Žvėrynas, žinomas dėl savo žalios aplinkos, ramybės ir jaukumo, pastaruoju metu patiria transformaciją. Nors tradiciškai šis rajonas traukė naujakurius, ieškančius gyvenamosios vietos, dabar jis taip pat tampa butikinių biuro erdvių centru. Tačiau naujų gyvenamųjų statybų rajone beveik nėra.
Vilniaus savivaldybės specialistai, dirbantys su miesto plėtros projektais, pastebi blogas tendencijas, kad pastaruoju metu neretai pateikiami tokie projektiniai pasiūlymai, kuriuose neatsižvelgiama į teritorijos urbanistinį kontekstą, mastelį, proporcijas bei kitus architektūros kokybę lemiančius bruožus.
Šiame kontekste svarbu pažvelgti į keletą konkrečių projektų ir situacijų, susijusių su statybomis Žvėryne.
„KANSO Sakalų 4“: Multifunkcinis Projektas Žvėryno Širdyje
Sakalų gatvėje įsikūręs 2,8 tūkst. kv. m ploto projektas „KANSO Sakalų 4“ buvo statomas beveik dvejus metus. Jame pirkėjams pasiūlytos 28 gyvenimui bei smulkiam ir vidutiniam verslui skirtos erdvės. Daugiau nei pusė jų jau turi pirkėjus, su kuriais sudaromos notarinės sutartys. „KANSO Sakalų 4“ užtikrina visus šiuolaikiniam gyvenimui būtinus patogumus: nuo požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, saulės elektrinės bendriems poreikiams, privačios grill erdvės iki kasdieniam komfortui skirtų pažangių technologinių sprendimų.
Savivaldybės Nepritarimas Daugiabučio Projektui Gervių Gatvėje
Vilniaus savivaldybė nepritarė daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g. 7 projektiniams pasiūlymams. Peržiūrėjusi projektuotojų pateiktą medžiagą ir atsižvelgus į viešo svarstymo metu gyventojų išsakytas pastabas, Vilniaus savivaldybė konstatavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo projektas neatitiko detaliojo plano sprendinių, pastatas planuotas per aukštas, pažeisti ir kiti teisės aktų reikalavimai.
„Vertindami šį projektą, nustatėme, kad daugiabutis suplanuotas didesnio aukštingumo, nei yra leidžiama patvirtintuose Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano sprendiniuose. Žemės sklypas, kuriame yra planuojamos statybos, patenka į apsaugos zonos „A“ Paribio kvartalą, o jame naujų pastatų aukštingumas ribojamas iki 3 aukštų.
Pasak savivaldybės specialistų, vertinat projektą, pastebėta, jog buvo pažeista visuomenės informavimo procedūra: supažindinimui su parengtais projektiniais pasiūlymais buvo organizuojamas ne vienas viešas susitikimas, todėl pagal teisės aktų reikalavimus, statytojas apie papildomą viešą susirinkimą turėjo registruotais laiškais informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus, naudotojus, daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų valdytojus. Projekto autoriai nesilaikė šių būtinų procedūrų.
Gervių g. 7 projekto sprendiniai gali būti taisomi įvertinus Vyriausiojo miesto architekto skyriaus specialistų ir viešo svarstymo metu suinteresuotos visuomenės pateiktas pastabas.
Projektas „Lūšių Salos“: Naujas Daugiabutis Šiaurinėje Žvėryno Dalyje
Į projektą su 23 butais ir 2 komercinėmis patalpomis planuojama investuoti apie 5,5 mln. Eur. Projektas „Lūšių salos“ plėtojamas Lūšių g. 20 - ramioje, brandžių medžių ir privačių namų apsuptoje vietoje šiaurinėje Žvėryno dalyje.
Projektas pasiūlys 1-4 kambarių butus (38-137 kv. m) su panoraminiais langais ir erdviais balkonais arba terasomis. Viršutinio aukšto butuose suprojektuotos net 4 m aukščio lubos. Keturių aukštų daugiabutis išsiskirs su Žvėryno charakteriu derančia architektūra, taip pat liftu ir gausiais želdynais vidinio kiemo poilsio bei žaidimų zonose.
A++ energinės klasės pastate numatytos 24 požeminės vietos automobiliams su įkrovimo stotelių galimybe, suprojektuota ir dviračių saugykla bei sandėliukai. „Lūšių salose“ taip pat suplanuotos dvi 110 bei 127 kv. m ploto, nuo gyvenamųjų zonų atskirtos komercinės patalpos pardavimui. Statybas planuojama užbaigti paskutinį 2026-ųjų ketvirtį.
„Lūšių salas“ projektavo UAB „A.Vyšniausko architektų dirbtuvės“, generaline rangove pasirinkta UAB „Sivysta“. Finansiniu projekto partneriu tapo „SmeGo“, o pardavimais ir rinkodara rūpinasi NT konsultacijų komanda „boomINIS“.
Diskusijos Dėl Senelių Poilsio Namų Statybos Žvėryne
Šaltinių duomenimis, ne vienas NT vystytojas turėjo ambicijų sklype, esančiame tarp Bebrų ir Lenktosios gatvių, pastatyti vieną ar net kelis prestižinius daugiabučius. Tačiau formaliai statyti daugiabučio šiame sklype negalima. Suformavus sklypą, jam buvo nustatytas bendro naudojimo teritorijų naudojimo būdas - sklypas turėjo tenkinti miestiečių poreikius. Vis dėlto 2014 metais žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas į „rekreacinės teritorijos“. Padarius korekcijas atsirado galimybių statyti senelių poilsio namus.
Dokumentų korekcijų siekė ir statybos leidimą gavo Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas. Jis deklaravo ketinantis statyti 58 vietų centrą sergantiems senjorams. Tačiau kai statyboms buvo uždegta žalia šviesa, jos neprasidėjo. Galiausiai paramos fondas sklypą nutarė parduoti mažajai bendrijai „Gambus“. Taip jai buvo perleista ir teisė statyti.
Sandoris susidomėjimą kelia ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. O Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija aiškinasi, ar statybos leidimas neprieštarauja detaliajam planui. Tiek esami, tiek buvę sklypo savininkai nesutinka nurodyti sandorio vertės. Tačiau jie tikina, kad statinys bus naudojamas kaip poilsio paskirties. Jiems antrina ir projektavę architektai.
Lietuvos architektų sąjunga 2015 m. savo internetiniame puslapyje informavo apie planuojamas statybas: „Šiaurinėje Žvėryno rajono (Vilnius) dalyje, Lenktosios, Bebrų ir Latgalių gatvių ribojamame sklype, ateityje iškils pagyvenusių žmonių poilsio namai (architektai - UAB „Arūno Paslaičio projektavimo biuras“ (PV - A. E. Paslaitis); UAB „Viltekta“ (PV - M. Bružas). Savivaldybės sprendimu kol kas žaliai teritorijai suteiktas rekreacinės teritorijos naudojimo būdas, ir joje Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas ketina statyti 58 vietų centrą sergantiems senjorams.“
Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad, pasak projekto autoriaus architekto A. Paslaičio, įvairia užstatymo morfologija pasižyminčiam Žvėrynui būdingas ir taškinis stambesnių tūrių užstatymas. Triaukštį naujo komplekso pastatą architektas pasiūlė statyti sklypo gale, nesiderinant prie aplinkinių sodybinių namelių užstatymo linijų.
Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, kuriai buvo pateiktas svarstyti projektas, rekomendavo dar kartą apgalvoti kasdienį visuomenės ir senjorų namų rezidentų santykį skvere. Be to, ekspertams abejonių sukėlė pastato architektūrinė išraiška.
Citify.eu nurodoma, kad pastatas turėtų būti 3 aukštų. Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad jo plotas - 3143,26 kv. m. Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad sklypo, kuriam adresas dar nėra suteiktas, plotas yra 0,6500 ha. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kita. Žemės sklypo naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos.
2022-02-04 buvo pasirašyta sklypo pirkimo ir pardavimo sutartis su MB „Gambus“. Taip sklypas ir teisė jame statyti perėjo į šios mažosios bendrijos rankas. Tiesa, dalis sklypo anksčiau priklausė ir Kęstučiui Mozeriui. Jis yra Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo vadovas ir vienintelis dalininkas.
Dokumentuose ir viešojoje erdvėje Delfi nepavyko rasti informacijos, kad ši įmonė teiktų kokias nors socialines paslaugas, specializuotųsi senelių globos srityje. Šios įmonės vadovas ir savininkas yra Aurimas Gasiūnas. Registrų centre nurodyta, kad jis taip pat yra advokatų profesinės bendrijos „Bulotas ir Gasiūnas“ vadovas ir vienas iš dviejų steigėjų. Taip pat jis yra tam tikrų įmonių nemokumo administratorius ir dviejų įmonių likvidatorius.
Pažvelgus į MB „Gambus“ finansines ataskaitas matyti, kad jos veiklos rezultatai labai kuklūs. 2021 m. pardavimo pajamos siekė 399 Eur, nuostolis - 146 Eur. 2020 m. pardavimo pajamos buvo 1305 Eur, nuostolis - 410 Eur. Štai 2019 m. įmonė skaičiavo 3696 Eur siekiančias pajamas ir turėjo nedidelį - 1492 Eur - pelną. 2018 m. pajamos buvo 1000 Eur, pelnas - 497 Eur. 2015-2017 metais visose grafose buvo nurodyti nuliai.
Delfi kreipėsi į kelis nesusijusius turto vertintojus ir paklausė, kiek galėtų kainuoti šis milžiniškas sklypas Žvėryne. Ekspertų vertinimu, suma galėtų siekti kelis milijonus eurų.
VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė teigė, kad VMI kelia klausimų tokie atvejai, kai mažą kapitalą turinti įmonė įsigyja didelės vertės turtą.
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigė: „Žemės sklypas šioje teritorijoje suformuotas 2006 metais, kaip grąžintas natūra, vykdant teismų sprendimus. Suformavus sklypą, jam buvo nustatytas bendro naudojimo teritorijų naudojimo būdas. 2014 metais žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas į rekreacinės teritorijos, gavus sklypo savininko prašymą. Pagal tuo metu galiojusį Vilniaus miesto bendrąjį planą, žemės sklypas pateko į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną, kurioje rekreacinių teritorijų naudojimo būdas taip pat buvo galimas, todėl netenkinti pareiškėjo prašymo nebuvo teisinio pagrindo. Statybos leidimas pagal jūsų minimą projektą buvo išduotas 2016 m. liepos 4 d. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, 2022 m. kovo 26 d. atnaujinta leidimo versija, kurioje keitėsi tik informacija apie statytoją. Nei projekto pavadinimas, nei sprendiniai nebuvo keičiami. Pagal išduotą leidimą šiame sklype gali būti statomi tik poilsio namai ir jiems aptarnauti skirti inžineriniai statiniai bei tinklai. Daugiabučio statyba rekreacinės paskirties teritorijoje teisiškai nėra galima.
Įvertinant galiojančius Bendrojo plano sprendinius ir iš jų kylantį viešąjį interesą, savivaldybė nepritartų šio pastato skaidymui atskirais turtiniais vienetais. Jeigu statytojas į savivaldybę kreiptųsi su prašymu keisti numatomo pastato ar atskirų jo patalpų paskirtį į gyvenamąją, tokie leidimai, remiantis galiojančio Bendrojo plano sprendiniais, taip pat nebūtų išduodami. Ar pastatas statomas pagal projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, prižiūri VTPSI.“
Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė teigė, kad šiuo atveju savivaldybė turės imtis aktyvių veiksmų ir užtikrinti, kad statinys būtų naudojamas pagal paskirtį: „Pastatytų statinių naudojimo pagal paskirtį priežiūrą atlieka savivaldybės. Informuojame, kad tiek išduodama statybą leidžiančius dokumentus (SLD), tiek dalyvaudama statybos užbaigimo komisijų veikloje, tiek vykdydama naudojimo priežiūros funkcijas (prižiūrėdama eksploatuojamus statinius) savivaldybė turi tikrinti, ar statinys, statinio projektas atitinka statinio paskirtį. Po statybos užbaigimo jos atsakingos, kad statiniai būtų naudojami pagal paskirtį, savivaldybių administracijos turi teisę taikyti atsakomybę dėl neteisėto statinio naudojimo.“
R. Kėkštienė akcentavo, kad daugiabučių namų statyba žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis - kita, žemės sklypo naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos, negalima.
Dėl šių statybų teisėtumo Žvėryne klausimų kilo ir Statybos inspekcijai. Todėl ji savivaldybei įteikė privalomąjį nurodymą argumentuotai paaiškinti, ar statybos leidimas atitinka Detaliojo plano sprendinius.
„Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijoje, kurioje yra minėtas žemės sklypas (kadastrinis Nr. 0101/0031:376), pagal Teritorijų planavimo dokumento registro duomenis galioja žemiausio lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas - Žvėryno rajono detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995-01-12 potvarkiu (toliau - DP). Pagal DP sprendinius žemės sklypui teritorijos naudojimo reglamentas nenustatytas.
Atsižvelgusi į tai, Statybos inspekcija 2022-12-29 privalomuoju nurodymu kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją, prašydama pateikti išsamią išvadą, kokiais statybos galimybę reglamentuojančiais (nustatančiais) DP sprendiniais vadovaujantis buvo vertinama, ar techninis projektas, kuriam išduotas SLD, atitinka DP sprendinius. Kol kas informacija iš Vilniaus m. savivaldybės negauta, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas - 2023-01-12“, - nurodė R. Kėkštienė.
Informacinėje statybvietės lentoje nurodyta, kad statytojas - Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas. Tačiau fondas jau maždaug prieš metus pardavė šį sklypą. Taigi, ar neteisingas statytojo nurodymas nėra visuomenės klaidinimas? Ir ar tai nėra pažeidimas?
VTPSI atstovė R. Kėkštienė į šį klausimą atsakė štai taip: „Statybos inspekcija nurodytu adresu atliks patikrinimą. Apie atlikto patikrinimo išvadas Statybos inspekcija informuos Jus atskiru pranešimu.“
Lietuvos Architektų Sąjungos Pastabos
Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Andrius Bakšys taip pat sutiko įvertinti susidariusią situaciją. Jo teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1.1 punkto nuostatais, statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.
„Taip pat šio įstatymo 27¹ straipsnyje išdėstyta, kad statinių projektus tikrinančių subjektų (savivaldybių administracijų) kompetencija yra visų statinių projektų tikrinimas, taip pat ir ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją. Statinio paskirties keitimas turi būti atliekamas Lietuvos Respublikos galiojančiuose teisės aktuose numatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatais, statinių naudojimo priežiūra yra savarankiškoji savivaldybių funkcija“, - nurodė A. Bakšys.
Ir čia pat jis pridėjo: „Manome, kad paaiškėjus Jūsų paklausime išsakytam faktui apie tai, kad „senelių namai gali pavirsti eiliniu daugiabučiu“, būtų tikslinga tokį faktą viešinti, komunikuoti su bendruomenėmis (pvz., visuomenine organizacija Žvėryno bendruomene) bei tiksliškai kreiptis į tam tikras šalies institucijas, <...> atliekančias statybos objektų stebėseną, užtikrinant, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai ir skaidriai.“
Pagyvenusių žmonių poilsio namų Žvėryne, Vilniuje, projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti ir svarstyti 2014-12-18 vykusiame Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje, kurio metu, A. Bakšio teigimu, ekspertai nustatė: „Ekspertams abejonių sukėlė pastato architektūrinė išraiška. Anot jų, plokščių dalinimo linijos vizualiai skaido vientisus tūrius ir menkina jų charakteringumą. Pastebėta, jog pastato architektūra pernelyg universali, tinkanti bet kokiam administraciniam pasatui, o architektūrinis sveikatos komplekso identitetas turėtų būti išreikštas aiškiau, monumentaliau. Taip pat architektams patarta į skverą labiau atverti bendrąją erdvę pirmajame aukšte - neprojektuoti aklinų jos sienų.“
Kaip nurodyta Lietuvos architektų sąjungos pranešime, prie senelių namų projekto dirbo UAB „Arūno Paslaičio projektavimo biuras“ ir UAB „Viltekta“.
tags: #hanner #daugiabuciai #zveryne