Ignotiškio dvaro sodyba - tai vieta, kurioje istorija susipina su gamtos grožiu. Šiandien tai klestinti sodyba, tačiau jos kelias į dabartinę būklę buvo ilgas ir kupinas iššūkių. Šiame straipsnyje panagrinėsime Ignotiškio dvaro sodybos istoriją, jos atkūrimą ir dabartinę veiklą.
Dvaro istorijos vingiai
Krašto muziejuje saugomose Rokiškio grafystės dvarų apyrašų knygose rašoma, kad iki XIX a. Ignotiškio palivarkas vadintas Ignalinos vardu - grafai Tyzenhauzai taip buvo įvardiję kelis palivarkus. Pasak buvusios muziejininkės Onos Mackevičienės, pastarieji Ignotiškio rūmai buvo dviejų aukštų. Pirmasis buvo akmeninis, o antrasis sumūrytas iš plytų. Pastato stogas buvo dengtas skarda, o iš jo išvesti du plytiniai kaminai. Rūmų fasadas buvo atgręžtas į rytus.
Dvaro aprašymas XIX amžiuje
„Patalpoje taip pat buvo didelis plytinis židinys, apkaltas tamsiai dažytu medžiu. Prie židinio ant grindų buvo padėtos trys marmuro plokštės. Menės sienos dekoruotos istoriniais motyvais ir vaizdavo keturis pagrindinius elementus: Žemę, Vandenį, Ugnį ir Vėją. Lubos - iš gipso, puoštos kupidono, laikančio rankoje lanką, bareljefu. Nuo salės į dešinę ėjo ilgas koridorėlis, iš kurio buvo galima patekti į dar du kambarius bei tarnų gyvenamąsias ir ūkinę paskirtį turinčias patalpas - virtuvę su didele plytine krosnimi ir kamarą.
Medžioklė - viena labiausiai mėgstamų didikų laisvalaikio praleidimo formų. Tiek grafus Tyzenhauzus, tiek paskutiniuosius Rokiškio grafus Pšezdzieckius buvo apėmusi medžioklės aistra. Pasak O. Mackevičienės, medžioklėse dalyvaudavo įvairių dvarų savininkai, kilmingi svečiai, jodavo net jų vaikai, neretai buvę varovais kartu su kumečiais. Grafus lydėdavo būrys medžioklinių šunų, spanielių, taksų, o medžiojama buvo visuose aplinkiniuose miškuose. Dažniausiai medžiotojų taikinyje būdavo vilkai, lapės, stirnos, briedžiai, zuikiai. Sustoję poilsio, gerdavo trauktinę, užsikąsdavo šaltais mėsos užkandžiais, kalbėdavosi apie žvėris ir paukščius.
„Įdomu tai, kad grafai labai mėgdavo fotografuotis su medžioklės laimikiais, darydavo iškamšas. Muziejuje beveik nėra išlikusių grafų Tyzenhauzų laikų medžioklės fotografijų, tačiau išlikę grafo Konstantino Tyzenhauzo (1785-1853), mokslininko ornitologo, piešiniai. Viename jų pavaizduotas Ignotiškio (buvusios Ignalinos) rūmų vaizdas, o kitame - paukščiai, kolibriai.
Pasak sodybos šeimininkės Ritos Sesickienės, iš pradžių manyta įsirengti nedidelę kavinukę, tačiau vyro užmačios, kurios aplinkiniams galėjo pasirodyti kone utopinės, pamažu išaugo į sodybą…
„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad netoli tėviškės, prie pat Ignotiškio pradinės mokyklos, kurios jau nebėra (parodė į medžiais apaugusį plotą už sodybos vartų - aut. past.), vietoje griuvėsių, kuriuose būdami vaikai mėgdavome žaisti, išdygs rūmai“, - pradėjo pokalbį moteris ir pirmiausia parodė sodybą juosiantį taką, šimtmečius skaičiuojančius medžius.
Atgimimas naujam gyvenimui
Dvaro prikėlimo naujam gyvenimui iniciatorius ir fundatorius - vyras Vladas, kuris į šį projektą investavo daugiau kaip 200 tūkst. litų nesitikėdamas, kad rūmai finansiškai atsipirks. Pašnekovė teigė, jog įsigijus miško pradėta domėtis, kam priklauso šie griuvėsiai.
„Pasirodo, tai buvo bešeimininkis turtas, tad aukciono būdu jį iš valdžios teko išsipirkti. Prasidėjo bene ketverius metus trukę intensyvūs statybos darbai. Vadinamieji medžioklės rūmai atstatyti ant buvusių pamatų, sienas paliekant autentiškas. Apie šį dvarelį buvome prisiklausę įvairių senolių pasakojimų: esą antrajame pastato aukšte buvę medžioklės rūmai, o pirmajame - rišti arkliai. Tačiau kaip buvę iš tikrųjų, sunku pasakyti, kadangi tiek istorinių šaltinių, tiek autentiškų pasakojimų išlikę mažai. Vyras Vladas labai domėjosi dvaro istorija, kiek įmanoma stengėsi atkurti autentiškas detales, išsaugoti rūmuose tvyrojusią aurą“, - dėstė R. V.
Sesickas išpažino senąjį baltų tikėjimą, todėl tiek pačios sodybos viduje, tiek aplink ją gausu pagoniškų akcentų. Menėje - akmenų židinys, kurio viršūnėje puikuojasi metalinė saulė ir žalčiai, vyrauja medis, akmuo, raudonos „aptrupėjusios plytos“, ant sienos - Sesickų šeimos herbas: ąžuolo lapo centre pavaizduotas vilkas, simbolizuojantis laisvę, su apačioje išgraviruota šeimos pavardės pirmąja raidė S. Rūmų teritorijoje stūkso alkas, ant kurio puikuojasi saulės ženklas, akmenų aukuras, pastatyta Perkūno skulptūra, ant kurios išdrožti žodžiai: „Garbinkim dievą Perkūną, apkabinkim ąžuolą galiūną.“ „Mano vyrui visuomet buvo svarbi gamta, būti arčiau jos.
Dvaras šiandien
„Džiaugiamės, kad Rokiškio rajono vietos veiklos grupė, vykdydama tarptautinį bendradarbiavimo projektą „Atrasta istorija“, Ignotiškio dvarą įtraukė į turistams sudarytą lankytinų dvarų maršrutą Rokiškio rajone“, - kalbėjo moteris. Pasak sodybos savininkės, dabar dvaras nuomojamas įvairioms šventėms, dažniausiai čia norima atšokti vestuves. Tačiau žiemos sezonu dvaras užveria vartus ir priima svečius atėjus pavasariui iki pat Naujųjų metų.
„Žmonės teigia, jog čia vyrauja gera aura. Tikiu, kad anuomet vieta dvarams statyti buvo pasirenkama neatsitiktinai. Be to, šalia esančiame tvenkinyje vanduo yra labai geležingas.
Gegužės 16 dieną vietos veiklos grupė surengė mokomąjį renginį valdybos ir biuro darbuotojams po Rokiškio krašto dvarus. Aplankytos dvaro sodybos, per kurias formuojamas dvarų maršrutas, vykdant tarptautinio bendradarbiavimo projektą „Atrasta istorija“. Į bendrą apžvalginę kelionę pakviesti dvarų savininkai išsakė juos slegiančius rūpesčius, visos suinteresuotos pusės pasidalijo nuostatomis dėl paveldo išsaugojimo, VVG atstovai informavo apie galimybes per ateinantį laikotarpį nukreipti planuojamas Strategijos investicijas į šią problemišką, daug investicijų reikalaujančią sritį.
Kiti Rokiškio krašto dvarai
Vietos veiklos grupei tądien maloniai savo sodybas atvėrė Petriošiškio, Gačionių, Ilzenbergo savininkai. Stulbino įgyvenamų ir įgyvendintų šių dvarų savininkų sumanymų mastai, išpuoselėta dvaro sodybų aplinka, tvarkomi parkai, o Gačionių dvare -dar ir sukurta autentiška dvaro buities aplinka. Prie laiko naikinamo Tarnavos dvaro rūmo jo savininko tėtis Sigitas Vaškelis atviravo, kad dvarą, kurį kadaise valdė tolimi giminaičiai, jis iš valstybės nupirko be dvarvietės teritorijos (žemės su parku valstybė nepardavė) - ir tai yra didžiulė kliūtis pradedant investuoti į dvarą. Statinys be teritorijos nėra patrauklus jokiems sumanymams įgyvendinti. Ir Bagdoniškio dvarvietės įpėdinių labai didelis noras išsaugoti vieno didžiausių Lietuvos šviesuolių, humanistų, profesoriaus Mykolo Riomerio gimtinę ir jo statytus šeimos vasaros namus. Nors pastangos didelės, bet galimybės - ribotos. Domėjomės, o kaip garbingą Mykolo Riomerio vardą gavusio universiteto bendruomenė, ar sulaukia dvaro valdytojai jų draugiškos paspirties. Dvarvietėje mus sutikęs Mykolo Riomerio dukros Jadvygos sutuoktinis Vytautas tik mostelio ranka - nors kalbėtis bandymų būta, tačiau realių žygių iki šiol ne. „Gal reikia priminti?“ -teiravomės Vytauto leidimo. Vilčių pakilti Antanšės dvarui teikia jo savininko Gintauto Rimkaus planai. Jais verslininkas pasidalijo telefonu, mat dėl didelio užimtumo dalyvauti bendroje apžvalgos kelionėje negalėjo. Jeigu rastųsi palanki paramos programa - čia galėtų įsikurti senosios technikos muziejus. Nežinomybe apgaubtas liko Kraštų dvaras, kurių savininkai paveldosaugininkams pasiekiami tik per pašto dėžutę. Miglotos perspektyvos ir Panemunio dvaro. Kaip pasakojo vienas iš jo paveldėtojų Osvaldas Lauciškis, jo šeimai šis didingas istorinis pastatas yra per didelė našta, tačiau ir pirkėjai įspūdingai dvarvietei su pasiūlymais pirkti nesirikiuoja.
Turizmas Rokiškio krašte
Rokiškio dvaras - viena labiausiai Lietuvos ir užsienio turistų lankomų vietų, nes čia yra įsikūręs ir krašto muziejus. Rokiškio dvaro rūmai pabaigti statyti 1801 metais. Spėjama, kad rūmų architektas buvo Laurynas Stuoka- Gucevičius, tačiau jokių įrodymų pagristi šiam faktui kol kas nerasta. XVIII a. pab. - XX a. pr. Rokiškio dvaro sodyba yra vienas iš vertingiausių klasicizmo- istorizmo laikotarpio sodybinių ansamblių Lietuvoje. Atvykusieji apžiūrėti dvaro jame užtrunka ne vieną valandą, o išvyksta nustebinti, sužavėti to, ką čia išvydo ir sužinojo.
Taip pat Rokiškio krašte galima aplankyti šias įdomias vietas:
- Gačionių dvaras
- Ilzenbergo dvaras
- Salų dvaras
- Tautodailės ir Liaudies Buities muziejus
- Kunigo švietėjo Jono Katelės muziejus ir amatų centras Panemunėlyje
- Rokiškio krašto muziejaus teminės edukacinės programos
- Rokiškio Šv. Mato Evangelisto bažnyčia
- Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia
- Jūžintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
- Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose
- UNESCO pasaulio paveldo objektas - Struvės geodezinio lanko punktas
- Kriaunų muziejus
- Justino Vienožinskio memorialinis muziejus Dačiūnuose
- Tapytų langinių galerija po atviru dangumi Rokiškyje
- Liongino Šepkos parkas
- Rokiškio Kalvarijos
- Sartų apžvalgos bokštas
- Pažintis Dusetų girios takas
- Bradesių ąžuolas
- Vaidlėnų (Miliūnų) tvenkinio poilsiavietė
- Ožakmenis
Ignotiškio dvaro sodyba - tai puikus pavyzdys, kaip galima prikelti istoriją naujam gyvenimui. Tai vieta, kurioje galima ne tik pasigrožėti architektūra ir gamta, bet ir pajusti praeities dvasią.
tags: #ignotiskio #dvaro #sodyba