Ilgalaikio Turto Nurašymo Aktas: Apskaitos ir Valdymo Aspektai Viešajame Sektoriuje

Šiame straipsnyje nagrinėjama ilgalaikio materialiojo turto (IMT) apskaita viešajame sektoriuje, jo valdymo, naudojimo ir disponavimo principai. Taip pat aptariami IMT pripažinimo, įvertinimo ir nurašymo klausimai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktus ir Viešojo Sektoriaus Apskaitos ir Finansinės Atskaitomybės Standartus (VSAFAS).

Viešojo Sektoriaus Buhalterinės Apskaitos Reforma

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sukurti teisines, administracines ir finansines sąlygas pereiti prie apskaitos tvarkymo kaupimo principu visame viešajame sektoriuje, pritarė viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijai. Šiuo metu veikianti Lietuvos viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema turi eilę trūkumų ir nėra vientisa.

Pelno siekiantys juridiniai asmenys, tarp jų valstybės ir savivaldybės įmonės, tvarko buhalterinę apskaitą kaupimo principu, biudžetinės įstaigos - modifikuotu pinigų principu, o valstybės socialinės apsaugos fondai ir kiti valstybės pinigų fondai - pinigų principu. Biudžetinės įstaigos, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir pinigų fondų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės rengimo tvarka reglamentuota skirtingai, ji nevisiškai atitinka buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinės atskaitomybės vartotojų poreikius bei tarptautinius apskaitos standartus.

Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos sistema mažai pasikeitusi nuo tarybinių laikų, o ūkinei operacijoms registruoti naudojamas beveik nepakeistas sąskaitų planas. Buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei rengti naudojama skirtinga programinė įranga, todėl perdavus skirtingai parengtą finansinę atskaitomybę kito lygio suvestinei finansinei atskaitomybei rengti, padaugėja rankų darbo ir didesnė klaidų tikimybė. Dėl to viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos informacija ir finansinė atskaitomybė tampa nenaudinga jos vartotojams, nes neįgyvendinamas svarbiausias finansinės atskaitomybės tikslas - teikti tikrą ir teisingą informaciją apie turtą, įsipareigojimus, grynąjį turtą, pajamas ir sąnaudas.

Ilgalaikis Materialusis Turtas: Apskaitos Problemos ir Sprendimai

Vienas iš svarbiausių klausimų yra ilgalaikio materialiojo turto (IMT) apskaita. Pagrindinė IMT dabartinės apskaitos problema yra ta, kad dalis turto (pavyzdžiui, dalis kelių, žemės, miškų) neįtraukiama į apskaitą ir finansines ataskaitas, o dalis įtraukta neteisingai - vienur IMT rodomas indeksuota verte, kitur - įsigijimo verte. Viešojo sektoriaus atskaitomybės formose (balanse) įrašyti tokie IMT apskaitos rodikliai, kuriems pagal nustatytas apskaitos tvarkymo taisykles negalima sukaupti informacijos, todėl atskaitomybė sudaroma netiksliai.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus subjektai, tvarkydami buhalterinę apskaitą ir sudarydami finansinę atskaitomybę, privalo vadovautis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (VSAFAS). Šie standartai parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos rengiamą metodiką.

Turto Valdymas, Naudojimas ir Disponavimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės turtas gali būti ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis materialusis. Naujausias viešojo sektoriaus subjektų ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimas suformuotas 12-jame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“. Standarte taip pat nustatyti viešojo sektoriaus subjekto IMT pripažinimo, įvertinimo, registravimo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai.

Turto valdymas - teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ekonominį poveikį. Turto naudojimas - naudingų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti. Disponavimas turtu - teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.

Viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas, jei jis atitinka IMT apibrėžimą ir IMT pripažinimo kriterijus. Apskaitoje IMT gali būti grupuojamas pagal įvairius požymius. Valstybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja valstybės institucijose, valstybės įmonėse, įstaigose ar organizacijose įsteigtos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) ir Valstybės kontrolė. Savivaldybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja savivaldybės kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) ir Valstybės kontrolė.

Įgyvendinus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą, tikimasi visą informaciją apie ilgalaikio turto vienetus pagal turto grupes sukaupti valstybės registre, kuris užtikrins greitą informacijos gavimą apie valstybės turtą. Kad visa tai įvesti į valstybės registrus, būtina turtą inventorizuoti pagal VSAFAS reikalavimus kiekine ir vertine išraiška, todėl visas viešajam sektoriui priklausantis turtas turi būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą.

Siekdami geriau suprasti ilgalaikio turto apskaitos procesą, galite peržiūrėti vaizdo įrašą apie ilgalaikio turto nurašymo aktą.

Sąskaitų Planas ir Apskaitos Pokyčiai

Dabartiniu metu viešojo sektoriaus subjektų patikėjimo teise valdomas ilgalaikis turtas apskaitomas 01 sąskaitoje „Ilgalaikis turtas“, kuri detaliau skirstoma į ilgalaikio turto grupes. Toks sąskaitų planas, išskyrus kai kuriuos pakeitimus, viešojo sektoriaus subjektų ūkinėms operacijoms, susijusiomis su ilgalaikiu materialiuoju turtu registruoti apskaitoje, naudojamas nuo 1962 metų. Tai vienintelis sąskaitų planas, kuriame turtas yra apskaitomas dviejose sąskaitose.

Privalomasis pavyzdinis sąskaitų planas viešojo sektoriaus apskaitos tvarkymui pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų nuostatas patvirtintas 2008 metais pradžioje. Sąskaitų planas sudėtingas, išskiriamos sumuojamos ir registravimo sąskaitos, pritaikytas darbui tik informacinėmis sistemomis. Ilgalaikiam materialiajam turtui skirta 12-oji sąskaitų plano sąskaita „Ilgalaikis materialusis turtas“. Ši sąskaita yra suminė, o registravimo sąskaitas viešojo sektoriaus subjektai pasirenka savo nuožiūra pagal poreikį. Skirtingai negu dabartinėje apskaitoje, kai IMT registruojamas vienoje sąskaitų plano sąskaitoje 01 „Ilgalaikis turtas“, o nusidėvėjimas kitoje 020 „Materialiojo turto nusidėvėjimas“, vadovaujantis VSAFAS, ilgalaikis materialusis turtas registruojamas šiose registravimo sąskaitose: įsigijimo savikaina, nuvertėjimas ir sukauptas nusidėvėjimas.

Pavyzdžiui:

• sąskaitų plano sąskaita 1206 „Transporto priemonės“ yra suminė sąskaita;
• 1206001 „Transporto priemonės įsigijimo savikaina“ - registravimo;
• 1206003 „Transporto priemonės nuvertėjimas (-)" - registravimo;
• 1206004 „Transporto priemonės sukauptas nusidėvėjimas (-)" - registravimo.

Vadovaujantis 12-uoju VSAFAS, IMT grupę sudaro viešojo sektoriaus subjekto veikloje naudojamas panašaus pobūdžio ir pagal atliekamas funkcijas panašus ilgalaikis materialusis turtas. IMT grupė parodoma atskirame finansinės ataskaitos straipsnyje.

Pereinamasis Laikotarpis ir Turto Įvertinimas

Viešojo sektoriaus subjektai, pereidami prie naujosios tvarkos, turi sudaryti ir patvirtinti individualų sąskaitų planą pagal VSAFAS nuostatas, inventorizuoti bei įvertinti turtą ir įsipareigojimus. Tai vienas iš sudėtingiausių ir atsakingiausių perėjimo etapo darbų viešojo sektoriaus buhalterijos darbuotojams.

Grupuojant sąskaitas, reikės detalizuoti kiekvieną detaliausios sąskaitos eilutę (pvz., pirkėjų, tiekėjų ir t.t.). Gali iškilti problemų analizuojant ilgalaikio turto fondus, ne visada bus aiškūs turto įsigijimo šaltiniai.

Turto nusidėvėjimo sąskaitos turi būti perkeltos kredituojant atitinkamą bendrojo sąskaitų plano 1 klasės nusidėvėjimo registravimo sąskaitą ir debetuojant sąskaitą 31 „Sukauptas perviršis (deficitas)“. Ilgalaikio turto sąskaitose naujai užregistruotas turtas turės būti įvertintas VSAFAS nustatyta tvarka.

Toks pasirengimas vyks kryptingiau, racionaliau ir taip bus sutaupoma laiko bei pinigų, taip pat pasidalijama turimomis žiniomis. Viena iš alternatyvų - nepriklausomų ekspertų, auditorių ir turto vertintojų kvietimas dalyvauti šiame procese. Toks nepriklausomų specialistų dalyvavimas užtikrintų nepriklausomą ir profesionaliai atliktą, pavyzdžiui, ilgalaikio materialiojo turto įvertinimą.

Ilgalaikio Materialiojo Turto Kriterijai

Esamoje viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas nepiniginis, fizinę formą turintis turtas, kurį galima naudoti ilgiau negu vienerius metus, parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, kontroliuoti ir iš jo gauti ekonominės arba kitokios naudos (sudaro galimybes teikti viešąsias paslaugas). Tokio turto įsigijimo vertė pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą turi būti ne mažesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vertę (dabar galioja ne mažesnė 1000 Lt vertė). Nekilnojamieji daiktai, nepriklausomai nuo jų įsigijimo vertės, yra ilgalaikis materialusis turtas.

Tais atvejais, kai nematerialusis turtas susietas su materialia forma, jis priskiriamas turto rūšiai pagal vyraujantį požymį, pavyzdžiui, kompiuterio programa, kuri yra sudedamoji įsigyjamos kompiuterinės įrangos dalis, įsigyjant kompiuterį, priskiriama kompiuterio įsigijimo vertei.

Pirmas kriterijus: Pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos. Tikimybė, kad būsimaisiais laikotarpiais iš IMT bus gaunama tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos ar jis bus naudojamas paslaugoms teikti, vertinama pagal jo pirminio pripažinimo metu turimus įrodymus. Ekonominė nauda būsimaisiais laikotarpiais gali pasireikšti padidėjusiomis pajamomis arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugas, arba sumažėjusiomis veiklos sąnaudomis. Taip pat tam tikri ilgalaikio materialiojo turto vienetai gali sudaryti galimybes viešojo sektoriaus subjektui vykdyti veiklą būsimaisiais laikotarpiais (pavyzdžiui, turtas įsigytas gamtosaugos, darbo saugos ir kitais panašiais tikslais) ir taip netiesiogiai gauti ekonominės naudos. Paprastai pripažįstama, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos ar galės teikti paslaugas tik tada, kai su turtu susijusi rizika ir nauda bus perduota viešojo sektoriaus subjektui. Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai viešojo sektoriaus subjektas...

Ilgalaikio Turto Nurašymo Aktas

Ilgalaikio turto nurašymo aktas - tai dokumentas, kuriame struktūrizuotai pateikiama visuma nusidėvėjusių, nebetinkamų naudoti daiktų, vadinamų turtu. Oficialiu dokumentu turtas nurašomas. Taigi, dokumente svarbu nurodyti, koks tai turtas, kodėl jis nurašomas. Aktą sudaro grafos, kuriose reikia aprašyti turtą. Dokumentas privalo būti pasirašomas.

Lentelė: Pavyzdys, kaip gali atrodyti ilgalaikio turto nurašymo aktas

Šiame straipsnyje aptarėme ilgalaikio turto apskaitos ir valdymo svarbą viešajame sektoriuje, taip pat paminėjome ilgalaikio turto nurašymo aktą. Tinkamas turto valdymas ir apskaita yra būtini efektyviam viešojo sektoriaus funkcionavimui.

tags: #ilgalaikio #turto #nurasymo #aktas #doc