Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrai (patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis) nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“. Šių parametrų privalu laikytis gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose.
Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nurodytos optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nesusidaro neigiamas poveikis sveikatai. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.
Patalpose mikroklimatą lemia trys pagrindiniai veiksniai - oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis. Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui.
Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.
Šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18-22o C, santykinė drėgmė 35-60%, oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s.
Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės:
| Eil. Nr. | Mikroklimato parametrai | Ribinės vertės Šaltuoju metų laikotarpiu | Ribinės vertės Šiltuoju metų laikotarpiu |
|---|---|---|---|
| 1. | Oro temperatūra, o C | 18-22 | 18-28 |
| 2. | Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip o C | 3 | 3 |
| 3. | Santykinė oro drėgmė, % | 35-60 | 35-65 |
| 4. | Oro judėjimo greitis, m/s | 0,05-0,15 | 0,15-0,25 |
Oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis matuojami teisės aktų tvarka metrologiškai patikrintais termometrais, psichrometrais, anemometrais, katatermometrais ir kitais matavimo prietaisais. Oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis visuose matavimo taškuose turi atitikti šiose lentelėse pateiktus dydžius.
Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3o. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.
Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Norint išvengti neigiamo poveikio sveikatai ir užtikrinti tinkamą mikroklimatą šaltuoju metų laikotarpiu, rekomenduojama vadovautis minėtoje higienos normoje nustatytais patalpų mikroklimato parametrais ir gyvenamosiose bei visuomeninėse patalpose palaikyti 18-22 °C oro temperatūrą, užtikrinti santykinę 35-60 proc.
Vėdinimo svarba
Patalpų vėdinimas yra vienas iš svarbiausių normalų mikroklimatą lemiančių veiksnių. Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių.
Svarbu gyvenamąsias patalpas vėdinti reguliariai, kelis kartus per dieną. Geriausia patalpas vėdinti trumpai, bet intensyviai - iki 10 minučių, efektyviausias būdas - sudarant skersvėjį (rekomenduojama, kad nebūtų žmonių).
Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Ilgai būnant uždarose ir nevėdinamose patalpose, ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoja nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą. Patalpose turi būti užtikrintas vėdinimas varstomais langais, natūralios traukos kanalais.
Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai: mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18o C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22o C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28o C, sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15o C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17o C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24o C, persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20o C.
Prasidėjus šaltajam metų laikotarpiui kiekvienam aktualu žinoti, kaip žmogaus organizmą veikia mikroklimatas. Norint gerai jaustis ir būti darbingiems, reikia pasirūpinti tinkamu patalpų mikroklimatu.