodomus apskaitos politikoje. VAS nustatyta dešimt bendrųjų apskaitos principų: įmonės, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo, turinio svarbos.
Kadangi ilgalaikis materialusis turtas tiesiogiai dalyvauja kuriant materialines gėrybes ir apsprendžia įmonės gamybinius pajėgumus, kiekvienai įmonei aktualus klausimas - ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė ir jo kitimo tendencijos. Didžiausią įtaką įmonės gamybinei veiklai daro technologiniai įrengimai, tai yra aprūpinimas jais bei racionalus jų darbo laiko ir pajėgumų panaudojimas. Technologinių įrengimų panaudojimo gerinimas teigiamai veikia bendruosius turto grąžos rodiklius bei produkcijos apimtį. Tai leidžia teigti, kad kiekvienai įmonei ilgalaikio materialiojo turto požiūriu aktualūs šie klausimai: apsirūpinimas atitinkamu ilgalaikiu turtu, ilgalaikio turto sudėtis, struktūra ir dinamika, ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė bei turto naudojimo efektyvumas. Šiuo atveju spręstinas itin aktualus uždavinys - teisingas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas. Nuo turto teisingo įvertinimo priklauso įmonės veiklos finansiniai rezultatai. Todėl, analizuojant įmonės turimą ilgalaikį materialųjį turtą ir jo panaudojimo įtaką įmonės veiklai, pirmiausia reikia patikrinti, ar turtas buvo įvertintas vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais.
Todėl neišvengiamai būtina kiekvienai įmonei reglamentuoti apskaitą, patvirtinant atitinkamą apskaitos politiką, kurioje numatyta ir turto apskaitos tvarkymas. Apskaitos politika - tai įmonės pasirinkti ir tvarkant apskaitą bei rengiant atskaitomybę taikomi būdai, metodai, taisyklių visuma. Pagal VAS nuostatas kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką išdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus. Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje. Tai aktualu, kai reikia patikrinti, ar tiksliai į apskaitą įtrauktas vienas ar kitas ūkinis įvykis arba nauji apskaitos darbuotojai supažindinti su jų darbo funkcijomis ir specifika. Svarbu tai, kad kiekviena įmonė, laikydamasi VAS ir teisės aktų nuostatų, individualiai rengia apskaitos politiką.
Taigi, kaip matome, apskaitos pertvarkymas aktualus uždavinys kiekvienai įmonei ir neišvengiama būtinybė. Apskaitos politikos keitimas - tai principų, metodų ir taisyklių, pagal kurias tvarkoma apskaita, keitimas. Pastaruoju metu nemažai įmonių privalėjo keisti vieno ar kito apskaitos baro apskaitos politiką dėl įsigaliojusių Verslo apskaitos standartų reikalavimų. Tai daroma ir dėl to, kad apskaitos duomenys teisingiau atskleistų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Apskaitos politika, tai - pakankamai sudėtingas įmonės dokumentas. Kintant situacijai, apskaitos politika turi būti peržiūrima ir tobulinama. Kalbant apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, kiekviena įmonė turi numatyti, remdamasi VAS alternatyvius apskaitos ar įkainojimo būdus ir pasirinkti įmonei tinkamiausius. Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
Šiuolaikinės Apskaitos Uždaviniai ir Iššūkiai
Šiuolaikinė praktika iškelia svarbius apskaitos teorijoje spręstinus uždavinius, kuriuos lemia poindustrinė (informacijos) ekonomika, transnacionalinių korporacijų susikūrimas ir plėtojimasis, tarptautinės finansų rinkos susidarymas, tarptautinių finansinės apskaitos standartų rengimas, naujų apskaitos objektų (pavyzdžiui, intelektualiosios nuosavybės bei kitų nematerialiųjų vertybių) atsiradimas ir kiti veiksniai. Aktualus buhalterinės apskaitos suskirstymo į atskiras dalis klausimas. Įvedus 12VAS, iš karto pasireiškė skirtumai tarp buvusios finansinės apskaitos bei atskaitomybės ir tos, prie kurios pereita nuo 2004 m. sausio 1 d.
Taip yra todėl, kad naujoje apskaitoje ir atskaitomybėje, prie kurios vis dar neperėjo dalis įmonių, dominuoja atsargumo principas. Trumpai tariant, tai reiškia, kad daugelis įmonių vien tik dėl apskaitos principų pasikeitimo atskaitomybėje dažnai rodo palyginti mažesnį turtą ir savininkų nuosavybę, labai atsargiai įvertina uždirbtas pajamas, kartais rodo santykinai didesnes sąnaudas, todėl veiklos rezultatai tampa prastesni. Šiuo atveju investuotojams lietuviškos įmonės gali tapti mažiau patrauklios, nei buvo iki šiol.
Siekiant teisingo turto įvertinimo, tapo būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. Savo ruožtu įmonių buhalteriai vis dar nemoka argumentuotai aprašyti įmonės finansinę būklę finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose. VAS, skirti ilgalaikio materialiojo turto apskaitai - gana nauji dokumentai, o šalies įmonės dar nėra gerai jų perpratusios, kad galėtų lengvai pritaikyti registruodamos ūkines operacijas ir tvarkydamos apskaitą. Siekiant padidinti apskaitos ir atskaitomybės duomenų patikrinimą, atsisakoma tradicijos vertinti visus apskaitos objektus tik faktine savikaina, nes toks vertinimas daugeliu atvejų yra neobjektyvus. Dalis įmonių jau gerai įsisavino ir taiko pasaulinėje praktikoje paplitusį įvertinimo tikrąja verte metodą.
Investicinis Turtas ir Perkainojimas
Investiciniam turtui priskirti pastatai neperkainojami. Investicinis turtas, vertinamas tikrąja verte, neturi nusidėvėjimo sąnaudų finansinėje apskaitoje.
Ilgalaikio Turto Naudingo Tarnavimo Laikas
Turto naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis, kurį įmonė turtą ketina naudoti. Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti. Įmonė veiklos pakilimo laikotarpiu įrengimus naudodavo ne ilgiau kaip 4 metus.
ITP Perkainojimo Apskaita
Perkainojimo Rezervas: Apskaita ir Apribojimai
Perkainojimo rezervo negali mažinti akcininkai. Negali jo pasiskirstyti ar išsimokėti, negali padengti nuostolių. Nuo 2022-05-01 perkainojimo rezervo bus negalima skirstyti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Registruojant parduotus žemės sklypus, nurašoma tik perkainota dalis, bet mažinamas ir perkainojimo rezervas. Kaip ir kasmet, įmonė mažins perkainojimo rezervą, tačiau proporcingai mažesne suma.
Kiti Svarbūs Aspektai
Kiekvieno turto vieneto apskaita tvarkoma atskirai. Po perkainojimo nudėvima visa naujoji turto vertė. Jeigu 50 proc. turto, juo labiau parduoto, perkainojimas įmonės pelno nesumažins. Norint parduoti pastatą, nebūtina jo perkainoti ar registruoti apskaitoje tikrąja verte.
Statybos ir Rekonstrukcijos Darbai
Griaunant seną pastatą patirtos griovimo išlaidos įskaičiuojamos į naujai statomo pastato įsigijimo savikainą. Jei nurašomas turtas buvo perkainotas ir liko nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, perkainojimo rezervas mažinamas suma, kuri susijusi su konkrečiu turtu.
Pelno Mokesčio Aspektas
Pelno mokesčio tikslais turto perkainojimas nepripažįstamas (PMĮ 12 str. 7 p., 31 str. 1 d. 15 p.).
Ilgalaikio Turto Valdymas ir Apskaita
Iki perkainojimo ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kuri nudėvima. Sprendimą apskaityti ilgalaikį materialųjį turtą perkainota verte įtakoja konkretus poreikis.
Ilgalaikio Turto Audito Ypatumai
Atsižvelgiant į ilgalaikio turto reikšmę įmonės veiklos rezultatams, labai svarbu atlikti šio turto auditą. Balanse ilgalaikis turtas suskirstytas į grupes. Ištyrus ilgalaikio turto sudėtį ir nustačius atskirų jo straipsnių lyginamąjį svorį galima spręsti, koks įmonės tipas, pagrindinė jos veikla.
Ilgalaikio turto auditas palyginti su trumpalaikio turto auditu turi kai kurių ypatybių:
- Ilgalaikio turto įsigijimas visada reikšmingas, nes jo vieneto kaina dažniausiai būna didelė.
- Ilgalaikis turtas naudojamas įmonėje keletą metų ir per visą tą laiką yra įregistruotas buhalteriniuose dokumentuose.
- Ilgalaikio turto apyvarta daug lėtesnė negu trumpalaikio.
- Ilgalaikis turtas skirtingai negu trumpalaikis yra atnaujinamas retai.
- Ilgalaikio turto apsaugos sistemos nėra tokios griežtos kaip trumpalaikio.
- Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas.
Audito metu būtina patikrinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką. Labai svarbu ilgalaikio turto auditą atlikti nuosekliai, nepraleisti svarbiausių ilgalaikio turto operacijų.
Ilgalaikio Turto Pardavimo Pajamos
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 10 straipsnį 1 dalies nuostatas, individualios veiklos (įskaitant individualią žemės ūkio veiklą) pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Šioms pajamoms priskiriamos ir tos pajamos, kurios gaunamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos turtą, t. y. tokio turto perleidimo pajamos apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir iš individualios veiklos gautos pajamos.
Žemės ūkio veiklą vykdantis ūkininkas, norėdamas, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo, eksploatavimo, remonto sąnaudos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais ir norėdamas atskaityti pirkimo pardavimo PVM, prieš pradėdamas individualioje veikloje naudoti ilgalaikį turtą turi mokesčių administratoriui pateikti užpildytą Fizinio asmens pranešimą apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba kitai ekonominei veiklai formą - FR0457.
Pagal LR GPMĮ 17 str.1 d. 28 punktą gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, gautos perleidus kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, jei yra tenkinamos šiame punkte nustatytos sąlygos: neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus kilnojamąjį daiktą, jeigu šiam daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra privaloma teisinė registracija, šis daiktas yra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks turtas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo nuosavybėn; neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, įregistruotą Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau nei prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio nuosavybėn perleidimo.
Vadovaujantis VAS standartais ir kitų mokesčių nuostatomis, yra akivaizdu, kad ilgalaikio turto perleidimo procesas turi būti kruopščiai dokumentuojamas ir atspindimas tiek finansinėje atskaitomybėje, tiek mokesčių deklaracijose.
Pavyzdžiai
1 pavyzdys:
Pastato įsigijimo savikaina yra 300.000 Eur, perkainotos vertės dalis 150.000 Eur, pastato įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 150.000 Eur, perkainotos vertės dalies nusidėvėjimas 37.500 Eur. Pastatas parduodamas už 400.000 Eur.
2 pavyzdys:
Pastato įsigijimo savikaina yra 400.000 Eur, perkainotos vertės dalis 100.000 Eur, įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 213.333 Eur, perkainotos vertės dalies nusidėvėjimas 20.000 Eur. Nepanaudotas perkainojimo rezervas 80.000 Eur (100.000 Eur - 20.000 Eur). Pastatas parduodamas už 260.000 Eur.
Pateiktuose pavyzdžiuose neįvertintas galimas atidėtųjų mokesčių, apskaičiuotų 24-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ nustatyta tvarka, poveikis.
tags: #ilgalikio #turto #perkainavimas #specialistas