Ilgalaikis materialusis turtas - viena iš svarbiausių ir būtiniausių priemonių ūkininko ūkio veikloje. Dažniausiai tai yra žemės ūkio technika, įvairūs žemės dirbimo padargai, ūkiniai pastatai, ūkio veiklai naudojamos transporto priemonės.
Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-217, kuriuo patvirtintas 12-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“.
Ilgalaikio Materialiojo Turto Pripažinimo Kriterijai
Ūkyje naudojamas turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis naudojamas ūkio pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienus metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už ūkio nustatytą minimalią kainą.
Pagal standartą, turtas pripažįstamas ilgalaikiu materialiuoju turtu, jei:
- Skirtas tam tikroms savarankiškoms funkcijoms atlikti.
- Viešojo sektoriaus subjektas turi teisę tuo ilgalaikiu materialiuoju turtu disponuoti (įskaitant teisę apriboti juo naudotis kitiems) ir jį kontroliuoti. Viešojo sektoriaus subjektas kontroliuoja ilgalaikį materialųjį turtą, jei jis turi teisę būsimaisiais laikotarpiais iš ilgalaikio materialiojo turto gauti tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos, turi teisę spręsti, kaip jį naudoti savo veikloje, arba leisti kitam subjektui naudoti jo veikloje.
- Jo įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę (įsigijimo ar pasigaminimo savikainą), kuri yra 500 (penki šimtai) eurų.
Tikimybė, kad būsimaisiais laikotarpiais iš ilgalaikio materialiojo turto bus gaunama tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos ar jis bus naudojamas paslaugoms teikti, vertinama pagal jo pirminio pripažinimo metu turimus įrodymus. Ekonominė nauda būsimaisiais laikotarpiais gali pasireikšti padidėjusiomis pajamomis arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugų, arba sumažėjusiomis veiklos sąnaudomis.
Viešojo sektoriaus subjektas ilgalaikio materialiojo turto apskaitą turi tvarkyti pagal ilgalaikio materialiojo turto vienetus. Ilgalaikio materialiojo turto vienetu pripažįstamas visiškai užbaigtas įrenginys su visais jo įtaisais ir priklausiniais arba pavienis atskiros konstrukcijos daiktas, arba atskiras komplektas sujungtų daiktų, sudarančių visumą ir drauge atliekančių tam tikras funkcijas, jei jo įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė nei minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė (įsigijimo ar pasigaminimo savikaina).
Ilgalaikio Materialiojo Turto Vertinimas
Ilgalaikis materialusis turtas (IMT) įvertinamas ir apskaitoje registruojamas jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o finansinėje atskaitomybėje rodomas balansine verte, lygia jo likutinei vertei (iš įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus sukauptą nusidėvėjimą).
Įsigijus ilgalaikį materialųjį turtą surašomas Ilgalaikio materialiojo turto priėmimo - perdavimo aktas. Pagal šį aktą gautas ilgalaikis turtas užpajamuojamas ir užvedama Ilgalaikio turto apskaitos kortelė. Veikloje pradėtas naudoti turtas turi būti dokumentuotas, tai yra turi būti surašomas Įvedimo į eksploataciją aktas.
Ilgalaikio Materialiojo Turto Savikainos Komponentai
Įsigijimo Savikaina
Įsigijimo savikainą sudaro sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įsigyjant šį turtą, taip pat atvežimo išlaidos, muitai, sumontavimo, instaliavimo, paruošimo naudoti išlaidos, remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios išlaidos, išbandymo, turto registravimo ir kitos su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Jeigu numatomos būsimo turto išmontavimo ar aplinkos sutvarkymo išlaidos, jos irgi įskaitomos į turto įsigijimo savikainą.
Svarbu nepamiršti, kad į ilgalaikio materialaus turto savikainą neįskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), išskyrus atvejus, kai šis mokestis negrąžinamas (neatskaitomas). Tokiu atveju, negrąžintiną pridėtinės vertės mokestį ūkis gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą.
Pasigaminimo Savikaina
Ilgalaikio materialaus turto pasigaminimo savikaina nustatoma prie žaliavų, medžiagų, sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, savikainos pridedant įvairias kitas, pvz., darbo užmokesčio išlaidas, patirtas gaminant turtą iki jo naudojimo pradžios.
Neatlygintinai Gautas Turtas
Neatlyginamai gauto (dovanoto) IMT įsigijimo savikainą sudaro dovanojimo sutartyje patvirtinta to turto vertė, kuri negali būti didesnė už tikrąją vertę, bei su šio turto gavimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, gauto IMT įsigijimo savikainą nustato ūkininkas, atsižvelgdamas į to turto tikrąją vertę. Neatlygintinai gauto (dovanoto) turto nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos prie neleižiamų atskaitymų.
Viešojo sektoriaus subjektas gali gauti ilgalaikį materialųjį turtą neatlygintinai arba įsigyti už simbolinį atlygį, t. y. už reikšmingai mažesnę kainą nei ilgalaikio materialiojo turto rinkos vertė.
Ilgalaikis materialusis turtas, gautas iš kito viešojo sektoriaus subjekto, kurio vertinimui iki perdavimo buvo taikomas įsigijimo savikainos metodas, apskaitoje registruojamas tokia pačia įsigijimo savikaina, kokia jis buvo užregistruotas perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje (ilgalaikį materialųjį turtą perduodantis subjektas turto perdavimo-priėmimo akte turi nurodyti tokią turto įsigijimo savikainą, kuria jis buvo užregistruotas jo apskaitoje, finansavimo šaltinį, iš kurio turtas buvo įsigytas, ir ilgalaikio materialiojo turto grupę, kurioje ilgalaikis materialusis turtas buvo užregistruotas). Perimantis ilgalaikį materialųjį turtą viešojo sektoriaus subjektas taip pat registruoja sukauptą nusidėvėjimo sumą ir nuvertėjimo sumą ilgalaikio materialiojo turto perdavimo dieną. Tokiam ilgalaikiam materialiajam turtui viešojo sektoriaus subjektas turi nustatyti naudingo tarnavimo laiką vadovaudamasis Standarto X skyriaus nuostatomis.
Ilgalaikio materialiojo turto, gauto iš kito viešojo sektoriaus subjekto, kurio vertinimui iki perdavimo buvo taikomas tikrosios vertės metodas, perėmimo momentu registruojami tokie patys turto vertės duomenys, kokie buvo užregistruoti turtą perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje: įsigijimo savikaina, tikrosios vertės pasikeitimo suma, iki tikrosios vertės metodo taikymo pradžios sukaupta nusidėvėjimo ir nuvertėjimo nuostolių suma. Kartu pagal ilgalaikį materialųjį turtą perduodančio viešojo sektoriaus subjekto pateiktą informaciją, vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis, registruojamos finansavimo sumos, taip pat tikrosios vertės rezervas, jei jis buvo užregistruotas ilgalaikį materialųjį turtą perdavusio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje.
Neatlygintinai arba už simbolinį mokestį gauto ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė, kai tokiu arba panašiu ilgalaikiu materialiuoju turtu prekiaujama rinkoje, gali būti nustatoma remiantis nepriklausomo turto arba verslo vertintojo parengta turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta tikroji šio viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertė, arba, jei toks vertinimas neatliktas, paties viešojo sektoriaus subjekto atliktu vertinimu.
Standarto 27 punkte nurodytu atveju faktiškai sumokėtos arba mokėtinos sumos ir tikrosios ilgalaikio materialiojo turto vertės įsigijimo dieną skirtumas, jei ilgalaikis materialusis turtas įsigytas už simbolinį atlygį, arba visa tikroji ilgalaikio materialiojo turto vertė įsigijimo dieną, jei ilgalaikis materialusis turtas gautas neatlygintinai, apskaitoje registruojami kaip finansavimo sumos vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis.
Kai ilgalaikis materialusis turtas įsigyjamas mainais už jį perduodant nepanašios paskirties ilgalaikį materialųjį turtą ar kitą turtą, mainais gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina yra lygi mainais atiduoto turto tikrajai vertei perdavimo metu, pakoreguotai gauta ar sumokėta pinigų ar pinigų ekvivalentų suma. Atiduoto turto tikrosios vertės ir jo likutinės vertės skirtumas mainų dieną apskaitoje registruojamas kaip pelnas (nuostoliai) iš turto pardavimo ir rodomas veiklos rezultatų ataskaitoje.
Kai ilgalaikis materialusis turtas įsigyjamas mainais į panašų turtą, atliekantį panašias funkcijas tokioje pačioje veikloje ir turintį panašią tikrąją vertę, arba į panašaus turto dalį, tokiu atveju pelnas ar nuostoliai iš turto mainų neatsiranda, o naujo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina prilyginama mainais atiduoto turto balansinei vertei.
Nusidėvėjimas
Ūkyje naudojamas ilgalaikis turtas nusidėvi, todėl apskaitoje jo savikaina (įsigijimo išlaidos) yra paskirstoma per naudojimo ūkyje laikotarpį, palaipsniui nurašant ir įtraukiant į pagamintos produkcijos (ir nebaigtos gamybos) savikainą. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo nuo kito mėnesio 1 dienos, po ilgalaikio turto perdavimo naudojimui ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, pardavimo ar kitokio perleidimo.
Pagal Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijas, nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas vieną kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o prireikus - ir dažniau.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą ūkyje rekomenduojama skaičiuoti taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. IMT nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią ūkininkas nusistato, atsižvelgdamas į planuojamą naudingo tarnavimo laiką ir kuris negali būti trumpesnis nei nustatyta Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje; taip pat į turto naudojimo intensyvumą, technologijų bei ekonominę pažangą ir kitokius veiksnius.
Skaičiuojant nusidėvėjimą, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti patirtos išlaidos dalimis įskaitomos į ūkio sąnaudas, tačiau neretai žemės ūkio technika ar kitas materialusis turtas būna įsigytas pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) parama. Tokiu atveju į ūkio sąnaudas patenka tik ta turto vertės dalis, kuri nebuvo finansuojama iš ES lėšų.
Pvz.: Ūkininkas, pasinaudojęs ES paramos lėšomis, įsigijo traktorių už 90 000 Eur. Parama sudarė 50 proc. Turto naudingo tarnavimo laikas - 8 m., likvidacinė vertė - 1 Eur.
Metinė nusidėvėjimo suma: (90 000 - 1)/8 = 11249,88 Eur.
Apskaitoje nusidėvėjimas fiskuojamas:
- D 620 - 5624,94 D 350 - 5624,94 K 133 - 11 249,88
- D 650 - 5624,94 K 620 - 5624,94. Šiuo įrašu turto nusidėvėjimo suma įskaitoma į produkcijos gamybos sąnaudas.
Ilgalaikis materialus turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas. Žemės ir miško nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Finansinė apskaita: Ilgalaikio turto apskaita
Eksploatacijos ir Remonto Išlaidos
Ūkio veikloje naudojant ilgalaikį materialųjį turtą, neišvengiamai patiriamos eksploatacijos ir remonto išlaidos. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.
Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidų pavyzdžiai gali būti: mokesčiai už komunalines paslaugas (vandenį, kanalizaciją, dujas, elektrą,), transporto priemonių sunaudoto kuro, tepalų, padangų, plovimo medžiagų, filtrų, plovimo paslaugų ir pan. išlaidos.
Ilgalaikio materialaus turto remonto darbų registravimas priklauso nuo tų darbų rezultatų. Jei atliktas remontas pailgina naudingo tarnavimo laiką ar pagerina naudingąsias turto savybes, visos su remontu susijusios ir patirtos išlaidos įskaitomos į turto įsigijimo savikainą. Tokiu atveju tenka patikslinti turto, kuriam atliktas remontas, nusidėvėjimo skaičiavimus. Šis atvejis paprastai būdingas atliekant pastatų rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Jei remontas nepailgina naudingo tarnavimo laikotarpio ir nepagerina naudingųjų turto savybių, jis pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, kurios paprastai įskaitomos į gaminamos produkcijos savikainą.
Esminio ilgalaikio materialiojo turto pagerinimo išlaidos apskaitoje registruojamos didinant atitinkamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą.
Jeigu atlikus esminį ilgalaikio materialiojo turto pagerinimą buvo prailgintas naudingo tarnavimo laikas, šio ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė po esminio ilgalaikio materialiojo turto pagerinimo turi būti nudėvėta per iš naujo nustatytą naudingo tarnavimo laiką.
Atliktų žemės gerinimo darbų (žemės sklypo melioravimo darbų, akmenų rinkimo, šienavimo ir pan.) išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.
Kilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų vertybių konservavimo ir restauravimo bei nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.
Jei viešojo sektoriaus subjektas, siekdamas įgyvendinti viešąjį interesą, atlieka ilgalaikio materialiojo turto, kurio nevaldo, kuriuo nesinaudoja (nesinuomoja ar kitaip nesinaudoja) ir nedisponuoja, esminio pagerinimo darbus, išlaidas šiems darbams atlikti pripažįsta sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.
Išsinuomoto (gauto panaudai) nekilnojamojo turto eksploatavimo ir paprastojo remonto išlaidos (jei jų nekompensuoja nuomotojas (panaudos davėjas)) pripažįstamos nuomininko (panaudos gavėjo) veiklos sąnaudomis, jeigu jos nepriskiriamos pagamintų atsargų ar kito ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainai.
Jei nuomotojas sutinka kompensuoti padarytas eksploatacijos išlaidas ir (arba) atlikto esminio ilgalaikio materialiojo turto pagerinimo arba paprastojo remonto darbų vertę arba atitinkama suma sumažinti nuomos mokestį, šia suma nuomininkas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautiną sumą iš nuomotojo. Nuomotojas remonto išlaidas apskaitoje registruoja pagal Standarto 34-39 punktus.
Žemė, kilnojamosios kultūros vertybės, nekilnojamosios kultūros vertybės ir kitos vertybės po pirminio pripažinimo finansinėse ataskaitose rodomos tikrąja verte (taikomas tikrosios vertės metodas). Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko.
Ūkininkai, norėdami, kad ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais, prieš pradėdami veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir kompiuterių programas, privalo apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti užpildytą Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijos FR0457 formą. Jeigu nepateikia minėtos deklaracijos, jis to ilgalaikio turto įsigijimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidas leidžiamiems atskaitymams galės priskirti tik nuo deklaracijos FR0457 pateikimo dienos.
Jei ūkininkas nėra PVM mokėtojas
Tuomet ūkininko pajamos iš ūkio veiklos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Kol žemės ūkio veiklos pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, tol naudojamo ilgalaikio turto priskirti individualios veiklos turtui (t. y. pateikti deklaracijos FR0457) nebūtina.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad leidžiamiems atskaitymams (išlaidoms) nepriskiriama:
- gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos;
- lengvųjų automobilių, išskyrus tuos, kurie nuomojami, įsigijimo išlaidos;
- kompiuterių programų sukūrimo išlaidos.
Jeigu ūkininkas žemės ūkio veikloje ketina naudoti lengvąjį automobilį ir norima leidžiamiems atskaitymams priskirti šio turto eksploatavimo ir remonto išlaidas, tai apie šio turto priskyrimą veiklai taip pat reikia pranešti mokesčių administratoriui pateikiant užpildytą FR0457 formą.
Turto Nurašymas
Ilgalaikiam materialajam turtui visiškai nusidėvėjus, jis nurašomas. Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje gali būti registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte (įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms). Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė - ataskaitinio laikotarpio pajamomis ir registruojamas taip:
- Ataskaitinio laikotarpio sąnaudos: D 13... IMT nusidėvėjimas D 20... medžiagos, atsraginės dalys D 627... bendrosios ūkio sąnaudos K 12... IMT įsigijimo savikaina
- Ataskaitinio laikotarpio pajamos: D 13... IMT nusidėvėjimas D 20... medžiagos, atsarginės dalys K 12... IMT įsigijimo savikaina K 540… kitos pajamos
Jei nurašant visiškai nusidėvėjusį ilgalaikį materialųjį turtą nėra gautų atsargų, tuomet visa likutinė turto vertė nurašoma į bendrąsias ūkio sąnaudas. Nevisiškai nurašant nusidėvėjusį turtą, likutinė vertė bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
Pasitaiko atvejų, kada tenka nurašyti turtą, kuris buvo įsigytas už ES paramos lėšas. Jei turtas iki galo nebuvo nudėvėtas, tuomet ir visa gauta parama bus panaudota, tad jokių papildomų įrašų nereikia. Jei turtas nebus iki galo nudėvėtas, tuomet reikia nurašyti ir likusią nepanaudotos paramos dalį. Nepanaudotos dotacijos dalis priskiriama ataskaitinio laikotarpio pajamoms.
Tačiau jei ilgalaikis materialusis turtas buvo parduodamas arba perleidžiamas, apskaitoje registruojame perleidimo nuostolį arba pelną.
Jei ūkininkas gauna pelną:
D 270; 272… pinigų gavimasD 13… IMT nusidėvėjimasK 12… įsigijimo savikainaK 540… IMT perleidimo pelnasK 470... mokėtinas PVM (jei PVM mokėtojas)
Jei ūkininkas gauna nuostolį:
D 640... ilgalaikio turto perleidimo nuostolisD 271; 272 ... pinigų gavimasD 13... IMTnusidėvėjimasK 12... įsigijimo savikaina.K 470... mokėtinas PVM (jei PVM mokėtojas)
Pardavus ar kitaip perleidus indivudualioje veikloje naudojamą turtą, atsiranda prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį. Turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.
tags: #ilgalaikio #materialiojo #turto #savikaina