Šiame straipsnyje aptariamas žemės sklypo ribų nustatymo bylų teismingumas Lietuvoje. Straipsnyje analizuojama Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimas, taip pat nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys šią sritį.
Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Civilinio proceso kodeksą (CPK). Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis procesinės teisės normų reikalavimų.
Viena iš sąlygų teisės į gynybą įgyvendinimui yra ieškininio pareiškimo pateikimas laikantis įstatymo nustatytų teismingumo taisyklių. Svarbu atskirti bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetenciją. CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kokios bylos yra nagrinėtinos civilinio proceso tvarka, o administracinių teismų kompetencija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ) 15 bei 20 straipsniuose.
Lietuvos administracinis suskirstymas.
Bendrosios Kompetencijos ir Administracinių Teismų Kompetencijos Atribojimas
Sprendimas, ar bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos, ar administracinis teismas, turi svarbią praktinę reikšmę. Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimas yra susijęs su viešu interesu, nes nuo šio klausimo sprendimo priklauso, ar bus užtikrinta žmogaus teisė į operatyvų teismo procesą, kurį garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.
Problemų dėl teismingumo spręsti 1999 m. buvo įkurta Specialioji teisėjų kolegija. Jos darbo mastai (1999-2007 m. priimtos 945 nutartys) rodo, jog bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo praktika Lietuvoje dar nėra galutinai susiformavusi.
Pagrindinė nagrinėjamos temos problema yra ta, jog teismų praktika dėl bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo yra nenuosekli; teisės moksle nėra vieningos nuomonės, ar bylos paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų yra teismingumo, ar priskirtinumo klausimas.
Atsižvelgiant į šios problemos aktualumą ir siekiant ją ištirti, tyrimo objektu pasirinkta Specialiosios teisėjų kolegijos 1999 m. - 2008 m. praktika. Keliama hipotezė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos nenuoseklumas lemia teisinio aiškumo dėl bylos priskirtinumo nebuvimą.
Tyrimo tikslas - išanalizuoti Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką bei pateikti pagrindinius bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo problemų sprendimo teisinius būdus ir priemones.
Tiesioginis eteris "Aktualijos su Rūta Janutiene ir K. Skrebiu or A.Naku", 2025 10 24
Specialioji Teisėjų Kolegija
Specialioji teisėjų kolegija (dar vadinama Specialiąja teismingumo kolegija, ar tiesiog teismingumo kolegija) įkurta 1999 m. Ją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.
Ši kolegija sprendžia ginčus dėl priskirtinumo, t.y. ar byla yra nagrinėtina bendrosios kompetencijos ar administraciniame teisme. Taip pat, Specialioji teisėjų kolegija nagrinėja prašymus dėl ginčų tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų dėl teismingumo.
Svarbu pažymėti, kad kreipimasis į Specialiąją teisėjų kolegiją šiandien yra ne privalomas, o fakultatyvus. Pati institucija vertintina kaip konsultacinė.
Kadastriniai matavimai - svarbus žingsnis nustatant žemės sklypo ribas.
Teismingumas ir Priskirtinumas: Sąvokų Atskyrimas
Teismingumas paprastai apibūdinamas kaip teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams. Tai yra bylų paskirstymo teismams tvarka, sistema. Vis dėlto Lietuvos civilinio proceso teisės literatūroje nuo pat administracinių teismų įsteigimo 1999 m. iki šiol nėra iki galo sutariama, ar bylų paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų yra teismingumo, ar priskirtinumo klausimas.
V. Mikelėno nuomone, skiriamas trijų rūšių teismingumas: rūšinis (dalykinis), teritorinis ir funkcinis. Tuo tarpu G. Lastauskienė laikosi nuomonės, kad bylų priskirtinumas teismams ir teismingumas yra skirtingos sąvokos, o rūšinis (dalykinis) teismingumas apima tik nustatymą teismų sistemos grandies, kurios grandies teismas (apylinkės ar apygardos teismas) nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas.
Kitaip tariant, teismingumo klausimas apskritai negali būti sprendžiamas, jei neišspręstas priskirtinumo klausimas. A. Driukas pabrėžia, jog tai yra priskirtinumo klausimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ taip pat vartojama ne teismingumo, bet priskirtinumo sąvoka (ABTĮ 70 str. 3 d., 142 str. 2 d. 1 p.).
Atsisakymo Priimti Ieškinį Pagrindai
Svarbu atriboti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus atsisakymo priimti ieškinį pagrindus - „ieškinys nenagrinėtinas teisme“ ir „ieškinys neteismingas tam teismui“.
Pirmasis pagrindas taikomas ne tik tada, kai ieškinys apskritai nenagrinėtinas teisme, bet ir tais atvejais, kai byla nagrinėtina baudžiamojo ar administracinio proceso tvarka. Tuo tarpu CPK 137 str. 2 d. 2 p. taikomas tais atvejais, kai pareiškimas paduotas nesilaikant CPK nustatytų rūšinio ar teritorinio teismingumo taisyklių, pagal kurias nustatomas konkretus pirmosios instancijos teismas, kuriam byla yra teisminga.
„Teismingumo“ sąvoka apibrėžia pareigą kreiptis į konkretų bendrosios kompetencijos teismą. Tokia kryptimi eina ir teismų praktika.
Praktiniai Aspektai
Bylos rūšinis teismingumas tokiuose ginčuose priklauso nuo to koks santykis - civilinis ar administracinis - byloje vyrauja. Jei ginčas kyla dėl žemės sklypo naudojimo, sklypo dalies priklausomybės nustatymo, tuomet ginčo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams.
Nagrinėjant ginčą tiek bendros kompetencijos, tiek administraciniame teisme, teismas vertina aplinkybę kada buvo priimtas skundžiamas administracinis aktas ar, kada suinteresuoti asmenys sužinojo apie skundžiamą aktą. Administracinių bylų teisenos įstatymu yra nustatytas trisdešimties dienų apskundimo terminas nuo skundžiamo akto priėmimo dienos, arba, nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos, per kurį asmenys gali kreiptis į teismą dėl šio akto panaikinimo. Svarbu nepraleisti šio termino.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, jeigu žemė sklypų ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, šias ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas, dokumentus formuojant žemė sklypus bei kitus įrodymus.
| Teismo tipas | Ginčo pobūdis | Teismingumo kriterijai |
|---|---|---|
| Bendrosios kompetencijos teismas | Žemės sklypo naudojimas, sklypo dalies priklausomybė | Civilinis santykis |
| Administracinis teismas | Administracinio akto teisėtumas | Administracinis santykis |
Šiame straipsnyje pateikta bendro pobūdžio informacija apie ginčus dėl žemės sklypo ribų nustatymo, todėl šia informacija neturi būti vadovaujamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Visos situacijos yra individualios, reikalaujančios atskiro teisinio vertinimo ir individualaus sprendimo būdo. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galima kreiptis į specialistus.