Pastaruoju metu Kybartuose pasitaikė ne vienas atvejis, kai prie komunalinių atliekų ir rūšiuoti skirtų konteinerių gyventojai atitempę palieka senų sofų, sulūžusių baldų ar kitų nereikalingų daiktų. Nors didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė (DGASA) Kybartuose veikia jau porą metų, tačiau kai kuriems šio miesto gyventojams kol kas tai nė motais.
Atliekų tvarkymo hierarchija
Gyventojų nepasitenkinimas ir pilietinės iniciatyvos
Praėjusią savaitę feisbukas ūžė nuo įpykusių kybartiečių komentarų. Gyventojai piktinosi, kad kai kurie „geradariai“ palieka senus čiužinius, išmėto drabužius ar kitas atliekas visai netoli daugiabučių namų. Toks miestelėnų elgesys skatina nelegalaus sąvartyno atsiradimą.
Darvino gatvėje gyvenanti Ineta Čapskytė pasakojo, kad prie 34-o daugiabučio namo atliekos paliekamos ne pirmą kartą. Neapsikentusi tokio namo gyventojų elgesio vasaros pradžioje ji su draugu kibo į darbus ir viską sutvarkė. Pilietiški kybartiečiai sudėjo šiukšles į maišus ir viską išgabeno į netoliese esančius atliekų konteinerius. Deja, toks jaunų žmonių elgesys neįkvėpė gyvenančiųjų kaimynystėje palaikyti tvarką mieste.
I. Čapskytė kalbėjo: „Mano trejų metų dukra žino, kad šiukšlinti negalima, todėl labai apmaudu, kai suaugę žmonės šitaip elgiasi. Atrodo, kad kai kurie iš jų taip daro tyčia. Visi turi suprasti, kad mieste tvarką turime palaikyti patys, niekas to už mus nepadarys. Kai sužinojau, kad atliekas šalia konteinerių pila gretimos laiptinės gyventoja, nuėjau pasikalbėti ir priminti, kad taip elgtis negalima, bet kai žmogus stokoja socialinių įgūdžių ir nuo jo sklinda alkoholio kvapas, turbūt suprantate, kad toks pokalbis rezultatų neduos“.
UAB „Kybartų darna“ pozicija
UAB „Kybartų darna“ direktoriaus pavaduotoja Ramutė Jablonskienė pasakojo, kad pamačius kalnus šiukšlių jai nusvyra rankos. Bendrovės darbuotoja teigė nesuprantanti tokio gyventojų elgesio. Pastaruoju metu daugiausiai šiukšlių atsiranda Pasienio, J. Janonio, Darvino, Vištyčio gatvėse, Gedimino ir Naujakurių gatvių sankirtoje.
R. Jablonskienė pasakojo: „Man gėda prašyti įmonės darbuotojų, kad sutvarkytų šitą netvarką. Jūs net neįsivaizduojate, kaip jie atrodė po talkos - apibėgę neaiškiais skysčiais, purvini. Nesumąstau, kaip miesto žmonėms įkalti į galvas, kad šiukšlės turi atsidurti konteineriuose“.
Ji svarstė, jog viena iš priežasčių, kodėl mieste mėtosi seni baldai, yra ta, kad kai kurie gyventojai prašo padovanoti nenaudojamų baldų, tačiau netrukus dovanoti daiktai atsiduria šalia konteinerių. Todėl, pasak pašnekovės, geradariai turi įsitikinti, ar tiems, kurie prašo aukos, ji tikrai reikalinga.
Pasak R. Jablonskienės, mieste yra tokių vietų, kuriose statybinės atliekos riogso jau beveik metus. „Pasitaiko tokių atvejų, kai žmonės namuose daro remontą ir visą statybinį laužą, vadinamąjį gruzą, sumeta šalia atliekų konteinerio, bet taip ir nesugeba jo išvežti. Jeigu jie būtų kreipęsi į mus, darbuotojai būtų atvykę ir padėję plytgalius ir kitas atliekas išvežti. Žinoma, ši paslauga mokama, bet tam atrasti keliasdešimt eurų, manau, įmanoma“, - kalbėjo įpykusi „Kybartų darnos“ atstovė.
Pašnekovė akcentavo, kad daugiabučius namus prižiūrinti UAB „Kybartų darna“ administravimo mokestį, kurį gyventojai moka nuolat, išnaudoja namui išlaikyti, tai yra remontuoja stogus, šalina problemas kanalizacijos vamzdynuose ir kt. Lėšos nėra skirtos tam, kad darbuotojai vaikščiotų paskui gyventojus ir rinktų jų paliekamas šiukšles.
Teisingas kosmetikos ir buitinių priemonių pakuočių rūšiavimas namuose. Mitai ir taisyklės
Laikini nepatogumai ir gyventojų abejingumas
Šiuo metu mieste renovuojamas Darvino gatvės 34-as daugiabutis namas, todėl atliekų konteineriai yra pastatyti šiek tiek nuošaliau, kad darbininkams su technika būtų patogu privažiuoti. Gyventojai susiduria su laikinais nepatogumais, nes norint išmesti šiukšles reikia paeiti kelis šimtus metrų. Tačiau kai kurie žmonės visai nesivargina ir atliekas pila, kur papuola.
R. Jablonskienė sakė: „Prieš keletą metų Darvino gatvėje prasidėjo daugiabučių namų renovacijos darbai. Siūlėme gyventojams atvežti didelį statybinių atliekų konteinerį, kad balkonų, langų rėmus ar kitas stambias atliekas jie galėtų išmesti prie pat namo ir nereikėtų rūpintis išvežimu. Konteinerio nuoma kainavo 600 eurų, vienam butui tai būtų atsiėję 12 eurų, bet žmonės nesutiko teigdami, kad per brangu. Sulaukiame kybartiečių prašymų padėti išsikraustyti iš viršutinių daugiabučių namų aukštų, bet vienas iš pagrindinių jų reikalavimų - kad perkraustymo paslauga būtų pigi. Žmonės nesupranta, kad viskas turi atitinkamus įkainius“.
Didelių gabaritų atliekų aikštelė
Vaizdo stebėjimo kameros - viltis sutramdyti šiukšlintojus
Pasak R. Jablonskienės, vienintelė išeitis, padėsianti sutramdyti šiukšlintojus, - vaizdo stebėjimo kameros. Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė, kad mieste yra „etatinių“ šiukšlintojų, kurie dažnai palieka išardytus šaldytuvus ar kitas stambiagabarites atliekas. Tačiau šiukšlintojai niekada nebuvo pagauti nusikaltimo vietoje, todėl neturint įrodymų žmonių kaltinti negalima.
Seniūnija turi įsigijusi vieną mobiliąją vaizdo stebėjimo kamerą, tad bandys sugauti nedorėlius. Vėliau planuojama įsigyti ir daugiau kilnojamųjų vaizdo stebėjimo kamerų. Miesto vadovas sakė, kad šio mėnesio gale atliekų konteineriai bus grąžinti į buvusią vietą. Tikimasi, kad gyventojai mieste palaikys tvarką ir švarą.
Siekiant geresnės situacijos, būtina didinti gyventojų sąmoningumą, skatinti rūšiavimą ir informuoti apie galimybes nemokamai atsikratyti didelių gabaritų atliekomis. Taip pat svarbu užtikrinti, kad atliekų konteineriai būtų lengvai pasiekiami ir tinkamai prižiūrimi.
| Problema | Galimi sprendimo būdai |
|---|---|
| Neteisėtas atliekų šalinimas | Vaizdo stebėjimo kameros, didesnės baudos, gyventojų švietimas |
| Nepasiekiamumas DGASA | Geresnis informavimas, patogesnis grafikas, papildomos surinkimo vietos |
| Abejingumas | Pilietinės iniciatyvos skatinimas, bendruomenės įtraukimas |