Sudarydami draudimo sutartį, atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d.
Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.
Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.
Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.
Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu.
Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo.
Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė.
Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Žemiau pateikiama informacija apie Gyventojų turto draudimo specialiąsias sąlygas UAB „Viena sąskaita“ klientams, apdraustiems ADB Gjensidige.
Pagrindinės sąvokos
Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, kurios naudojamos draudimo sutartyje:
- Draudikas - ADB Gjensidige
- Draudėjas - UAB Viena sąskaita
- Apdraustasis - turto savininkas/naudos gavėjas
- Naudos gavėjas - Asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką
- Šeimos nariai - sutuoktinis, vaikai, tėvai ir kiti artimi giminaičiai, gyvenantys kartu
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas laikoma vertybėmis, būsto nuomos išlaidomis ir papildomomis išlaidomis draudimo vietai sutvarkyti.
GYVYBĖS DRAUDIMAS IR TURTO DRAUDIMAS//KĄ REIKIA ŽINOTI?// ARBA VISKAS APIE DRAUDIMUS
Šalių teisės ir pareigos
Apdraustasis turi teisę:
- Gauti informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą;
- Susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti;
- Leisti draudikui susipažinti su visa dokumentacija ir teisinių institucijų turima informacija.
Apdraustasis privalo:
- Pranešti apie įvykį draudikui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas;
- Pateikti visus draudžiamąjį įvykį patvirtinančius dokumentus.
Draudikas turi teisę:
- Kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos apie draudžiamus pastatus, butus gavimo;
- Teikti rekomendacijas apdraustajam nuostolių sumažinimui;
- Savo nuožiūra kartu su Draudėju ar savarankiškai tirti įvykio aplinkybes.
- Reikalauti papildomos informacijos iš policijos, prokuratūros, teismo, priešgaisrinės tarnybos ir kitų įstaigų.
Draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jei apdraustasis nevykdo draudimo sutartyje nustatytų pareigų.
Draudimo sąlygos
Draudimo objektas - turtiniai interesai, susiję su apdraustu turtu bei Apdraustojo kaip apdrausto turto savininko (valdytojo) civiline atsakomybe.
Draudžiamas turtas:
- Pastatai (gyvenamieji namai, kotedžai)
- Butai
- Namų turtas (kilnojamieji namų apyvokos daiktai)
Draudimo apsauga galioja sertifikate nurodytu adresu.
Draudimo paslaugų variantai
Yra trys pagrindiniai draudimo paslaugų variantai:
- Nekilnojamo turto (pastato) draudimas
- Namų turto (daiktų) draudimas
- Pastato savininko civilinės atsakomybės draudimas
Kiekvienas variantas turi savo draudimo sumas, išskaitas ir draudžiamuosius įvykius.
I variantas. Nekilnojamo turto (pastato (nuolat gyvenamo: namo, kotedžo, sodo namo arba buto)) draudimas:
- Draudimo būdas - Primos rizikos
- Draudžiamieji įvykiai: Ugnis, Vanduo, Gamtinės jėgos, vagystė, vanduo, trečiųjų asmenų veika (Pagal gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060 punktus 43, 44, 45, 47, 54, 55)
- Draudimo suma; 30 000 EUR.
II variantas. Namų turto (daiktų, esančių pastato (nuolat gyvenamo: namo, kotedžo, sodo namo arba buto) viduje)) draudimas:
- Draudimo būdas - „Pirmos rizikos“
- Draudžiamieji įvykiai: Ugnis; Gamtinės jėgos; Vagystė; Vanduo, dužimas ir skilimas, Trečiųjų asmenų veika; Draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai; Elektros prietaisų gedimai dėl elektros įtampos svyravimų; Būsto nuomos išlaidos; Papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti (pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060 punktus 43, 44, 45, 47, 54, 55, 58, 62, 61, 63). Papildomai apdraudžiama „Namų turto plėšimas už draudimo vietos ribų, esant ne patalpoje“ (Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 punktas 50) - iki 600 EUR vienam įvykiui ir per visą draudimo sutarties galiojimo terminą
- Išskaita: Besąlyginė 60 EUR.
- Draudimo suma: 15 000 EUR;
III variantas. Pastato (nuolat gyvenamo: namo, kotedžo, sodo namo arba buto) savininko civilinės atsakomybės draudimas:
- Draudžiamieji įvykiai: pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060 punktus 77
- Draudimo suma 3000 EUR;
- Išskaita: Besąlyginė 60 EUR;
- Draudimo vieta - draudimo sertifikate nurodytas adresas Lietuvoje, o namų turtui už draudimo vietos ribų draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje, išskyrus Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją.
Nedraudžiami objektai ir nedraudžiamieji įvykiai
Svarbu žinoti, kas nėra draudžiama pagal šias taisykles. Tai apima:
- Vertybes
- Dviračius, kūdikių ir neįgaliųjų vežimėlius už draudimo vietos ribų
- Namų turtą už draudimo vietos ribų (lauke, patalpoje, automobilyje)
- Avarinius pastatus ir juose esantį turtą
- Pastatus be tinkamo projekto ir statybos leidimo
- Bendro naudojimo patalpas
- Namų turtą, esantį bendro naudojimo patalpose (pvz. laiptinėse)
- Pastatus, kuriuose vykdoma komercinė veikla
- Turto, naudojamo profesinėje veikloje
- Komercines prekes
- Šiltnamius be pamatų
- Radijo bei TV antenas, skirtas bendram naudojimui
- Reklaminius ženklus
- Gruntą, žemę, žemės sklypus, pylimus, dambas, vandens telkinius
- Augalus, paukščius, gyvūnus
- Pašarus gyvuliams, žemės ūkio produkcijos atsargas
- Visų rūšių sausumos motorines ir elektrines transporto priemones, kurios registruojamos atitinkamose institucijose
- Vandens transporto priemones, oro, geležinkelio transporto priemones
- Bet kokį kurą (pvz. benziną, dyzeliną, žibalo ir pan.), išskyrus kurą naudojamą pastato šildymui
- Programinę įrangą, informaciją ir duomenis esančius bet kokios rūšies duomenų laikmenose
- Neregistruotus šaunamuosius ginklus
- Alkoholinius gėrimus, narkotines medžiagas, vaistus, maisto produktus, tabako gaminius
- Radioaktyvias medžiagas, branduolinį kurą, sprogstamąsias medžiagas
- Vertybes nenuolatinėje gyvenamojoje vietoje, sandėliukuose, pagalbiniuose pastatuose ir garažuose
- Namų turto (daiktų) nebaigtos statybos pastatuose, butuose, išskyrus pastatus, butus, kuriuose visi statybos darbai (įskaitant apdailos darbus) yra pabaigti, tik pilnas baigtumas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre (dokumentaliai)
- Draudėjo svečių daiktus, esančius apdraustame pastate, bute
- Statybines medžiagas, t.y. pastato, buto elementus, kurie nebuvo sumontuoti draudžiamojo įvykio momentu (pvz. nesumontuota santechnika, neišklijuotos grindų plytelės ir pan.)
- Visi įvykiai, kurie pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060 yra nurodyti kaip Bendri nedraudžiamieji įvykiai, arba nurodyti kaip nedraudžiamieji įvykiai prie kiekvienos draudžiamos rizikos (įvykio) atskirai.
Informacijos teikimo tvarka
Bet koks pranešimas, kurį Draudikas, Draudėjas ar Apdraustasis privalo perduoti vienas kitam, turi būti pateikimas raštu. Tarpininkai nėra įgalioti šiuos pranešimus priimti.
Pranešimai Draudikui, Draudėjui ar Apdraustajam siunčiami raštu faksimiliniu ryšiu arba paštu arba naudojantis kurjerio paslaugomis. Pranešimas, išsiųstas elektroniniu laišku elektroninio pašto adresu, nurodytu sertifikate, arba laišku adresu, nurodytu draudimo liudijime, laikomas tinkamu pranešimu.
Ši informacija padės jums geriau suprasti gyventojų turto draudimo taisykles ir sąlygas, kad galėtumėte priimti pagrįstus sprendimus dėl savo turto apsaugos.
