Ilgalaikio Materialiojo Turto Įvertinimo Problemos Lietuvoje

Šiuolaikinė ekonomika kelia naujus reikalavimus finansinei atskaitomybei, o laikmetis reikalauja padidinti balanso informatyvumą įmonės turtinei ir finansinei būklei geriau įvertinti. Vienas iš svarbiausių ekonomikos konkurencingumo lygį lemiančių veiksnių yra investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą. Gamybos augimui ir darbo produktyvumo didinimui visada reikalingos papildomos investicijos. Materialinės investicijos kartu yra prielaida naujų, pažangių technologijų diegimui, vykdant ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimą. Paprastai jos yra būtinos, siekiant pilnai įgyvendinti mokslo tyrimų rezultatus, kuriant naujas darbo vietas.

Įmonės ilgalaikis materialusis turtas paprastai sudaro didumą viso įmonės turimo turto. Nuo to, koks turtas naudojamas įmonės veikloje, pavyzdžiui, kokiais įrenginiais gaminama produkcija, teikiamos paslaugos, priklauso įmonės prestižas, gamybinė komercinė veikla, įmonės veiklos rezultatai, todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys. Įmonės veiklos finansiniams rezultatams įtakos turi tikras ir teisingas įsigyto turto klasifikavimas, vertės nustatymas, nusidėvėjimo normatyvo parinkimas ir pan. Susiformavusi apskaitos praktika spręsti šiuos uždavinius tapo nepajėgi. Nors ir laikoma, kad esminiai bendrieji apskaitos principai Lietuvoje diegiami nuo 1995 metų, praktika byloja, kad jie vis dar taikomi nevienodai.

Taigi, pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo teisinių nuostatų perimamumo iškyla daugybė nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą. Patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nėra lengva. Įmonė, taikydama apskaitą, yra saistoma ne tik su VAS, bet ir su kitų teisės aktų reikalavimais. Ilgalaikis materialusis turtas sudaro kone didžiausią įmonės neapyvartinio ilgalaikio turto dalį. Patikimas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas bei pateikimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje yra svarbi sąlyga teisingai įvertinti daugelį įmonės veiklos efektyvumo rodiklių.

Nuo 2004 m. įsigalioję Verslo apskaitos standartai numato ir bent kelis esminius ilgalaikio turto apskaitos pasikeitimus. Tačiau patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nelengva. Nėra nurodymų, kaip ekonomiškai pagrįstai nustatyti šią vertę. Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose patikimiausiu turto realiosios vertės nustatymo pagrindu laikoma aktyviosios rinkos kaina. Aktyvioji rinka apibūdinama kaip rinka, kurioje egzistuoja šios sąlygos: rinkoje parduodamos prekės yra homogeniškos (vienarūšės) ir bet kuriuo metu nesunkiai galima surasti suinteresuotus pirkėjus/pardavėjus; visiems prieinama informacija apie kainas. Tačiau visos išvardytos sąlygos daugeliu atvejų neegzistuoja, ir tai pasakytina apie dabartines rinkas Lietuvoje. Taip nustatytos vertės teisingumas yra santykinis.

Pradėjus galioti 12-ajam VAS, įmonėms tenka ieškoti atsakymo į klausimą: kas nustatys ilgalaikio turto vertę? Ar tai atliks registrų centras, ar rinkoje įsigalintys ekspertai, kitaip vadinami turto vertintojai? Negalima vienareikšmiškai pasakyti, ar naujovė yra teigiama ar neigiama. Viskas priklauso nuo to, kokiu aspektu mes tai vertinsime.

Ilgalaikis Materialusis Turtas: Esminiai Aspektai

Verslas - tai veikla, kurią sudaro produkcijos gamyba ar paslaugų teikimas ir jų pardavimas. Verslas - ne tik pagamintos produkcijos pardavimas, bet ir gamybos aprūpinimas įrengimais, žaliavos įsigijimas, darbuotojų samdymas, žemės ir pastatų pirkimas ar nuoma, draudimas ir kita ūkinė veikla. Verslininkas turi pasirinkti geriausią gamybinių, finansinių, žmogiškųjų ir visų kitų išteklių derinį, gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kiekį ir organizuoti verslą rizikos sąlygomis. Svarbu pasirinkti tokias išteklių rinkas ir pirkimo laiką bei mastą, kad gamybos kaštai būtų mažiausi, o uždirbamas pelnas kuo didžiausias. Norint valdyti įmonę, šiuo metu jau nepakanka būti jos savininku ar turėti įgaliojimų ją valdyti, reikia sugebėti valdyti įmonės informacinius srautus, naudoti juos numatytiems tikslams pasiekti.

Įmonės turtas skirstomas į apyvartinį, kuris apima žaliavomis, nebaigta gamyba, pasigaminta produkcija, prekėmis, atsargomis, skolomis, grynaisiais pinigais, ir pastovųjį, kuris verslo procese kinta lėtai ir savo vertę dalimis perkelia į produktą ar paslaugą. Pastovusis dar vadinamas ilgalaikiu turtu. Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Kadangi ilgalaikis materialusis turtas tiesiogiai dalyvauja kuriant materialines gėrybes ir apsprendžia įmonės gamybinius pajėgumus, kiekvienai įmonei aktualus klausimas - ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė ir jo kitimo tendencijos.

Didžiausią įtaką įmonės gamybinei veiklai daro technologiniai įrengimai, tai yra aprūpinimas jais bei racionalus jų darbo laiko ir pajėgumų panaudojimas. Technologinių įrengimų panaudojimo gerinimas teigiamai veikia bendruosius turto grąžos rodiklius bei produkcijos apimtį. Tai leidžia teigti, kad kiekvienai įmonei ilgalaikio materialiojo turto požiūriu aktualūs šie klausimai: apsirūpinimas atitinkamu ilgalaikiu turtu, ilgalaikio turto sudėtis, struktūra ir dinamika, ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė bei turto naudojimo efektyvumas.

Šiuo atveju spręstinas itin aktualus uždavinys - teisingas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas. Nuo turto teisingo įvertinimo priklauso įmonės veiklos finansiniai rezultatai. Todėl, analizuojant įmonės turimą ilgalaikį materialųjį turtą ir jo panaudojimo įtaką įmonės veiklai, pirmiausia reikia patikrinti, ar turtas buvo įvertintas vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais. Ilgalaikis materialusis turtas - materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.

Kaip minėta, ilgalaikis materialusis turtas pasižymi tuo, kad jo vertė laipsniškai pereina į gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą. Tačiau kartais gamyboje naudojamas turtas praranda savo vertę ne tiek dėl fizinio susidėvėjimo, kiek dėl to, kad pasensta moraliai. Dalis ekonomistų akcentuoja ir išskiria į atskirą kategoriją investicinį turtą. Investiciniu laikomas ilgalaikis materialusis turtas (žemė, pastatai ar jų dalis arba žemė kartu su pastatais), kurį jo savininkas arba lizingo gavėjas laiko vien tik pajamoms iš nuomos ir (arba) to turto vertės padidėjimo gauti. Tai, kad ilgalaikis materialusis turtas ne tik sudaro įmonės didžiausią lyginamąją dalį, bet ir ekonomine prasme turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti, rodo ilgalaikio materialiojo turto teisingo įvertinimo būtinumą.

Šiuolaikinė praktika iškelia svarbius apskaitos teorijoje spręstinus uždavinius. Juos lemia poindustrinė (informacijos) ekonomika, transnacionalinių korporacijų susikūrimas ir plėtojimasis, tarptautinės finansų rinkos susidarymas, tarptautinių finansinės apskaitos standartų rengimas, naujų apskaitos objektų (pavyzdžiui, intelektualiosios nuosavybės bei kitų nematerialusis vertybių) atsiradimas ir kiti veiksniai. Aktualus buhalterinės apskaitos suskirstymo į atskiras dalis klausimas. Įvedus 12VAS, iš karto pasireiškė skirtumai tarp buvusios finansinės apskaitos bei atskaitomybės ir tos, prie kurios pereita nuo 2004 m. sausio 1 d. Šiai rinkoje. Taip yra todėl, kad naujoje apskaitoje ir atskaitomybėje, prie kurios vis dar neperėjo dalis įmonių, dominuoja atsargumo principas. Trumpai tariant, tai reiškia, kad daugelis įmonių vien tik dėl apskaitos principų pasikeitimo atskaitomybėje dažnai rodo palyginti mažesnį turtą ir savininkų nuosavybę, labai atsargiai įvertina uždirbtas pajamas. Tačiau kartais rodo santykinai didesnes sąnaudas, todėl veiklos rezultatai tampa prastesni. Šiuo atveju investuotojams lietuviškos įmonės gali tapti mažiau patrauklios, nei buvo iki šiol.

Siekiant teisingo turto įvertinimo, tapo būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. Savo ruožtu įmonės buhalteriai vis dar nemoka argumentuotai aprašyti įmonės finansinę būklę finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose. VAS, skirti ilgalaikio materialiojo turto apskaitai - gana nauji dokumentai, šalies įmonės dar nėra gerai jų perpratusios, kad galėtų lengvai pritaikyti registruodamos ūkines operacijas ir tvarkydamos apskaitą. Siekiant padidinti apskaitos ir atskaitomybės duomenų patikrinimą, atsisakoma tradicijos vertinti visus apskaitos objektus tik faktine savikaina, nes toks vertinimas daugeliu atvejų yra neobjektyvus. Dalis įmonių jau gerai įsisavino ir taiko pasaulinėje praktikoje paplitusį įvertinimo tikrąja verte metodą.

Apskaitos politika - tai įmonės pasirinkti ir tvarkant apskaitą bei rengiant atskaitomybę taikomi būdai, metodai, taisyklės visuma. Pagal VAS nuostatas kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką išdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus. Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje. Tai aktualu, kai reikia patikrinti, ar tiksliai į apskaitą įtrauktas vienas ar kitas ūkinis įvykis arba nauji apskaitos darbuotojai supažindinti su jų darbo funkcijomis ir specifika. Svarbu tai, kad kiekviena įmonė, laikydamasi VAS ir teisės aktų nuostatų, individualiai rengia apskaitos politiką.

Taigi, kaip matome, apskaitos pertvarkymas aktualus uždavinys kiekvienai įmonei ir neišvengiama būtinybė. Apskaitos politikos keitimas - tai principų, metodų ir taisyklių, pagal kurias tvarkoma apskaita, keitimas. Pastaruoju metu nemažai įmonių privalėjo keisti vieno ar kito apskaitos baro apskaitos politiką dėl įsigaliojusių Verslo apskaitos standartų reikalavimų. Siekiama ir dėl to, kad apskaitos duomenys teisingiau atskleistų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Apskaitos politika, tai - pakankamai sudėtingas įmonės dokumentas. Kintant situacijai, apskaitos politika turi būti peržiūrima ir tobulinama. Kalbant apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, kiekviena įmonė turi numatyti, remdamasi VAS alternatyvius apskaitos ar įkainojimo būdus ir pasirinkti įmonei tinkamiausius. Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

Rinkos ekonomikos sąlygomis apskaita tampa įvairių ūkinių operacijų registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti. Šalys, turinčios silpną ekonomiką, neturi poreikio turėti tikslią ir teisingą apskaitą. Tačiau apskaita yra ir svarbus visuomenės gerovės kėlimo šaltinis. Nė viena įmonė negali sėkmingai dirbti be teisingos apskaitos. Jeigu apskaitoje yra klaidos ir apgaulės, tai tokia apskaita nuslėps nuo visuomenės išteklius ir neprisidės prie jos gerovės kėlimo. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pradėta pertvarkyti Lietuvos apskaitą pagal rinkos ekonomikos reikalavimus. Tačiau apskaitos procesas Lietuvoje vyko daugiau gaivališkai negu sistematiškai: kai kurie reglamentuojantys apskaitos tvarkymą dokumentai buvo skubiai arba pernelyg lėtai, neretai slaptai nuo apskaitos mokslo ir praktikos specialistų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą „Dėl buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės organizavimo“. Šiuo nutarimu Finansų ministerija buvo įpareigota iki 1992 m. pradžios įdiegti 1, 2, 3, 5 ir 7 tarptautinius apskaitos standartus. Deja, nei šie standartai, nei kitos nutarimo nuostatos nebuvo įgyvendintos. Šiame etape buvo pradėtos kurti įvairios institucijos buhalterinės apskaitos problemoms spręsti: patarėjo institucija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, metodologinė ekspertų taryba ir kt.

Šiandien neišvengiamai vyksta ir Lietuvos teisės reforma. Turto rinkai tapo būtinas ir reikšmingas profesionalus turto vertinimas, kad rinkos dalyviai būtų pakankamai informuoti apie turto judėjimo ir vertinimo reiškinius.

Lietuvoje vykdoma viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema reforma, kurios tikslas - sukurti teisines, administracines ir finansines sąlygas visame viešajame sektoriuje pereiti prie apskaitos kaupimo principu. Ši reforma siekiama pagerinti viešojo sektoriaus turto valdymą ir atskaitomybę. Šio darbo objektas yra ilgalaikio materialaus turto apskaita. Darbo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti ilgalaikio materialaus turto apskaitą reglamentuojančias taisykles Lietuvos viešajame sektoriuje ir reikalavimus, susijusius su viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos standartais, pateikti esminius jų skirtumus ir panašumus.

Lietuvos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nėra tvirta ir turi trūkumų, reguliavimas nėra pakankamas ir aiškus. Todėl apskaitos ir finansinės atskaitomybės informacija tampa nenaudinga jos naudotojams, nes ji nėra teisinga ir tiksli. Pagrindinė ilgalaikio materialaus turto problema, kuri nagrinėjama šiame darbe, yra ta, kad ne visas turtas įtraukiamas į apskaitos ir finansines ataskaitas, o dalis jo įtraukiama neteisingai.

Darbo uždaviniai:

• Apžvelgti priežastis, kurios paskatino viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą, pereinamojo laikotarpio problemas.
• Apibūdinti teorinius ilgalaikio materialaus turto grupavimo, pripažinimo ir vertinimo aspektus.
• Įvertinti dabartinę viešojo sektoriaus turto apskaitą ir viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus.
• Palyginti apskaitos sistemas, nurodyti pagrindinius ilgalaikio materialaus turto apskaitos skirtumus ir reformuotos sistemos pranašumus.
• Numatyti apskaitos perspektyvas ir pateikti pasiūlymus dėl perėjimo prie apskaitos pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos standartus, siekiant išspręsti problemas.

Tyrimo metodai:

• Mokslinės ir metodinės literatūros analizė.
• Palyginimo metodas.

Hipotezės:

• Viešojo sektoriaus atskaitomybės formose įrašyti turto apskaitos rodikliai, kuriems, pagal nustatytas apskaitos valdymo taisykles, neįmanoma sukaupti jokios informacijos, todėl atskaitomybė sudaroma neteisingai.
• Jei ilgalaikis materialus turtas registruojamas pirkimo verte ir periodiškai pervertinamas, turto apskaita atitinka Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartų reikalavimus.
• Vertinant turtą pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės taisykles, jo apskaita visiškai atitinka bendruosius apskaitos principus.

Metodologinėje dalyje analizuojama ir lyginama Lietuvos viešojo sektoriaus apskaita pagal galiojančius teisės aktus ir viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus, prieduose pateikiami dviejų turto sąskaitų apskaitos sistemų atitikmenys ekonominių įvykių registravimui. Analizuojamos perėjimo prie naujo apskaitos plano, pagrįsto kaupimo principu, problemos ir problemos, susijusios su banko likučių perkėlimu.

Iškeltos hipotezės pasitvirtino.

Turto grupės:

Lietuvoje vykdoma viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema reforma. Reformos tikslas - sukurti teisines, administracines ir finansines sąlygas visame viešajame sektoriuje pereiti prie kaupimo principu pagrįsto turto valdymo. Šiame straipsnyje analizuojama ilgalaikio materialaus turto apskaita viešajame sektoriuje, vertinami dabartiniai reglamentai ir standartų reikalavimai, taip pat teikiamos rekomendacijos dėl perėjimo prie naujos apskaitos sistemos.

Lietuvos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nėra pakankamai tvirta ir turi trūkumų, o reglamentavimas nėra visiškai aiškus. Dėl to apskaitos ir finansinės atskaitomybės informacija tampa mažiau naudinga vartotojams, nes ji gali būti netiksli. Pagrindinė ilgalaikio materialaus turto problema yra ta, kad ne visas turtas įtraukiamas į apskaitą ir finansines ataskaitas, o dalis jo įtraukiama neteisingai.

Tyrimo objektas: ilgalaikio materialaus turto apskaita.

Darbo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos viešojo sektoriaus ilgalaikio materialaus turto apskaitą reglamentuojančias taisykles ir reikalavimus, susijusius su viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, nustatyti esminius skirtumus ir panašumus.

Hipotezės:

• Viešojo sektoriaus ataskaitose nurodyti turto apskaitos rodikliai, kuriems, pagal nustatytas apskaitos valdymo taisykles, negalima sukaupti jokios informacijos, todėl ataskaitos sudaromos neteisingai.
• Jei ilgalaikis materialusis turtas registruojamas pirkimo verte ir periodiškai pervertinamas, turto apskaita atitinka Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartų reikalavimus.
• Įvertinus turtą pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės taisykles, jo apskaita visiškai atitinka bendruosius apskaitos principus.

Uždaviniai:

• Apžvelgti priežastis, paskatinusias viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą, ir perėjimo problemas.
• Aprašyti teorinius ilgalaikio materialaus turto grupavimo, pripažinimo ir vertinimo aspektus.
• Įvertinti dabartinę viešojo sektoriaus turto apskaitą ir viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus.
• Palyginti apskaitos sistemas, nurodyti pagrindinius ilgalaikio materialaus turto apskaitos skirtumus ir reformuotos sistemos pranašumus.
• Numatyti apskaitos perspektyvas ir pateikti pasiūlymus dėl perėjimo prie apskaitos pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, siekiant išspręsti problemas.

Tyrimo metodas: mokslinės ir metodinės literatūros analizė, lyginamasis metodas.

Darbo teorinėje dalyje analizuojami valdymo principai, ilgalaikio materialaus turto naudojimas ir disponavimas juo, taip pat sąvokos, susijusios su turto apskaita, grupavimo, pripažinimo ir vertinimo aspektai.

Metodologinėje dalyje analizuojama ir lyginama Lietuvos viešojo sektoriaus apskaita pagal galiojančius teisės aktus ir apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus. Prieduose pateikiami dviejų turto sąskaitų apskaitos sistemų atitikmenys ekonominių įvykių registravimui. Taip pat analizuojamos perėjimo prie naujo apskaitos plano, pagrįsto kaupimo principu, problemos ir banko sąskaitų likučių perkėlimo klausimai.

Iškeltos hipotezės pasitvirtino.

Šioje dalyje pateikiamas esamos ir reformuotos apskaitos sistemų palyginimas, atkreipiant dėmesį į ilgalaikio materialaus turto apskaitos skirtumus ir reformuotos sistemos privalumus.

tags: #ilgalaikio #materialiojo #turto #ivertinimas #ir #problemas