Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai ilgalaikio turto įstatymo aspektai Lietuvoje, įskaitant turto grupes, nusidėvėjimo skaičiavimą ir kitas svarbias nuostatas. Ilgalaikis materialusis turtas - viena iš svarbiausių ir būtiniausių priemonių ūkininko ūkio veikloje. Dažniausiai tai yra žemės ūkio technika, įvairūs žemės dirbimo padargai, ūkiniai pastatai, ūkio veiklai naudojamos transporto priemonės.
Ilgalaikio materialiojo turto deklaracijos FR0457 forma
Ūkyje naudojamas turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis naudojamas ūkio pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienus metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už ūkio nustatytą minimalią kainą.
Ilgalaikis Turtas ir Jo Nusidėvėjimas
Vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį.
Ilgalaikio materialaus turto (IMT) įvertinamas ir apskaitoje registruojamas jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o finansinėje atskaitomybėje rodomas balansine verte, lygia jo likutinei vertei (iš įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus sukauptą nusidėvėjimą). Įsigijimo savikainą sudaro sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įsigyjant šį turtą, taip pat atvežimo išlaidos, muitai, sumontavimo, instaliavimo, paruošimo naudoti išlaidos, remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios išlaidos, išbandymo, turto registravimo ir kitos su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Jeigu numatomos būsimo turto išmontavimo ar aplinkos sutvarkymo išlaidos, jos irgi įskaitomos į turto įsigijimo savikainą.
Ilgalaikio materialaus turto pasigaminimo savikaina nustatoma prie žaliavų, medžiagų, sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, savikainos pridedant įvairias kitas, pvz., darbo užmokesčio išlaidas, patirtas gaminant turtą iki jo naudojimo pradžios.
Neatlyginamai gauto (dovanoto) IMT įsigijimo savikainą sudaro dovanojimo sutartyje patvirtinta to turto vertė, kuri negali būti didesnė už tikrąją vertę, bei su šio turto gavimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, gauto IMT įsigijimo savikainą nustato ūkininkas, atsižvelgdamas į to turto tikrąją vertę. Neatlygintinai gauto (dovanoto) turto nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos prie neleižiamų atskaitymų.
Svarbu nepamiršti, kad į ilgalaikio materialaus turto savikainą neįskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), išskyrus atvejus, kai šis mokestis negrąžinamas (neatskaitomas). Tokiu atveju, negrąžintiną pridėtinės vertės mokestį ūkis gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą.
Įsigijus ilgalaikį materialųjį turtą surašomas Ilgalaikio materialiojo turto priėmimo - perdavimo aktas. Pagal šį aktą gautas ilgalaikis turtas užpajamuojamas ir užvedama Ilgalaikio turto apskaitos kortelė. Veikloje pradėtas naudoti turtas turi būti dokumentuotas, tai yra turi būti surašomas Įvedimo į eksploataciją aktas.
Nusidėvėjimas
Ūkyje naudojamas ilgalaikis turtas nusidėvi, todėl apskaitoje jo savikaina (įsigijimo išlaidos) yra paskirstoma per naudojimo ūkyje laikotarpį, palaipsniui nurašant ir įtraukiant į pagamintos produkcijos (ir nebaigtos gamybos) savikainą. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo nuo kito mėnesio 1 dienos, po ilgalaikio turto perdavimo naudojimui ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, pardavimo ar kitokio perleidimo. Pagal Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijas, nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas vieną kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o prireikus - ir dažniau.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą ūkyje rekomenduojama skaičiuoti taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. IMT nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią ūkininkas nusistato, atsižvelgdamas į planuojamą naudingo tarnavimo laiką ir kuris negali būti trumpesnis nei nustatyta Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje; taip pat į turto naudojimo intensyvumą, technologijų bei ekonominę pažangą ir kitokius veiksnius.
Skaičiuojant nusidėvėjimą, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti patirtos išlaidos dalimis įskaitomos į ūkio sąnaudas, tačiau neretai žemės ūkio technika ar kitas materialusis turtas būna įsigytas pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) parama. Tokiu atveju į ūkio sąnaudas patenka tik ta turto vertės dalis, kuri nebuvo finansuojama iš ES lėšų.
Pvz.: Ūkininkas, pasinaudojęs ES paramos lėšomis, įsigijo traktorių už 90 000 Eur. Parama sudarė 50 proc. Turto naudingo tarnavimo laikas - 8 m., likvidacinė vertė - 1 Eur.
Metinė nusidėvėjimo suma: (90 000 - 1)/8 = 11249,88 Eur.
Ilgalaikis turtas, kuris yra registruojamas atitinkamo turto registre, tam tikrai ilgalaikio turto grupei gali būti priskiriamas atsižvelgiant vien tik į tokio turto naudojimo paskirtį.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) (toliau - tiesinis metodas), dvigubą - mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau - dvigubo balanso metodas) arba produkcijos metodus pagal šio Įstatymo 1 priedėlį.
Taikant produkcijos metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumą padauginus iš per mokestinį laikotarpį pagamintos produkcijos ar perdirbtos žaliavos kiekio ir maksimalaus šiuo turtu pagaminamos produkcijos ar perdirbamos žaliavos kiekio santykio.
Jeigu vienetas ilgalaikį turtą įsigyja ir pradeda naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu.
Jei vienetas ilgalaikį turtą perduoda atlygintinai ar neatlygintinai iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai nusidėvėjimas arba amortizacija per tą mokestinį laikotarpį neskaičiuojami.
Įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą, organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, susidariusi prestižo vertė į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiama kaip ir ilgalaikis turtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Vienetai, atlikę ilgalaikio turto rekonstravimą ar remontą, kuris pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo naudingąsias savybes, pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį, arba vietos mokesčio administratoriaus sutikimu dėl objektyvių aplinkybių gali tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.
Valstybės ir Savivaldybės Turtas
Valstybės turtas gali būti ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis materialusis. Savivaldybės turtas gali būti ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis materialusis.
Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Valstybės turto ir gyventojų santaupų atkūrimo fondas, o turtą, kuris neperduotas Valstybės turto ir gyventojų santaupų atkūrimo fondui, - valstybės įmonės, kurioms valstybė nustato privalomus darbus (užduotis ar prekių (paslaugų) kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimo taisykles), taip pat valstybės įstaigos.
Savivaldybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja savivaldybių tarybos, valdybos, meras, valdybos nariai ar kiti savivaldybės įgalioti asmenys. Kitos savivaldos institucijos, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo ir naudoja Biudžeto sandaros įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo, įstatymo “Dėl valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo”, kitų įstatymų nustatyta tvarka ir savivaldybių tarybų sprendimais.
Sprendimą perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudai priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybė. Sprendime turi būti nustatytos panaudos sąlygos ir nurodytas asmuo, įgaliotas pasirašyti panaudos sutartį.
Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto indeksavimą skelbia ir jo koeficientą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas turi būti indeksuojamas, pradedant nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, o vėliau skaičiuojant nuo paskutinio indeksavimo, kai vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas padidėja koeficientu 1,25.
Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybės institucijos, įmonės ar organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 procentų vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu tokie abipusiai mainai reikalingi valstybės ar savivaldos funkcijų įgyvendinimui. Sprendimus dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto mainų, jei viena iš mainų šalių yra valstybės institucija, įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdanti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o jei abi nuomos šalys yra savivaldybės institucijos, įmonės ar organizacijos, patikėjimo teise valdančios savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą,- savivaldybių tarybos.
Valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto investavimas - tai pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą įvertinto valstybei ar savivivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto perdavimas akcinei ar uždarajai akcinei bendrovei už tos bendrovės akcijas.
Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto investavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybė sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto investavimo į akcines ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka tokio turto privatizuoti nepavyko.
Nuoma
Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius arba regioninės svarbos projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį. 2019 07 25 įstatymu Nr. (TAR, 2019, Nr. 1. 3) nuomojama valstybės arba savivaldybės elektroninių ryšių infrastruktūra, skirta šalies gynybai ar saugumui užtikrinti, ir tai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, nuomą pervedami į valstybės biudžetą. Nuompinigiai už valstybės turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonės arba patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdo mokslo ir studijų institucijos ar kiti įstatymų nustatyti subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi teisę išnuomoti valstybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, nuomą pervedami į atitinkamų subjektų sąskaitas. Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, įtraukto į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą, nuomą pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitą.
Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama.
Eksploatacijos ir Remonto Išlaidos
Ūkio veikloje naudojant ilgalaikį materialųjį turtą, neišvengiamai patiriamos eksploatacijos ir remonto išlaidos. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.
Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidų pavyzdžiai gali būti: mokesčiai už komunalines paslaugas (vandenį, kanalizaciją, dujas, elektrą,), transporto priemonių sunaudoto kuro, tepalų, padangų, plovimo medžiagų, filtrų, plovimo paslaugų ir pan. išlaidos.
Ilgalaikio materialaus turto remonto darbų registravimas priklauso nuo tų darbų rezultatų. Jei atliktas remontas pailgina naudingo tarnavimo laiką ar pagerina naudingąsias turto savybes, visos su remontu susijusios ir patirtos išlaidos įskaitomos į turto įsigijimo savikainą. Tokiu atveju tenka patikslinti turto, kuriam atliktas remontas, nusidėvėjimo skaičiavimus. Šis atvejis paprastai būdingas atliekant pastatų rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Jei remontas nepailgina naudingo tarnavimo laikotarpio ir nepagerina naudingųjų turto savybių, jis pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, kurios paprastai įskaitomos į gaminamos produkcijos savikainą.
Ūkininkai, norėdami, kad ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais, prieš pradėdami veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir kompiuterių programas, privalo apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti užpildytą Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijos FR0457 formą. Jeigu nepateikia minėtos deklaracijos, jis to ilgalaikio turto įsigijimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidas leidžiamiems atskaitymams galės priskirti tik nuo deklaracijos FR0457 pateikimo dienos.
Kiti Aspektai
Jei ūkininkas nėra PVM mokėtojas, tuomet ūkininko pajamos iš ūkio veiklos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Kol žemės ūkio veiklos pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, tol naudojamo ilgalaikio turto priskirti individualios veiklos turtui (t. y. pateikti deklaracijos FR0457) nebūtina.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad leidžiamiems atskaitymams (išlaidoms) nepriskiriama:
- gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos;
- lengvųjų automobilių, išskyrus tuos, kurie nuomojami, įsigijimo išlaidos;
- kompiuterių programų sukūrimo išlaidos.
Jeigu ūkininkas žemės ūkio veikloje ketina naudoti lengvąjį automobilį ir norima leidžiamiems atskaitymams priskirti šio turto eksploatavimo ir remonto išlaidas, tai apie šio turto priskyrimą veiklai taip pat reikia pranešti mokesčių administratoriui pateikiant užpildytą FR0457 formą.
Turto Nurašymas
Ilgalaikiam materialajam turtui visiškai nusidėvėjus, jis nurašomas. Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje gali būti registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte (įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms). Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė - ataskaitinio laikotarpio pajamomis.
Jei nurašant visiškai nusidėvėjusį ilgalaikį materialųjį turtą nėra gautų atsargų, tuomet visa likutinė turto vertė nurašoma į bendrąsias ūkio sąnaudas. Nevisiškai nurašant nusidėvėjusį turtą, likutinė vertė bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Pasitaiko atvejų, kada tenka nurašyti turtą, kuris buvo įsigytas už ES paramos lėšas. Jei turtas iki galo nebuvo nudėvėtas, tuomet ir visa gauta parama bus panaudota, tad jokių papildomų įrašų nereikia. Jei turtas nebus iki galo nudėvėtas, tuomet reikia nurašyti ir likusią nepanaudotos paramos dalį. Nepanaudotos dotacijos dalis priskiriama ataskaitinio laikotarpio pajamoms.
Tačiau jei ilgalaikis materialusis turtas buvo parduodamas arba perleidžiamas, apskaitoje registruojame perleidimo nuostolį arba pelną.
Pardavus ar kitaip perleidus indivudualioje veikloje naudojamą turtą, atsiranda prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį. Turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos ilgalaikio materialaus turto įstatymas ir susiję teisės aktai.
tags: #ilgalaikio #materialus #turtas #istatymas