Gyvenimas po Savižudybės: Istorijos, Patarimai ir Pagalba

Savižudybių tema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Netektis dėl savižudybės yra viena didžiausių traumų žmogaus gyvenime, todėl svarbu kalbėti apie tai atvirai ir ieškoti pagalbos.

Savižudybių skaičius Lietuvoje

Asmeninės Istorijos

Žmonės, išgyvenę artimųjų savižudybes, jaučia kaltę, baimę, pyktį, liūdesį ir gėdą. Jų istorijos atskleidžia, kad likimas nepašykšti kelių išbandymų vienu metu, o atlaikyti tai padeda artimųjų, draugų ir aplinkinių parama.

Laimos Istorija

29-erių Laima užaugo pedagogų šeimoje. Kai jai buvo trylika, pasikorė močiutė, mamos mama. Po to įvykio mama trejus metus tik gerdavo vaistus, verkdavo ir miegodavo. Apie dešimt metų po močiutės savižudybės abu Laimos tėvai vaikščiojo pas psichologus. Laimos mama sirgo depresija. Prieš pat savižudybę ji Laimai paskambino, bet dukra negalėjo kalbėti. Mama pažadėjo paskambinti vėliau, bet to nepadarė.

Po to, kai mamytė nusižudė, man su tėčiu pradėjo atrodyti, kad buvo labai daug ženklų, kurių neįvertinome. Laimai po mamos mirties teko gyventi vienai penkių kambarių bute, nes tėtis gyveno sode. Tokiomis akimirkomis ne tiek svarbu, ką pasakyti žmogui, kiek išklausyti ir sugebėti išbūti jo liūdesy. Po trijų savaičių Laima suprato, kad vienai susitvarkyti su savo išgyvenimais per sunku. Ji su tėčiu nusprendė lankyti psichologų Pauliaus Skruibio ir Jelenos Trofimovos vedamą nemokamą nusižudžiusiųjų artimųjų emocinės paramos grupę.

Ingos Istorija

Apie tėčio savižudybę Inga sužinojo tik kitą dieną, nes moteris gyvena Vilniuje, o jos artimieji kitame mieste. Po brolio mirties mūsų šeimoje visi išgyveno tą netekties liūdesį. Aš nemačiau, kad tėčiui taip blogai. Jis nesirgo depresija, bet, manau, tai buvo jos užuomazga.

Ilgą laiką galvojau, kad tai ne mano gyvenimo istorija. Jaučiausi išduota tėčio, tarsi visas gyvenimas, praleistas kartu, būtų bevertis. Kad priimčiau mirtį kaip realų faktą, man reikėjo su kažkuo būti, kalbėti apie tai. Inga pasakoja, kad po tėčio netekties išgyveno jausmą, kad yra tarp krūvos žmonių, bet visiškai viena. Atsirado baimė, kad neatsitiktų kažkas panašaus. Inga džiaugiasi, kad turėjo draugę, kuri ją išklausydavo, suprasdavo. Tą įvykį priima kaip faktą, kurio negali pakeisti. Teko susitaikyti, kad ne viską, kas gyvenime vyksta, gali kontroliuoti.

Akvilės Istorija

Trečiosios straipsnio herojės 34-erių Akvilės patirtis - šviežiausia. Nuo jos vyro ir šešerių metų sūnaus tėvo savižudybės praėjo vos dveji metai, tad ramiai apie tai kalbėti jaunai mamai sunku. Apie vaiko tėvo mirtį sužinojau žiauriai. Akvilė neslepia, kad paskutiniu metu daug barėsi su vaiko tėvu ir ieškojo buto, kad galėtų laikinai pagyventi atskirai. Likus metams iki savižudybės vyras leido Akvilei suprasti, kad neturi kur eiti ir jei jie išsiskirtų, jis gyventi nebenorėtų. Matydavau, kad vyras geria vaistus, jis sakė, kad jam kažkas darosi. Galvodavau, kad migdomuosius, nors vėliau sužinojau, kad tai buvo antidepresantai. Po vyro savižudybės Akvilė jautė labai didelę kaltę.

Yra patvirtinta, kad tokiu būdu artimųjų netekusiesiems žmonėms patiems kyla minčių apie savižudybę. Akvilės šeima - emociškai stipri, todėl sunkiausiu metu dukrą labai palaikė, bet vėliau apie tai kalbėti nebenorėjo. Moteris lankė ne tik emocinės paramos grupę, bet asmenines psichologo konsultacijas. Nepalūžti ir visomis išgalėmis kabintis į gyvenimą moteriai padeda sūnus. Gaila, kad žodžiais nenusakysi visų tų jausmų ir jų aštrumo, kurie apima po tokio įvykio. Sunku net įvardyti ir tai veda iš proto.

Psichologų Patarimai ir Pagalba

Savižudybės rizika padidėja net kelis kartus praradus artimąjį dėl savižudybės. Todėl būtina įtraukti efektyvios pagalbos vystymą ir su artimojo savižudybę susidūrusiems asmenis.

Psichologė Gintarė Mikulienė pataria: Jeigu jūsų aplinkoje žmogus išgyveno artimo žmogaus savižudybę - nenusigręžkite nuo jo. Būkite šalia, užmegzkite pokalbį - klauskite apie paprastus, kasdienius dalykus. Pasiteiraukite, kaip sekasi, paklauskite ar jie pasirūpino savo baziniais poreikiais - miegu, maistu, higiena. Tik nereikėtų bandyti duoti rekomendacijų ar pamokymų, ypač, jei jie to neprašo. Kiekvienas žmogus yra unikalus, tad ir jo gedėjimo procesas unikalus ir kitoks.

Kur Kreiptis Pagalbos?

• Krizių įveikimo centras: Paslaugos teikiamos anonimiškai tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.
• Nusižudžiusiųjų artimųjų asociacija „Artimiems“: Tinklalapyje galima rasti informacijos apie savitarpio pagalbos grupes bei psichologų kontaktus.
• Internetinis tinklalapis tuesi.lt: Informacija apie pagalbos galimybes.
• Emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“: Savanoriai pasiruošę išklausyti visą parą.

Kaip Atpažinti Pavojaus Ženklus?

• Pasikeitęs elgesys (liūdesys, užsisklendimas, atsiskyrimas).
• Abejingumas anksčiau dominusioms veikloms.
• Rizikingas elgesys.
• Domėjimasis savižudybių, mirties temomis.
• Užuominos apie savižudiškas mintis (pvz., "viskas nusibodo", "noriu mirti").

Kaip kalbėtis apie savižudybę

Svarbu Atminti

• Kalbėkite atvirai ir tiesiai apie savižudybę.
• Išklausykite žmogų, nenuvertinkite jo jausmų.
• Pasiūlykite pagalbą ir nukreipkite į specialistus.
• Niekada nepalikite žmogaus vieno.

Savižudybių Prevencija Lietuvoje

Nors situacija iš esmės kasmet gerėja, Lietuva vis dar išlieka pirmose vietose pagal savižudybių skaičių visoje Europoje. Vilnius vis dar išlieka savižudybių prevencijos lyderiu visoje šalyje. Nuolat siekiame didinti savižudybių prevencijos efektyvumą mieste.

Viena iš priemonių - Vilniuje organizuojami tarptautiniai, sertifikuoti ASIST ir safeTALK mokymai, skirti atpažinti savižudybės riziką ir suteikti reikalingą pirmąją pagalbą arba nukreipti tinkamos pagalbos į specialistus. Taip pat šiais metais organizuojami suicidologų vedami specialūs mokymai skirti mokyklų pagalbos teikėjams. Be to, Vilniuje Karoliniškių poliklinikoje netrukus bus teikiama paslauga šeimos nariams, kurių artimasis turi minčių apie savižudybę, žaloja save ar nusižudė.

Statistika

Per pastaruosius 10 metų Lietuvos rodiklis nuo 30 (100,000 gyv.) nukrito iki 20 (100,000 gyv.). Palyginimui absoliučiais skaičiais Lietuvoje 2021 m. nusižudė 565, o 2013 - 1085 žmonės. Vilniuje atitinkamai 68 ir 109 žmonės. Išankstiniais Higienos instituto duomenimis per pirmąjį 2022 m. pusmetį visoje Lietuvoje nusižudė 239 žmonės, iš jų 21 Vilniuje.

tags: #gyvenimas #bute #kurame #nusizude