Per pastaruosius dešimt metų daugelyje šalių pasikeitė akvakultūrų auginimo technologijos. Ypatingai dideli pokyčiai įvyko Azijoje (Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Korėjoje), JAV, Austrijoje.
Akvakultūros tampa vienu iš pagrindinių maisto šaltinių, tačiau norint jas vystyti reikia spręsti visą eilę globalių problemų. Vandens užterštumas trąšomis, biocidais, antibiotikais, invaziniais patogeniniais mikroorganizmais ir pan. Daugelis minėtų problemų būdingos ir Lietuvai, ypač tvenkinių žuvininkystėje.
Nustatyta, kad, optimizuojant žuvų auginimą, reikia skatinti natūralių pašarų vystymąsi tvenkinyje. Dėmesys turi būti kreipiamas ne į elementinę procesų chemiją, bet į mikrobiologinės veiklos produktus. Vertinant azoto (N) kiekį, kuris veikia biotos vystymąsi, jį apsprendžia tiek azotinių medžiagų poreikis, tiek jų toksiškumas. Trumpai tariant, vienas iš svarbiausių faktorių intensyvios akvakultūros vystymuisi- puvimo proceso eliminavimas.
Padidėjus cheminei, bei biologinei vandens taršai, sumažėja tiek biotos, tiek žuvų atsparumas ligoms. LSMU Veterinarijos Akademijos mokslinio darbuotojo V. Skorobogatskio darbas „Atsparių antibiotikams bakterijų paplitimas tvenkiniuose auginamose žuvyse“ tik dar kartą patvirtino tiesą, kad mikrobiologinės problemos nežino sienų.
Pagrindiniai pokyčiai intensyvinant akvakultūrų auginimą daugumoje atvejų pasiekti naudojant naujos kartos biotechnologinius produktus, probiotinių mikroorganizmų kompozicijas, fitofermentus ir enziminius preparatus ar jų kombinacijas.
Kaip parodė tiriamieji darbai ir praktika, tvenkinių žuvininkystėje pagrindinį vaidmenį sprendžiant tiek vandens kokybės, biotos intensyvumo, natūralių pašarų optimizavimą, žuvų imuniteto atsparumo ligoms prevencijai ir t.t. To galima pasiekti fermentuojant organines trąšas (mėšlą, nuotekų dumblą, augmeniją ir kitas bioskaidžias atliekas). Lietuvoje mėšlo ir bioskaidžių atliekų fermentavimas buvo tiriamas siekiant išvengti atmosferinės taršos.
Santykis NO2 : NH3 yra 1:3. Santykis NO2 : NH3 yra 1:16. Fermentuoto produkto paruošimas gana paprastas. Žaliava, skirta gauti fermentuotą produktą - bokachi, turi atitikti reikalavimus, keliamus organinėms trąšoms, kompostams, raugams ir pan. Viena iš sąlygų - azoto ir anglies santykis turi būti ne mažiau nei 1:15, šios sąlygos išlaikomos normaliame kraikiniame mėšle. Fermentuojant kitas bioskaidžias atliekas reikia išlaikyti panašų anglies ir azoto santykį.
Fermentuotų trąšų (bokachi) naudojimas tvenkiniuose vykdomas trąšas (tinkliniuose maišuose po 30 - 40 kg) nuleidžiant sekliose (gylis <2 m) tvenkinio vietose. Dumblių plitimas skatina ne tik vandens taršą, bet ir klimato kaitą, nes kai kuriose šalyse vandenų užteršimas dumbliais pasiekė katastrofinį lygį. Dumbliai pasižymi milžiniška įvairove, bet Lietuvoje kenksmingiausios žaliųjų ir raudonųjų siūlinių dumblių kolonijos.
Jos pas mus sėkmingai naikinamos probiotinėmis kompozicijomis o vienas iš aktyviausių preparatų yra ProbioSewage. Jo naudojimo technologija labai paprasta: paruošiamas preparato vandens tirpalas 1:100 - 1:200 (galima naudoti apdorojamo tvenkinio vandenį) ir išpurškiamas įterpiant 1m2 tvenkinio ploto 1-2 ml preparato. Lietuvoje šis preparatas naudojamas jau 5 metai dumblių šalinimui akvariumuose, baseinuose, tvenkiniuose ir kt.
Klaipėdos universitetas tiek savo bazėje, tiek Kintų žuvininkystės ūkyje išbandė SmartFishery optimizuojant tvenkinių biotą, t.y. pagerinant natūralią pašarų bazę (planktonai, vėžiagyviai). Preparatas SmartFishery buvo naudojamas uždarose apytakinėse žuvų auginimo sistemose.
Per pastaruosius dešimt metų daugelyje šalių pasikeitė akvakultūrų auginimo technologijos. Ypatingai dideli pokyčiai įvyko Azijoje (Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Korėjoje), JAV, Austrijoje.
Akvakultūros tampa vienu iš pagrindinių maisto šaltinių, tačiau norint jas vystyti reikia spręsti visą eilę globalių problemų. Vandens užterštumas trąšomis, biocidais, antibiotikais, invaziniais patogeniniais mikroorganizmais ir pan. Daugelis minėtų problemų būdingos ir Lietuvai, ypač tvenkinių žuvininkystėje.
Nustatyta, kad, optimizuojant žuvų auginimą, reikia skatinti natūralių pašarų vystymąsi tvenkinyje. Dėmesys turi būti kreipiamas ne į elementinę procesų chemiją, bet į mikrobiologinės veiklos produktus. Vertinant azoto (N) kiekį, kuris veikia biotos vystymąsi, jį apsprendžia tiek azotinių medžiagų poreikis, tiek jų toksiškumas. Trumpai tariant, vienas iš svarbiausių faktorių intensyvios akvakultūros vystymuisi- puvimo proceso eliminavimas.
Klimato kaita, globalizacija, chemizacija ženkliai padidino žaliųjų bei rudųjų siūlinių dumblių augimą vandens telkiniuose, o dar padidėjus vandenų taršai fosforu, tai tapo tokiu dažnu reiškiniu, kuris kai kuriose šalyse sukėlė net katastrofinius tiek mitybinės bazės, tiek toksinų susidarymo pokyčius vandens telkiniuose. Padidėjus cheminei, bei biologinei vandens taršai, sumažėja tiek biotos, tiek žuvų atsparumas ligoms.
Skorobogatskio darbas „Atsparių antibiotikams bakterijų paplitimas tvenkiniuose auginamose žuvyse“ (LSMU Veterinarijos Akademija) tik dar kartą patvirtino tiesą, kad mikrobiologinės problemos nežino sienų. Pagrindiniai pokyčiai intensyvinant akvakultūrų auginimą daugumoje atvejų pasiekti naudojant naujos kartos biotechnologinius produktus, probiotinių mikroorganizmų kompozicijas, fitofermentus ir enziminius preparatus ar jų kombinacijas.
Kaip parodė tiriamieji darbai ir praktika, tvenkinių žuvininkystėje pagrindinį vaidmenį sprendžiant tiek vandens kokybės, biotos intensyvumo, natūralių pašarų optimizavimą, žuvų imuniteto atsparumo ligoms prevencijai ir t.t. To galima pasiekti fermentuojant organines trąšas (mėšlą, nuotekų dumblą, augmeniją ir kitas bioskaidžias atliekas). Lietuvoje mėšlo ir bioskaidžių atliekų fermentavimas buvo tiriamas siekiant išvengti atmosferinės taršos.
Santykis NO2 : NH3 yra 1:3. Santykis NO2 : NH3 yra 1:16. Naudojant preparatą ProbioStopOdor, fermentavimo metu vyko ne tik organikos skaidymas iki mikrobiotai įsisavinamų maisto medžiagų, bet ir buvo slopinama patogeninė mikroflora, ženkliai sumažėjo toksinių medžiagų susidarymo galimybė. Fermentuoto produkto paruošimas gana paprastas.
Žaliava, skirta gauti fermentuotą produktą - bokachi, turi atitikti reikalavimus, keliamus organinėms trąšoms, kompostams, raugams ir pan. Viena iš sąlygų - azoto ir anglies santykis turi būti ne mažiau nei 1:15, šios sąlygos išlaikomos normaliame kraikiniame mėšle. Fermentuojant kitas bioskaidžias atliekas reikia išlaikyti panašų anglies ir azoto santykį.
Fermentuojama masė apipurškiama ProbioStopOdor vandeniniu tirpalu santykiu 1:100, masė kraunama į tranšėjas ar kaupus, suspaudžiama ir, esant oro temperatūrai ~10⁰C, fermentavimo trukmė trunka 4-6 savaites. Fermentuotų trąšų (bokachi) naudojimas tvenkiniuose vykdomas trąšas, tradiciniu metodu praskiedžiant (tinkliniuose maišuose po 30 - 40 kg) nuleidžiant sekliose (gylis <2 m) tvenkinio vietose.
Dumblių plitimas skatina ne tik vandens taršą, bet ir klimato kaitą, nes kai kuriose šalyse vandenų užteršimas dumbliais pasiekė katastrofinį lygį. Dumbliai pasižymi milžiniška įvairove, bet Lietuvoje kenksmingiausios žaliųjų ir raudonųjų siūlinių dumblių kolonijos.
Jos pas mus sėkmingai naikinamos probiotinėmis kompozicijomis o vienas iš aktyviausių preparatų yra ProbioSewage. Jo naudojimo technologija labai paprasta: paruošiamas preparato vandens tirpalas 1:100 - 1:200 (galima naudoti apdorojamo tvenkinio vandenį) ir išpurškiamas įterpiant 1m2 tvenkinio ploto 1-2 ml preparato. Lietuvoje šis preparatas naudojamas jau 5 metai dumblių šalinimui akvariumuose, baseinuose, tvenkiniuose ir kt.
Klaipėdos universitetas tiek savo bazėje, tiek Kintų žuvininkystės ūkyje išbandė SmartFishery optimizuojant tvenkinių biotą, t.y. pagerinant natūralią pašarų bazę (planktonai, vėžiagyviai). Preparatas SmartFishery buvo naudojamas uždarose apytakinėse žuvų auginimo sistemose.
Uždarų recirkuliacinių akvakultūros sistemų žuvų auginime nežiūrint naudojamų daugelio techninių priemonių išvengti patogeninės mikrofloros patekimo į sistemą ir išvengti jos poveikio akvakultūros biotai labai sudėtinga. Kadangi uždarose žuvų auginimo sistemose pastoviai susidaro nuotekos, kurių tarša gana specifinė (ekskrementai), tai naudotini valymo įrengimai turėtų atitikti šią specifiką. Paprastai uždarose žuvų auginimo sistemose naudojami valymo įrengimai yra komunalinių valymo įrengimų prototipai, o tai neleidžia išspręsti visų nuotekų tvarkymo problemų.
Nederėtų pamiršti keleto specialių produktų vartojimo aspektų.
Specialių Produktų Vartojimo Aspektai
Vandens telkinio paviršius purškiamas preparato tirpalu 1m2 sunaudojant 1-2 ml koncentroto preparato. Kraikinis mėšlas ,BSA, dumblai supurškiami ProbioStopOdor tirpalu. 1 t mėšlo reikia 100 ml koncentruoto preparato.
Žuvininkystė Lietuvoje - tai ne tik hobis žuvytei vakarienei pasigauti, bet ir vis labiau besikeičianti ūkininkavimo kryptis su realiu verslo potencialu. Šalies žuvininkystės sektorius šiuo metu patiria transformaciją: nuo tradicinių tvenkinių ūkių link modernių technologijų ir diversifikuotos produkcijos.
2025 metų pirmąjį pusmetį uždarų akvakultūros sistemų gamyba Lietuvoje padidėjo 7 procentais ir pasiekė 697 tonas, o tai rodo sparčią sektoriaus plėtrą. 2025 metų pirmąjį pusmetį į Lietuvos vandens telkinius buvo išleista daugiau nei 17 milijonų žuvų jauniklių, o tai rodo valstybės įsipareigojimą palaikyti biologinę įvairovę ir žuvų išteklius.
Žuvų veisimas gali būti pelningas, tačiau reikalauja nuoseklaus planavimo, investicijų ir kantrybės. 2024 metais Lietuvoje buvo užauginta ir realizuota 1,3 tūkstančio tonų uždarų sistemų produkcijos, kurios vertė siekė 5,7 milijono eurų.
Skirstoma į natūraliąją ir intensyviąją žuvininkystę. Natūralioji žuvininkystė skirstoma į jūrų ir vidaus vandenų. Naudojamos šios priemonės: žuvų neršto apsauga, neršto sąlygų gerinimas, žuvų aklimatizacija, jų išteklių gausinimas.
Išteklius gausinti aktualu todėl, kad praeivės žuvys (eršketai, lašišos, šlakiai, perpelės), gyvenančios jūrose, neršia upėse. Hidrotechniniai įrenginiai (užtvankos ir kiti statiniai) užtveria nerštavietes, žuvys į jas nepatenka ir neišneršusios žūva. Hidrotechniniuose įrenginiuose įtaisomos žuvų pralaidos, vandens lygio pakėlimo ir žuvų apsaugos įrenginiai, atkuriamos ir gerinamos žuvų veisimo ir neršimo sąlygos, kad jos nežūtų. Kur trūksta natūralių nerštaviečių, įrengiamos dirbtinės arba žuvys veisiamos dirbtinai - pereinama prie intensyviosios žuvininkystės.
Ji skirstoma į tvenkinių, ežerų ir specialių baseinų žuvininkystę. Seniausia tvenkinių žuvininkystė, specialių baseinų žuvininkystė atsirado 20 a. pabaigoje. Juose reguliuojamas žuvų auginimas nuo veisimo iki prekinės produkcijos gavimo.
Žuvininkystė sparčiai plėtojama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje, Kanadoje, Švedijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje. Šios valstybės turi daug natūralių vandenų, ilgas jūrų ir vandenų pakrantes. Jų žuvivaisos įmonės kasmet į natūralius vandenis išleidžia milijardus vertingų žuvų jauniklių, reprodukuoja žuvų išteklius, rūpinasi žuvų apsauga.
Dar prieš Kristų žuvys buvo auginamos Kinijoje, Romos imperijoje. Kinijoje į kūdras ir tvenkinius suleisdavo upėse ir ežeruose sugautų žuvų ikrus (juos inkubuodavo) arba jauniklius ir juos augindavo. Romos imperijoje būdavo įrenginių gyvoms žuvims laikyti ir tvenkinių su jūros vandeniu žuvims auginti. Viduramžiais Europoje žuvis daugiausia augino vienuoliai. 14 a. žuvys tvenkiniuose buvo auginamos daugelyje Europos šalių.
Pirmuosius mokslinius darbus apie žuvų auginimą ežeruose parašė K. Lundas (1725-87; Švedija). 1840-50 Prancūzijoje pradėta dirbtinai apvaisinti ir inkubuoti upėtakių ikrus. 1853 Huningue (Prancūzija) pradėjo veikti pirmoji pasaulyje žuvivaisos įmonė.
Tradicinė tvenkinių žuvininkystė - žuvų auginimas specialiai įrengtuose tvenkiniuose. Tai labiausiai paplitęs būdas, tinkamas ūkiams, turintiems žemės plotų ir galimybę įrengti arba panaudoti esamus vandens telkinius. Šiltavandenės žuvys, tokios kaip karpiai, karosai, lynai, baltieji amūrai ir plačiakakčiai, auginamos tvenkiniuose su lėtai tekančiu vandeniu. Tinkamiausia vandens temperatūra jiems yra 20-25 laipsnių.
Uždaros recirkuliacinės sistemos (UAS) - moderniosios technologijos, leidžiančios auginti žuvis kontroliuojamomis sąlygomis, nepriklausomai nuo klimato ir sezoniškumo. Šios sistemos taupiai naudoja vandenį, kuris cirkuliuoja uždarame rate, nuolat filtruojamas ir valomas. Pagrindinė rūšis, auginama uždarose sistemose, yra afrikinis šamas, sudarantis 61 procentą visos tokių sistemų produkcijos.
Rekreacinė žuvininkystė - žuvų auginimas privačiuose tvenkiniuose mokamoms žūklėms organizuoti. Tai gali būti perspektyvi kryptis ūkiams, esantiems netoli didesnių miestų ar turizmo vietų.
Karpiai - labiausiai paplitusi rūšis Lietuvoje, sudaranti apie 95 procentus tradicinių tvenkinių produkcijos. Karpiai nereiklūs gyvenimo sąlygoms, gerai auga daugelyje tvenkinių, gali būti šeriami įvairiais grūdais arba specializuotais pašarais. Dvimečiai karpiai per sezoną gali pasiekti dviejų kilogramų svorį.
Afrikinis šamas - sparčiai auganti rūšis uždarose sistemose. Afrikinio šamo vidutinė didmeninė kaina 2025 metų pirmąjį pusmetį siekė 3,60 eurų už kilogramą, o ankstesniais metais ji buvo dar didesnė.
Vaivorykštiniai upėtakiai - vertinama rūšis tiek rekreacinėje žvejyboje, tiek maisto produktų rinkoje. Amūrai ir plačiakakčiai - naudingos žuvys tvenkiniams prižiūrėti. Amūrai maitinasi vandens augalais, o plačiakakčiai filtruoja fitoplantoną, padėdami išlaikyti vandens skaidrumą. Lydekos, lynai, eršketai - plėšriosios ar vertingos žuvys, kurios gali būti auginamos rekreacinėms žūklėms arba maisto produktų gamybai.
Tradiciniai tvenkiniai - jei jau turite tinkamą žemės plotą, galite įrengti paprastus žuvininkystės tvenkinius. Tvenkinio kasimas, hidrotechninių įrenginių pastatymas, įžuvinimas pradine medžiaga ir pašarų įsigijimas gali pareikalauti nuo kelių tūkstančių iki keliolikos tūkstančių eurų priklausomai nuo masto. Uždaros recirkuliacinės sistemos reikalauja gerokai didesnių investicijų. Sistemos įrengimas, baseinų, filtrų, deguonies tiekimo, temperatūros kontrolės įrangos įsigijimas gali kainuoti nuo dešimčių tūkstančių eurų ir daugiau. Tokios sistemos yra imlios energijai, todėl eksploatacinės sąnaudos taip pat didesnės.
Energija ir pašarai - pagrindinės eksploatacinės sąnaudos. Uždarose sistemose būtina nuolatinė vandens cirkuliacija, filtravimas ir deguonies tiekimas. Šildymas šaltuoju metų laiku taip pat gali pareikalauja daug energijos. Lietuvoje žuvų veisimas yra reglamentuojamas keliais teisės aktais, todėl ši veikla privalo atitikti aplinkosauginius, veterinarinius ir žuvininkystės reikalavimus.
Žuvininkystės tvenkiniai turi atitikti teisės aktuose nustatytus apibrėžimus, būti tinkamai įrengti ir turėti reikiamus hidrotechnikos statinius, o vandens kokybė privalo atitikti žuvininkystės vandens telkiniams keliamus standartus. Žuvų auginimas komerciniais tikslais reikalauja registruoti verslo subjektą ir pasirinkti tinkamus veiklos kodus, o planuojant žuvų ar jų produktų pardavimą būtina gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.
Tvenkiniuose auginamų žuvų sanitarinę ir epizootinę būklę kontroliuoja įgaliotos institucijos, todėl būtina nuolat stebėti žuvų sveikatą, laikytis ligų prevencijos priemonių ir užkirsti kelią galimam jų plitimui.
Didžioji dalis uždarų sistemų ūkiuose užaugintos žuvų produkcijos realizuojama Lietuvos rinkoje, o tai rodo, kad vietinė paklausa yra pagrindinis pardavimo ir rinkodaros taikinys. Vienas iš dažniausių kanalų yra tiesioginė prekyba, kai žuvys parduodamos tiesiai iš ūkio vietiniams gyventojams ar žvejams mėgėjams.
Kitas svarbus realizavimo kelias - didmeninė prekyba, bendradarbiaujant su žuvų perdirbimo įmonėmis, didmenininkais ar prekybos tinklais. Vis didesnį susidomėjimą kelia ir restoranai bei maitinimo įstaigos, vertinančios vietinę ir šviežią produkciją - šis kanalas gali būti ypač pelningas tiekiant vertingesnes žuvų rūšis.
Konkurencija ir kainos - augant gamybai, kainos juda žemyn, o tai tampa iššūkiu augintojams. Energijos kainos - vienas didžiausių iššūkių uždarų sistemų augintojams. Klimato kaita - keičiasi vandens temperatūra, kritulių režimai, ekstremalesni orai gali paveikti žuvų augimą, išgyvenamumą ir ligų plitimą.
Žinios ir patirtis - sėkminga žuvininkystė reikalauja nuolatinio mokymosi, specializuotų žinių apie žuvų biologiją, ligų prevenciją, vandens chemijos valdymą. Vietinės produkcijos paklausa - vartotojai vis labiau vertina šviežią, vietinę, kokybišką produkciją. Diversifikacija - galimybė plėsti asortimentą, auginti keletą rūšių, teikti papildomas paslaugas. ES parama - Europos Sąjunga teikia paramą žuvininkystės sektoriui per įvairias programas. Galima gauti finansavimą infrastruktūros plėtrai, technologijų diegimui, rinkodarai.
Nišinės rūšys ir produktai - galimybė auginti mažiau paplitusias, bet vertingas žuvų rūšis, tokias kaip eršketai, alpiniai šalviai ar krevetės. Svarstant pradėti žuvų veisimo verslą, rekomenduojama neskubėti ir veiklą pradėti nuo nedidelio masto. Tai leidžia saugiau išbandyti pasirinktą kryptį, įgyti praktinės patirties, geriau suprasti technologinius procesus ir išmokti valdyti galimas rizikas, o tik vėliau planuoti plėtrą.
Be to, labai svarbu konsultuotis su specialistais - ichtiologais ar žuvivaisos ekspertais, kurie gali padėti pasirinkti tinkamas žuvų rūšis, nustatyti optimalias įžuvinimo normas ir patarti dėl priežiūros bei šėrimo. Prieš pradedant veiklą būtina parengti aiškų ir realistišką verslo planą, įvertinant reikalingas investicijas, kasdienes eksploatacines sąnaudas, galimas pajamas ir atsipirkimo laikotarpį.
Ne mažiau reikšminga yra kokybės užtikrinimo strategija: veterinarinių, aplinkosauginių ir žuvininkystės reikalavimų laikymasis, nuolatinė žuvų sveikatos ir vandens kokybės kontrolė. Žuvų veisimas ir žuvininkystė Lietuvoje nėra vien hobis - tai reali verslo galimybė ūkiams, norintiems diversifikuoti veiklą, efektyviau panaudoti turimus išteklius ar tiesiog ieškoti naujų pajamų šaltinių. Sektorius auga, modernizuojasi, tačiau kartu kyla ir konkurencija bei iššūkiai.
Žuvininkystės ūkio tobulinimas ir modernizavimas
UAB „Raseinių žuvininkystė“ sėkmingai įgyvendino vietos projektą „Akvakultūros ūkio tobulinimas ir modernizavimas“ pagal VPS priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“. Projekto tikslas - įmonės konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, gerinant akvakultūros produktų kokybę, kuriant papildomą darbo vietą. Projektu modernizuoti žuvų auginimo rezervuarai, esantys Palovaičio k., Raseinių r. sav.
UAB „Raseinių žuvininkystė“ sėkmingai įgyvendino vietos projektą „Investicijos į akvakultūros ūkio ir produktų kokybės gerinimą“ pagal VPS priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“. Projekto tikslas - tapti dar labiau konkurencinga akvakultūros įmone, įsigyjant modernią įrangą, sukuriant naują darbo vietą, gerinant saugos ir darbo sąlygas.
Naudojant preparatą ProbioStopOdor, fermentavimo metu vyko ne tik organikos skaidymas iki mikrobiotai įsisavinamų maisto medžiagų, bet ir buvo slopinama patogeninė mikroflora, ženkliai sumažėjo toksinių medžiagų susidarymo galimybė.
Fermentuojama masė apipurškiama ProbioStopOdor vandeniniu tirpalu santykiu 1:100, masė kraunama į tranšėjas ar kaupus, suspaudžiama ir, esant oro temperatūrai ~10⁰C, fermentavimo trukmė trunka 4-6 savaites.
tags: #ignalinos #butu #ukio #inzinieriaus #aleksandro #dolgovo